Spausdinti

Sprendžiant nedarbo problemas, valstybės institucijos, verslas, akademikai, profesinės sąjungos bei nevyriausybinės organizacijos nubrėžė pagrindines kryptis, kuriomis turėtų būti dirbama norint padidinti gyventojų užimtumą. Numatoma, kad nustatant jau konkrečias priemones turi būti orientuojamasi, jog jos skatintų verslo plėtrą ir kurtų darbo vietas, užtikrintų, kad būtų rengiami paklausūs darbo rinkoje specialistai, išnaudojamos galimybės pasitelkti esamus specialistus bei suformuota vieninga užimtumo politika.

„Šiandien pagrindinės nedarbo problemos kyla iš to, kad viešas ir privatus sektorius nesukuria pakankamai darbo vietų, darbo jėgos kvalifikacija neatitinka paklausos, mūsų šalis susiduria su demografiniais iššūkiais ir emigracijos skauduliu, trūksta ekonominės, fiskalinės, švietimo, socialinės politikos suderinamumo. Nusistatėme kokių rezultatų norime pasiekti ir parengėme prioritetines kryptis, kuriomis ketiname eiti, kad realiai pakeistume situaciją į gerą ir gerokai apkarpytume nedarbo juodulį“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.  

Daugiausia dėmesio bus skiriama skatinant kurti verslą ir steigti naujas darbo vietas. Tuo tikslu siūloma mažinti darbo jėgos apmokestinimą, bendrą darbo mokesčių naštą perkeliant į mokesčius, kurie yra mažiau žalingi ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Taip pat mažinti bendrą reguliavimo naštą, didinti darbo santykių lankstumą, parengti naujas ūkio sektorių plėtros programas – eksporto, pramonės, paslaugų, turizmo ir kt. Siekiama, kad konkrečios priemonės, nuosekliai įgyvendinamos iki 2020 m., užtikrintų verslo aplinkos indekso (easy of Doing Business) pagerėjimą nuo dabar esamų 27 iki 15, taip pat būtų sukurta apie 150 tūkst. naujų darbo vietų.

Greta to, numatoma užtikrinti finansines paskaitas vykdyti investicijų projektus, tobulinti verslo pradžios ir statybos leidimų išdavimo tvarką, teritorijų planavimo reguliavimą, kurti pramoninių parkų, laisvųjų ekonominių zonų ir viešųjų logistikos centrų infrastruktūrą, stiprinti savivaldos gebėjimus pritraukti investicijas. Siekiama, kad į šalį pritrauktų privačių investicijų apimtis padidėtų nuo 43 mlrd. (2012 m.)  iki 56 mlrd. litų (2020 m.).

Skatinant verslumą, numatoma parengti šeimos bei socialinio verslo koncepcijas, gerinti finansavimo prieinamumą pradedantiems verslą ar jį plečiantiems, įsteigi pirmųjų verslo metų krepšelius, regionuose padaryti prieinamas konsultavimo ir mokymo paslaugas, kurti darbo vietas regionuose, kaimo vietovėse. Siekiama, kad 2020 m. savarankiškai dirbančių asmenų dalis nuo visų užimtų gyventojų padidėtų iki 13 proc. nuo šiuo metu esamų 9 proc.

Ne mažesnis dėmesys bus skirtas užtikrinti, kad darbo jėgos kvalifikacija atitiktų darbo rinkos poreikius. Šiuo tikslu ketinama sukurti darbo rinkos stebėjimo ir prognozavimo sistemą, specialistų kvalifikacijos žemėlapį, į profesinio ugdymo sistemą aktyviau įtraukti darbdavius, modernizuoti profesinio mokymo ir rengimo programas, kad šios atitiktų darbo rinkos poreikius, plėsti praktikos atlikimo galimybes. Siekiama darbo biržoje registruotų absolventų skaičių sumažinti nuo 7 tūkst. (2012 m.) iki 1,5 tūkst. (2020m.), o besimokančiųjų visą gyvenimą (25-64 m.) skaičių padidinti nuo 6 iki 9 proc. (lyginant 2012 m. ir 2020 m.).

Dar viena kryptis - maksimaliai išnaudoti esamą darbuotojų potencialą. Tam būtina užtikrinti greitą jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką,  garantuojant, kad jie per 4 mėn. būtų įdarbinti arba jiems būtų pasiūlyta kokybiška galimybė įgyti praktikos konkrečioje darbo vietoje. Taip pat į veiklas įtraukti nedirbantį ir nesimokantį jaunimą.

Tuo pačiu būtina sudaryti galimybes bedarbiams, ypač iš kaimiškųjų teritorijų, ilgalaikiams ir žemos kvalifikacijos, grįžti į darbo rinką, skatinti vyresnio amžiaus žmones likti darbo rinkoje ir teikti darbdaviams subsidijas tokiems asmenims įdarbinti. Žmones, kurie įspėti apie atleidimą, per tris mėnesius įtraukti į aktyvias darbo veiklas.  Ilgalaikio nedarbo lygį siekiama sumažinti nuo 6,8 proc. (2012 m.) iki 4,5 proc. (2020 m.), jaunų bedarbių santykį sumažinti nuo 6,7 iki 3 proc. lyginant tuos pačius laikotarpius.

Taip pat labai svarbu, kad žmonės, gaunantys socialinę paramą, būtų motyvuoti dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, aktyviau į darbo rinką įtraukti neįgalieji, moterims sudarytos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, emigrantams – sukurtos sąlygos įsitvirtinti grįžus.

Šalia visa to, turi būti sukurta vieninga užimtumo politika. Į nedarbo problemų sprendimą turi būti įtraukti verslo, švietimo, nevyriausybinių organizacijų, valstybės institucijų atstovai, vietos bendruomenės.   Ketinama peržiūrėti Trišalės tarybos veiklą, apribojant jos kompetenciją darbo santykių klausimais bei įsteigti Nacionalinę ekonominių socialinių reikalų tarybą.

Šiandien bendras gyventojų (20-64 m.) užimtumas Lietuvoje sudaro per 68 proc. Planuojama, kad 2020 m. jis turėtu siekti 73 proc.

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar