Spausdinti

IMG 23382016 metų vasario 1-2 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis seminaras “Pastangos pagyvinti socialinį dialogą ir nacionalinio lygmens darbo santykių sistemas Vidurio ir Rytų Europos šalyse”. Tai Vengrijos profesinių sajungų LIGA vykdomo projekto, kuriame LPS “Solidarumas” dalyvauja kaip partneriai, seminaras. Projekto metu nepriklausomi ekspertai atliko tyrimus ir parengė ataskaitas apie darbo santykių ir socialinio dialogo būklę kiekvienoje iš projekte dalyvaujančių šalių - Lietuvoje, Latvijoje, Bulgarijoje Vengrijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje - akcentuojant pokrizinį laikotarpį.


Seminare ekspertai pristatė atliktas studijas. Lyginant skirtingų Rytų Europos šalių situaciją matosi aiškūs panašumai, kurie nulemti istorinio vystymosi ir visuomenės aktyvumo ir pasitikėjimo lygio:

• Žema narystė – tik iki 10 proc. darbuotojų yra profesinių sąjungų nariai. Narystė dar labiau mažėjo krizės laikotarpiu.

• Dalyvavimas socialinio dialogo struktūrose dažnai formalumas, kai sugaištama daug laiko posėdžiuose, o realūs rezultatai sunkiai pastebimi.

• Konkurencija tarp profesinių sąjungų. Beje, visose iš dalyvavusių šalių nustatyti aiškūs profsąjungų reprezentatyvumo kriterijai. Prancūzijoje jie yra labai griežti ir taikomi pradedant įmonės lygmeniu ir baigiant nacionaliniu. Tačiau reprezentatyvumo kriterijai praktiškai netaikomi darbdavių organizacijoms.

• Nedidelės profsąjungų finansinės galimybės – idealu, jei profesinės sąjungos galėtų tinkamai funkcionuoti finansuojamos tik iš narių mokesčių, tačiau daugelis organizacijų susiduria su finansinėmis problemomis, nes narių yra nepakankamai arba jų mokamas nario mokestis nedidelis. Todėl ieškoma kitų finansavimo šaltinių, kurie nekeltų grėsmės profsąjungų nepriklausomui. Bulgarijoje pakankamai dažnai nustatomas taip vadinamas kolektyvinės sutarties mokestis, kai pasirašius kolektyvinę sutartį įmonės darbuotojai, kurie nori naudotis suderėtomis papildomomis socialinėmis garantijomis, tačiau nėra profsąjungų nariai, moka kolektyvinės sutarties mokestį. Vengrijoje valstybė finansuoja socialinio dialogo plėtojimą skirdama tam tikras išmokas tiek darbdavių tiek ir profsąjungų organizacijoms. Prancūzijoje socialiniam dialogui skatinti taip pat skiriamas valstybės finansavimas, kurio dėka funkcionuoja visų lygių trišalės ar dvišalės komisijos, komitetai ir tarybos. Dauguma pažymėjo, kad Europos struktūrinių fondų remiami projektai taip pat yra svarbus profsąjungų veiklos finansavimo šaltinis.

• Daugumoje Rytų Europos šalių tradiciškai buvę pakankamai griežti darbo įstatymai (darbo kodeksas ir kiti teisės aktai) vis labiau užleidžia vietą lankstesniems įstatymams arba kolektyviniams susitarimams. Gaila, bet kolektyvinių sutarčių kokybė dar toli gražu netenkina darbuotojų lūkesčių, socialinių garantijų vis mažėja. Profesinėms sąjungoms sunkiai sekasi priešintis neoliberalistinėms valdžios ir darbdavių nuostatoms.

• Šakinių susitarimų praktiškai nėra. Priežastys: nėra darbdavių organizacijų, kurios tinkamai atstovautų sektorių įmones, profesinės sąjungos dažnai nesutaria ir neturi vieningos pozicijos, trūksta ir visuomenės spaudimo.

Šiais ir kitais aktualiais klausimais seminaro dalyviai plačiai diskutavo antrąją seminaro dieną apibendrindami tiek ekspertų pranešimus tiek ir dalindamiesi savo patirtimi.

Visas ekspertų parengtas studijas galima rasti projekto internetiniame puslapyje www.socdial.eu.
{phocagallery view=category|categoryid=326}

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar