Skandalingoje Lenkijos įmonėje tęsiasi vairuotojų streikas

autorius Ričardas

Vokietijoje toliau streikuoja apie 140 vilkikų vairuotojų iš Gruzijos, Uzbekijos, Tadžikijos, Uzbekistano, kurie reikalauja iš skandalingai pagarsėjusios Lenkijos įmonės „Mazur group“ sumokėti jiems pradelstus atlyginimus.

Dalis vairuotojų negauna pažadėtų atlyginimų jau penkis mėnesius, o kai kuriems vairuotojams įmonė yra nesumokėjusi daugiau nei 8 000 eurų.

Liepos pabaigoje prasidėjęs streikas yra ne pirmas „Mazur group“ priklausančiose transporto įmonėse „Agmaz“, „Luk“ ir „Imperia“. Dėl tų pačių priežasčių tame pačiame Grafenhauzeno miestelyje, esančiame tarp Dortmundo ir Darmštadto, kovo -balandžio mėnesiais streikavo tos pačios įmonės 65 vairuotojai iš Gruzijos ir Uzbekijos, kurie nutraukė darbą, pastatydami vilkikus stovėjimo aikštelėje.

Vietoj, to, kad sumokėtų pažadėtą darbuotojams atlyginimą, šios įmonės savininkas Kšystofas Mazuras ( Krzysztof Mazur), mėgstantis socialiniuose tinkluose pozuoti šalia savo prašmatnaus „Lamborghini“ automobilio su brangiu „Rollex“ laikrodžiu ant rankos, pasamdė privačią Lenkijos apsaugos įmonę.

Šarvuotais automobiliais į Vokietiją atvykę apsaugininkai bandė jėga pašalinti streikuojančius vairuotojus iš vilkikų ir įsodinti į juos streiklaužius. Kilus smurtui atvyko Vokietijos policija, kuri suėmė 16 neperšaunamomis liemenėmis dėvinčius ir specialiąsias priemones taikiusius apsaugininkus.

Tokie veiksmai sukėlė didžiulį Vokietijos visuomenės ir pasaulio profesinių sąjungų pasipiktinimą. Vietiniai gyventojai, profesinės sąjungos, krikščioniškos organizacijos pradėjo rinkti paramą streikuotojams. Žiniasklaida pavadino tokius darbdavio veiksmus „banditiškais“. Europos parlamentas surengė klausymus, kuriuose buvo keliami klausimai kaip „apvalyti“ ES  transporto sektorių nuo panašių įmonių. Lenkijos darbo inspekcija pradėjo „Mazur gruop“ priklausančių įmonių patikrinimą ir rado daug pažeidimų dėl neteisingai tvarkomų finansinių dokumentų, vairuotojų darbo ir poilsio rėžimo pažeidimų, techniškai netvarkingų vilkikų, netiesėtai iš vairuotojų išieškomų „baudų“ ir panašiai.

Nors minėti pažeidimai užsitraukė 56 000 eurų baudą, tačiau pritaikius Lenkijos įstatymais nustatytą maksimalios baudos dydį „Mazur group“ sumokėįo tik 18 400 eurų baudą.

Minėtos apsaugos įmonės savininkas, buvęs Lenkijos Seimo narys  Kšystofas Rutkovskis ( Krzysztof Rutkowski), protestuodamas prieš Vokietijos policijos veiksmus, sulaikant jo darbuotojus, naudojusius smurtą prieš streikuotojus, surengė piketą prie Vokietijos ambasados Varšuvoje. Jis teigė, kad apie savo atvykimą perimti vilkikų jis buvo pranešęs Vokietijos policijai.

K. Mazuras taip pat bandė aiškinti, kad laiku moka vairuotojams tą atlyginimą, kurį buvo su jais suderėjęs, bet parodyti vairuotojams jų algalapius atsisakydavo, ir iškėlė ieškinius streikuotojams dėl įmonei padarytos žalos.

Vis tik stipriai spaudžiant Vakarų Europos profesinėms sąjungoms buvo pasiektas susitarimas. Šešiasdešimt penki vairuotojai po daugiau nei mėnesį trukusio streiko atgavo 303 000 eurų nesumokėtų atlyginimų, ieškiniai jiems buvo atšaukti, o vairuotojai savo noru išėjo iš darbo.

Tačiau nepaisant didžiulių streiko padarytų finansinių nuostolių ir žalos įmonės reputacijai, šios įmonės savininkas nepakeitė savo ydingos darbo tvarkos.

Todėl liepos pabaigoje kilo dar vienas šios įmonės darbuotojų streikas, kuriame dalyvavo jau dvigubai daugiau vairuotojų.

Europos transporto profesinės sąjungos kelia reikalavimus, kad tokios įmonės kaip „Mazur group“ turi būti pašalintos iš rinkos, nes kelia grėsmę sąžiningai vairuotojams atlyginimus mokančioms įmonės, kurios gali neatlaikyti konkurencijos su mažiau vairuotojams mokančiomis įmonėmis, nes šios dėl to veža krovinius daug mažesnėmis kainomis.

Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiuzas sako, kad panašių kaip „Mazur group“ įmonių yra ir Lietuvoje. Tik vairuotojai iš užsienio, pasak jo, Lietuvoje nestreikuoja, o paprasčiausiai išeina darbo ieškoti kitur.

„Kadangi Lietuvos transporto įmonės lengvai gauna kvotas įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių, jos nesirūpina juos išsaugoti, nes žino, kad vietoj apgautų vairuotojų atvyks nauji. Dėl karo baigėsi vairuotojai iš Ukrainos. Dabar prasidėjo vairuotojų iš Centrinės Azijos, Filipinų, Indijos mada. Įmonių savininkai žino, kad kol tokių didelių šalių vairuotojai susigaudys, kad jų įmonės yra nesąžiningos, praeis daug laiko, o savininkai gaus daug nesąžiningo pelno,“- pastebi jis.

„Leidimai įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių turi būti duodami tik toms Lietuvos įmonėms, kuriose veikia profesinės sąjungos ir yra sudarytos kolektyvinės sutartys, nes profesinės sąjungos yra sąlyga, kad darbuotojai ten nebus apgaudinėjami. Nors Lietuvos darbdaviai skundžiasi, kad trūksta vairuotojų, įmonės, kuriose veikia mano profesinė sąjunga, neturi problemų dėl vairuotojų trūkumo,“- teigia Gintaras Čiuzas.

Daugiau skaityti čia.