Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, priėmusios laikinai dirbti trečiųjų šalių piliečius, komandiruotus iš užsienio įmonių, yra atsakingos už šių darbuotojų darbo Lietuvoje teisėtumą. Siunčiančioji užsienio įmonė ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios raštu turi informuoti priimančiąją Lietuvos įmonę apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, nurodydami šio trečiosios šalies piliečio vardą, pavardę ir darbo Lietuvos Respublikoje pradžios datą. Priimančiosios Lietuvos įmonės, gavusios iš siunčiančiosios užsienio įmonės informaciją apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, reikalavimu siunčiančioji užsienio įmonė turi pateikti priimančiajai Lietuvos įmonei turimus dokumentus, susijusius su darbuotojo darbo teisėtumu. Jeigu pagal paslaugų sutartį tarp įmonių komandiruojamas trečiosios šalies pilietis (taip pat ir dirbti kaip laikinasis darbuotojas) iš kitos Europos Sąjungos valstybės, turintis Europos Sąjungos valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą:
– gali būti komandiruojamas iki 90 k. d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 11 straipsnio 5 dalis);
– nereikia leidimo dirbti, jei yra A1 pažymėjimas (UTPĮ 58 straipsnio 6 punktas);
– būtinas siunčiančiosios (Europos Sąjungos valstybės narės) įmonės pranešimas VDI (jei komandiruotės laikotarpis viršija 30 dienų arba dirbami statybos darbai);
– būtinas priimančiosios Lietuvos įmonės pranešimas (LDU forma);
– komandiruoto darbuotojo darbo vietoje būtini dokumentai – darbo sutartis, paslaugų sutartis, A1 pažymėjimas, įsakymas ar siuntimas komandiruotei, teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantis dokumentas;
– jei komandiravimas viršija 90 k. d. – būtina Lietuvos nacionalinė viza, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Tuo atveju, jeigu trečiosios šalies pilietis komandiruojamas iš trečiosios šalies, jis privalo įsigyti leidimą dirbti (UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, nereikia leidimo dirbti. Šie asmenys gali dalyvauti atrankose ir įsidarbinti pagal tas pačias sąlygas kaip ir LR piliečiai. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad asmenims, norintiems dirbti valstybės tarnyboje, teisėsaugos institucijose ir tam tikrose kitose srityse yra keliamas privalomas LR pilietybės reikalavimas.
Daugeliu atvejų darbdaviai išmano Europos ir (arba) nacionalines darbuotojų komandiravimo taisykles. Ar priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai žino taisykles, kurios reglamentuoja jų komandiravimą? Sunku atsakyti, dėl to reikėtų specialios apklausos.
Lietuvoje Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai, skirti siekiant įgyvendinti 2018/957/EU komandiruojamų darbuotojų direktyvą, jie įsigaliojo 2020 m. liepos 30 d. Lietuvoje Darbo kodekso 108 straipsnis: Užsienio darbdavio darbuotojo komandiruotė į Lietuvos Respublikos teritoriją teikti paslaugų ir 109 straipsnis: Užsienio darbdavio darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimas.
2. Su komandiravimu (visų pirma trečiųjų šalių piliečių) susijusios pagrindinės priežiūros paslaugų sektoriaus problemos:
– Juodoji rinka. Pabandykite įvertinti neregistruoto darbo mastą. Ar į jūsų internetinį informacijos centrą besikreipiantys asmenys yra sudarę rašytines sutartis? Nelegalaus darbo kontrolę vykdančioms institucijoms nustačius, jog į Lietuvos įmonę komandiruotas užsienietis dirba nelegaliai, darbuotojus priimančiai Lietuvos įmonei skiriama nuo 868 iki 2 896 Eur bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai priimančioji Lietuvos įmonė raštu iš siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus. Be to, nustačius, kad komandiruotas trečiosios šalies pilietis dirba nelegaliai, jį priėmusi įmonė yra subsidiariai atsakinga už nelegaliai dirbusiam užsieniečiui sumokėtino darbo užmokesčio ir užsieniečio grąžinimo išlaidas. Į mūsų centrą besikreipę darbuotojai turėjo rašytines darbo sutartis.
