Kas bus su Direktyva dėl deramos MMA?

autorius Solidarumas

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC)  Kolektyvinių derybų ir atlyginimų koordinavimo nuolatinio komiteto posėdyje daugiausia laiko skirta direktyvos dėl deramo minimalaus darbo užmokesčio Europos Sąjungoje klausimui. Kalbėta apie minimalaus darbo užmokesčio dydžius, aptartos kolektyvinių sutarčių aprėptys šalyse bei tai, kaip vyksta socialinių partnerių konsultacijos, rengiant  veiksmų planus, siekiant didinti kolektyvinių sutarčių aprėptis.

Svarbu – didinti kolektyvinių sutarčių aprėptį

Europos parlamento ir Tarybos direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES priimta  2022 spalio 19 d. Šalys privalo direktyvą perkelti į nacionalinę teisę iki 2024 m. lapkričio 15 d.. Nuo šios datos direktyva pradedama taikyti. Direktyva siekiama pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, sukuriant sistemą skirtą: a) teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio deramumui užtikrinti, siekiant deramų gyvenimo ir darbo sąlygų; b) skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio; c) suteikti darbuotojams veiksmingesnes galimybes naudotis teisėmis į minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą, kai tai numatyta nacionalinės teisės aktuose ir (arba) kolektyvinėse sutartyse. Siekdamos padidinti kolektyvinių sutarčių apimtis, valstybės narės, įtraukdamos socialinius partnerius, privalės skatinti ir stiprinti socialinių partnerių gebėjimus dalyvauti kolektyvinėse derybose. Ypač  sektorių ir pramonės šakų lygmeniu, skatinti konstruktyvias, prasmingas ir informatyvias socialinių partnerių derybas dėl darbo užmokesčio, užtikrinti teisę į kolektyvines derybas ir užkirsti kelią darbuotojų ir profesinių sąjungų atstovų diskriminavimui; imtis priemonių, kad būtų apsaugota darbuotojų, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų  steigimosi ir veikimo laisvė.

Šalys, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis nesiekia 80 procentų dirbančiųjų ribos, įstatymais ir/arba pasikonsultavę su socialiniais partneriais, turės numatyti palankias sąlygas ir parengti veiksmų planus kolektyvinių sutarčių aprėpčiai didinti. Kol kas geriausia kolektyvinių sutarčių aprėptis yra Italijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Slovakijoje bei Olandijoje. Lietuvoje kolektyvinių  sutarčių aprėptis auga, pastaruoju metu siekia 22 proc.. Aprėptiems augimą lėmė pasirašytos Nacionalinė bei keletas šakų kolektyvinių sutarčių, t.y. socialinių darbuotojų, švietimo bei sveikatos sektoriaus šakų kolektyvinės sutartys.

Viešieji pirkimai – laikytis įsipareigojimų socialinės ir darbo teisės srityse

Reikia paminėti dar vieną svarią  direktyvos nuostatą, tai yra  pozicija dėl viešųjų pirkimų (9 str.). Direktyvoje rašoma, jog valstybės narės “imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad skiriant viešųjų pirkimų ar koncesijos sutartis ir jas vykdant ekonominės veiklos vykdytojai ir jų subrangovai laikytųsi taikytinų įpareigojimų socialinės ir darbo teisės srityje, susijusių su darbo užmokesčiu, teise jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo, nustatytų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, kolektyvinėmis sutartimis arba tarptautinės socialinės ir darbo teisės nuostatomis, įskaitant TDO konvenciją Nr. 87 (1948) dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir TDO konvenciją Nr. 98 (1949) dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas”.

Posėdyje taip pat kalbėta apie  makroekonominius rodiklius, atlyginimus, perkamąją galią bei infliaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse. Konstatuota, jog, nors atlyginimai ir auga, bet augimas nepakankamas, nes “nepaveja” infliacijos. Mažėja perkamoji galia.  ETUC atstovai sakė, jog  kritiškai vertina Europos centrinio banko politika, vengimą bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais partneriais. ETUC lyderiai ir ekspertai  laikosi nuostatos, jog taupyti viešųjų investicijų sąskaita yra žalinga šalių ekonomikoms ir gyventojams. Viešosios investicijos kuria darbo vietas, skatina ekonomikos augimą, kaip pavyzdį,  paminėta, jog 1euro investicija,  atneša 3 eurų grąžą, tai yra skirtinga nei taupant šeimos biudžetą, “kai taupai šeimoje, tuomet  mažini išlaidas, kai taupai biudžeto sąskaita – tai mažėja augimas ir pajamos”, – sakė posėdyje dalyvavę ekspertai.

Posėdis vyko 2023 lapkričio 21 d.

Parengė Daiva Kvedaraitė