2023 m. gegužės 17 d. Seime Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ surengė apskrito stalo diskusiją „Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų įgyvendinimas Lietuvoje“, kuriame dalyvavo TDO Darbuotojų reikalų biuro vadovė buvusi profesinių sąjungų aktyvistė, Portugalijos parlamentos narė, Darbo ministrė, Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) sekretorė Helena Andrė, TDO Darbuotojų veiklos biuro Vidurio ir Rytų Europos bei Vidurinės Azijos regionui vadovas Sergejus Glovackas, Seimo nariai, atsakingi Socialių reikalų ir darbo ministerijos atstovai, Lietuvos profesinių sąjungų vadovai.
Diskusiją vedė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Ji atskleidė, kad Lietuvoje darbuotojams sunku apginti savo teises į orias darbo ir apmokėjimo sąlygas, nes tai užtikrinti galinčios profesinės sąjungos neturi teisių, įprastų Vakarų Europos valstybėse. Lietuvoje liberalizavus Darbo kodeksą profesinės sąjungos vadovus yra lengva atleisti iš darbo, nes tam nebereikia profesinės sąjungos leidimo.
Kaip parodė Vilniaus viešojo transporto streikas, norint surengti streiką, reikia praeiti dvejų metų teismų maratoną. Nors užteko trijų savaičių streiko, kad visi darbuotojų klausimai būtų išspręsti.
K. Krupavičienė ragino Seimo narius stiprinti profesinių sąjungų vadovų apsaugą, liberalizuoti streikų skelbimo tvarką, ratifikuoti tas TD konvencijas, kurios paskatintų Lietuvoje priimti įstatymus, kurie geriau apsaugotų darbuotojus nuo psichologinio smurto ir užtikrintų darbuotojų teises. Ypač ji ragino ratifikuoti 190 TDO konvenciją Dėl smurto ir priekabiavimo darbe.
Dalyvius pasveikino Seimo narys Tomas Tomilinas, kuris pritarė pasiūlymui Lietuvoje daugiau ratifikuoti TDO konvencijų.
S. Glovackas atskleidė, kad TDO buvo įkurta po I Pasaulinio karo, kad socialinio dialogo, o ne smurto būdu būtų sprendžiami su darbo santykiais susiję klausimai. TDO konvencijos yra trišalio dialogo tarp darbdavių, profesinių sąjungų ir vyriausybių rezultatas, tinkantis visoms pusėms. Jis priminė, kad pirmosios TDO konvencijos Lietuvoje buvo priimtos dar tarpukariu ir pažymėjo Lietuvos socialinę pažangą, lyginant su kitomis posovietinėmis valstybėmis.
Jis atkreipė dėmesį į vis didesnį Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičių. Pasak jo, neaišku ar jie, dirbdami per skaitmenines platformas, moka mokesčius, turi socialinę apsaugą ir nesukuria socialinio dempingo.
Todėl S. Glovackas paragino Lietuvą ratifikuoti TDO konvenciją Dėl užsieniečių darbo.
Pasak H. Andre, TDO konvencijos yra neprivalomos, bet jos yra milžiniško profesinių sąjungų, darbdavių, vyriausybių atstovų ir ekspertų iš viso pasaulio darbo ir sutarimo rezultatas. Jos parodo geriausius būdus kaip spręsti iškylančias problemas.
Ji pažymėjo, kad TDO konvencijose yra nustatomi tik minimalūs darbo standartai. Tačiau kiekviena valstybė gali pasinaudodama TDO konvencijomis sukurti savo socialinių santykių modelį su aukštesniais standartais. Tai, kad TDO konvencijos yra ratifikuojamos, pasak jos, dar nereiškia, kad jų tikslai yra įgyvendinami.
Todėl profesinių sąjungų vaidmuo jas įgyvendinant yra nepaprastai svarbus. Ji atskleidė, kad TDO vykdo stebėseną kaip įgyvendinamos ratifikuotos konvencijos, bet atkreipė profesinių sąjungų atstovų dėmesį į tai, kad kreiptis į TDO dėl konvencijų pažeidimo reikia tik tuomet, kai išbandomos visos priemonės šalies viduje.
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovė Elena Polijančiuk teigė, kad socialinė padėtis Lietuvoje gerėja. Jei, pasak jos, 2015 m. kolektyvinės sutartys Lietuvoje aprėpė tik 7 proc. darbuotojų, tai 2021 m- jau 25 proc., o jų aprėptis ir toliau didėja. 2022 m. Lietuvoje įvyko du streikai, tačiau ji teigė, kad tai kraštutinė priemonė, todėl dabartinis streikų reglamentavimas, vilkinantis streikų paskelbimą, skatina darbuotojus ir darbdavius susitarti.
Nors 190 TDO konvencija Lietuvoje nėra ratifikuota, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo įstatymo pataisos draudžiančios psichologinį smurtą darbe.
Seimo narys Algirdas Sysas teigė, kad socialdemokratai svarsto laimėję rinkimus peržiūrėti streikų reglamentavimą ir teisminę praktiką, kuri teisėjams leidžia lengvai uždrausti streikus. Jis piktinosi dabar galiojančia tvarka, kai valstybės pareigūnai negali kreiptis į darbo ginčų komisijas, o turi savo teises ginti tik teisme, rizikuodami pralaimėjimo atveju, ne tik prarasti pinigus, skirtus advokatui, bet ir padengti teismo išlaidas.
Buvęs Socialinių reikalų ir darbo ministras, Seimo narys Linas Kukuraitis pranešė, kad įregistravo Seime įstatymo pataisą, kuri leistų nustatyti suminę darbo laiko apskaitą tik kolektyvinėse sutartyse. Numatyta kaip išimtinė priemonė dabar, pasak jo, suminė darbo laiko apskaita taikoma kas ketvirtam Lietuvos darbuotojui. Dėl to darbuotojai verčiami persidirbti, sutrinka darbo ir poilsio rėžimas, o darbdaviai išvengia mokėjimo už viršvalandinį darbą.
Vėliau Seimo nariai ir diskusijų dalyviai atsakė į gausius dalyvių klausimus.