– Teisėtas trečiųjų šalių piliečių atvykimas ir apsigyvenimas. Kokius dokumentus komandiruoti darbuotojai naudoja siekdami patekti į prižiūrimo asmens namus ir juose apsistoti? Ar jie susiduria su teisinėmis problemomis dėl atvykimo ir buvimo priimančiojoje valstybėje narėje? Atvykę trečiųjų šalių darbuotojai dažniausiai pateikia asmens dokumentus tikslu patekti į prižiūrimo asmens namus ir tam, kad juose apsistoti.
– Mokymai / kokybė. Kokių specialių įgūdžių reikia priežiūros paslaugų teikėjams, kad jie galėtų atlikti savo veiklą? Ar iki tapdami kartu gyvenančiais priežiūros paslaugų teikėjais jie dalyvavo mokymuose? Ar jie patys renkasi užduotis ir gali atsisakyti paskirtos užduoties? Specialūs įgūdžiai priežiūros paslaugų teikėjams yra reikalingi, todėl jie apmokami kursuose, kuriuos organizuoja specializuotos institucijos. Paskirtos užduoties darbuotojas visada gali atsisakyti.
– Užduotys / kokybė. Kas ir kaip atlieka priežiūros paslaugų teikimo standartų stebėseną? Ar konkrečios priežiūros paslaugų funkcijos yra atskirtos nuo (kitos) namų ūkio veiklos? Priežiūros paslaugų teikimo standartų stebėseną gali atliekti socialinių paslaugų darbuotojai, kurie dirba visose Lietuvos savivaldybėse, Valstybinė darbo inspekcija.
– Kontrolė. Kokių veiksmų dėl komandiruotų darbuotojų teisių pažeidimų imasi viešosios institucijos (darbo inspekcija, policija, teisminė institucija…)? Lietuvos valstybinė darbo inspekcija atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus. ji visada reguoja į skundus, net jei jie yra anoniminiai. Viešosios institucijos dėl komandiruojamų darbuotojų teisių pažeidimų gali imtis sekančių veiksmų: baudsti darbdavį administracine bauda, riboti veiklą ir sustabdyti veiklą.
3. Trečiųjų šalių piliečių komandiravimas dirbti priežiūros paslaugų sektoriuje – pagrindiniai reglamentuojantys dokumentai (trumpas aprašymas). Jeigu komandiruotas darbuotojas yra trečiosios šalies pilietis, jis taip pat turi turėti galiojantį leidimą dirbti. Įmonė, priimanti komandiruotą darbuotoją, turi kreiptis su prašymu dėl leidimo dirbti išdavimo į Užimtumo tarnybą ir pateikti reikiamus dokumentus. Dokumentai išnagrinėjami ir sprendimas dėl leidimo dirbti išdavimo priimamas per septynias (7) darbo dienas. Komandiruotam trečiosios šalies piliečiui leidimas dirbti išduodamas laikotarpiui, kuris numatytas sutartyje dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, sudarytoje tarp įmonės Lietuvos Respublikoje ir darbuotoją siunčiančios įmonės, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems (1) metams. Tuo laikotarpiu darbuotojas privalo turėti galiojančią darbo sutartį siunčiančiojoje įmonėje. Užsienietis gali būti vėl atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, jeigu nuo turėto leidimo dirbti galiojimo pabaigos yra praėję daugiau kaip 3 mėnesiai. Be galiojančio leidimo dirbti komandiruotės laikotarpiu trečiosios šalies pilietis turi turėti galiojančią nacionalinę D vizą. Komandiruotas trečiosios šalies pilietis negali dirbti pas kitą darbdavį arba vykdyti paslaugų / darbų, kurie nėra nurodyti jo leidime dirbti.
