2023 m. gruodžio 12 d. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), vienijanti 45 mln. darbuotojų, prie svarbiausių Europos Sąjungos institucijų surengė demonstraciją „Kartu prieš taupymą“, kurioje dalyvavo penkiolika tūkstančių darbuotojų iš visos Europos.
Taip buvo siekiama pasiųsti aiškią žinią Europos vadovams, kad prie taupymo politikos grįžti nebegalima. Protestas surengtas prieš Europos vyriausybių vadovų susitikimą, kuriame ketinama sutarti dėl prieštaringai vertinamo Europos Sąjungos (ES) ekonomikos valdymo taisyklių reformos.
Europos komisija pateikė pasiūlymo projektą, kuris priverstų valstybės narės, kurių valstybės biudžetų deficitas viršija 3 % BVP, kasmet jį sumažinti mažiausiai 0,5 % BVP.
Šios taisyklės galiotų 14 ES valstybių, kurių tarpe yra visos, išskyrus Lietuvą, pokomunistinės valstybės ir Belgija, Ispanija, Prancūzija bei Italija.
Remiantis ETUC skaičiavimais ir Europos komisijos duomenimis, šios valstybės narės vien kitais metais bus priverstos sumažinti savo valstybių biudžetus 45 milijardais eurų, o įgyvendinus Europos Tarybos pasiūlymą – dar daugiau.
Europos profesinių sąjungų nuomone, toks taupymas pablogins darbuotojų padėtį, nes bus skiriama mažiau lėšų viešosioms paslaugoms, pirmiausiai sveikatos apsaugai ir švietimui bei darbo vietų kūrimui.
Europos profesinės sąjungos reikalauja tęsti sėkmingas ES finansinio solidarumo priemones, naudotas pandemijos metu, pavyzdžiui, Atkūrimo ir atsparumo priemonę (RRF), siekiant užtikrinti vienodas sąlygas investicijoms.
Taip pat reikalaujama pratęsti stabilumo ir augimo pakto bendrosios išimties sąlygų taikymą dar vieneriems metams, kad būtų pakankamai laiko įgyvendinti tvarią ekonomikos valdymo taisyklių reformą bei remti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, kurios padėtų užtikrinti tinkamas darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Spaudos konferencijoje ETUC generalinė sekretorė Estera Lynč (Esther Lynch) pareiškė: „Skambame pavojaus varpais dėl šio sprendimo pasekmių. Sprendimas dėl ekonomikos valdymo taisyklių yra ne tik technokratų ekspertų ar tik valstybių ministrų reikalas. Nuo šio sprendimo priklausys pati Europos Sąjungos ateitis. Sprendžiama, ar užteks investicijų mūsų darbo vietoms ir „žaliajai pertvarkai“. Sprendžiama, ar užteks ligoninių, mokyklų ir namų. Mes raginame radikaliai permąstyti siūlomus projektus, kad valstybės narės galėtų investuoti, remti viešąsias paslaugas ir užtikrinti, kad visi darbuotojai tikėtų, jog šie sprendimai yra skirti Europos ateičiai, o ne ateičiai, kuri remiasi ES nurodyta griežto taupymo politika“.
Daugiau skaityti čia.