4. Darbuotojų komandiravimas – nauja direktyvos redakcija, aktuali priežiūros paslaugų sektoriaus darbuotojų komandiravimo kontekstui (trumpas aprašymas).
2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą Nr. 2018/957 (toliau – Direktyva), kuria buvo iš dalies pakeista direktyva Nr. 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo. Direktyvos pagrindinis tikslas yra užtikrinti vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje vietoje principo taikymą ir sudaryti vienodas sąlygas komandiruojančioms ir vietos įmonėms priimančiose šalyse, laikantis laisvo paslaugų judėjimo principo. Direktyva numatyta pareiga valstybėms narėms iki 2020 m. liepos 30 d. priimti, paskelbti ir pradėti taikyti teisės aktus, kuriais būtų įgyvendinti Direktyva nustatyti pakeitimai. Dėl minėtų priežasčių 2020 m. gegužės 7 d. Seimas priėmė Darbo kodekso 108, 109 straipsnių pakeitimus, kurie įsigaliojo 2020 m. liepos 30 d.
5. Atvejų tyrimai – geriausia praktika ir tobulintinos sritys. Čia reikia iškelti klausimus, aptartus jau įvykusiuose projekto susitikimuose.
Organizuotoje informacinėje laboratorijoje-diskusijoje paaiškėjo, kad valstybės narės turi skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir užtikrinti, kad darbo vietos socialinės priežiūros sektoriuje būtų patrauklios, tinkamai apmokamos ir vertinamos bei būtų suteikiamos geros karjeros perspektyvos. Lietuvos, kaip ir visos Europos, visuomenė sparčiai sensta, todėl tokios priežiūros paslaugų poreikis tik nuolat augs. Viename iš renginių Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė siūlė kartu su profesinėmis sąjungomis keisti darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarką ir šalinti įstatymų spragas, kurios leidžia darbdaviams piktnaudžiauti. Ribojamos Lietuvos įdarbinimo įmonių galimybės įdarbinti užsieniečius Lietuvoje, jie mūsų šalyje yra įdarbinami užsienio įdarbinimo įmonių pagalba. Todėl, pasak jos, nukenčia darbuotojai iš užsienio, nes uždirba mažesnį atlyginimą nei vietiniai, o verslas ir Lietuvos biudžetas gauna mažiau pajamų.
Lietuvos, kaip ir visos Europos, visuomenė sparčiai sensta, todėl tokios priežiūros paslaugų
poreikis tik nuolat augs. Prieiga prie informacijos yra gera ir daugiausiai naudojamasi valstybinių institucijų teikiama informacija: www.migris.lt . Priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai ir jų darbdaviai ieško profesionalių patarimų, jie kreipiasi į valstybinę darbo inspekciją, kilus ginčams į darbo ginčų komisijas, profesines sąjungas.
Darbuotojai iš trečiųjų šalių turi galimybę susipažinti su informacija savo gimtąja kalba kai sudaromos darbo sutartys, kurios paprastai sudaromos 2 kalbomis, lietuvių ir gimtąja. Kita, ne su darbu susijusi informacija yra nacionaline kalba.
Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento ( https://www.stat.gov.lt/ ) paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalyje ekonominės veiklos sketoriuje. Į Lietuvą komandiruotiems darbuotojams turi būti mokama už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą valstybinių švenčių metu. Egzistuoja praktika, kad darbuotojo atlyginimas susideda iš pagrindinės ir kintamos dalių, gali būti mokami įvairūs priedai.
– Kas padengia kelionės, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidas?
Dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu (arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas kolektyvinėje sutartyje). Nuo 2023-06-01 kompensacija panaikinama (Darbo kodekso 144 str. 8 dalis pripažįstama netekusia galios). Darbo kodekso nustatyta tvarka darbuotojams gali būti mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Tokios darbuotojų gautos pajamos apmokestinamos kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.
– Kurioje valstybėje narėje yra mokamas gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos?
Darbuotojų gautos pajamos apmokestinamos kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, o pajamų mokestis mokamas Lietuvoje.
– Komentarai apie darbo laiką ir laisvalaikį.
Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio arba švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. Esminiai maksimaliojo darbo laiko reikalavimai, kurie negali būti pažeisti:
1. vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios (48 val.) valandos;
2. turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.215253/asr);
3. negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas;
4. suminės darbo laiko apskaitos atveju darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų (52 val.) valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė;
5. jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio;
6. jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
Kelionės laikas nelaikomas viršvalandiniu darbu. Darbuotojui, kuris buvo kelionėje po darbo dienos valandų laiko, nėra taikomos DK 144 str. 4 ir 5 dalys, mat kelionės laikui į komandiruotę arba iš jos ir darbo funkcijų atlikimo laikui teisės aktuose numatyta skirtinga apmokėjimo ir kompensavimo tvarka. Taigi jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas.
Taip pat ir už poilsį pirmą darbo dieną po kelionės paliekamas darbuotojo darbo užmokestis. Be to, specialistė atkreipia dėmesį, kad DK numatytas kompensavimo būdas, kai kelionės į arba iš komandiruotės, vykusios po darbo dienos valandų, poilsio arba švenčių dieną, laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų, neturėtų būti laikomas kasmetinėmis atostogomis, taigi jam neturėtų būti taikomas DK 127 str. 5 dalyje numatytas trejų metų terminas, ribojantis galimybę pasinaudoti darbuotojui priklausančiu poilsio laiku. Pastebėtina, kad šis laikas taip pat apmokamas viengubu to mėnesio darbo užmokesčiu, kurį darbuotojas pasinaudoja minimu poilsio laiku.
– Gyvenimo sąlygos, prieiga prie interneto. – Kas atlieka stebėseną? Ar yra numatyta intervencijos procedūra?
Lietuvoje prieiga prie interneto yra labai gera dėl to, kad daugelyje viešų vietų – transporte, kavinėse, degalinėse, viešbučiuose ir t.t. veikia bevielis nemokamas internetas. Gyvenimo sąlygas gali patikrinti Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, bei nevyriausybinės organizacijos, intervencijos procedūra galima.
Rekomendacijos:
– Turi išlikti prievolė darbdaviams ir toliau teikti pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius;
– Gerinti darbuotojų ir darbdavių informavimą apie komandiruojamų darbuotojų teises, kuriant informacinius centrus, laboratorijas, klausimų-atsakymų kanalą ,,karštoji linija“ ir pan.
– Plėtoti bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis, NVO, asociacijomis ir pan. organizuojant darbutojų informavimo-konsultavimo laboratorijas, dienas, apskritus stalus ir pan.
– Darbuotojų mirgantų darbo vietose atlikti profesinės rizikos vertinimą reguliariu periodiškumu. Atliekant darbuotojų – migrantų profesinės rizikos vertinimą turi būti skiriamas atskiras dėmesys psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimui tikslu užtikrinti darbuotojams geresnę sveikatos ir socialinę apsaugą.
– Ribojamos Lietuvos įdarbinimo įmonių galimybės įdarbinti užsieniečius Lietuvoje, jie mūsų šalyje yra įdarbinami užsienio įdarbinimo įmonių pagalba. Todėl siūloma šalinti įstatymų spragas ir keisti darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarką.
– Europos Sąjungos valstybės narės turi skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir užtikrinti, kad darbo vietos socialinės priežiūros sektoriuje būtų patrauklios, tinkamai apmokamos ir vertinamos bei būtų suteikiamos geros karjeros perspektyvos.
Parengė Jovita Pretzsch
Apie projektą: https://labourinstitute.eu/en/eu-projects/postcare2/