Spausdinti

IMG 0473Lietuvos moterų profesinės sąjungos "Solidarumas" valdybos posėdyje svarstyti šie klausimai: kokį Socialinį modelį turėsime 2016 metais?, dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, kodėl vaikų teisių apsaugos sistema neveikia Lietuvoje, dėl nepanaudotų lėšų, skirtų socialinėms pašalpoms, dėl bendradarbiavimo su NVO, dėl LPS „Solidarumas“ valdybos rinkimų, š.m.vasario 6d., Lietuvos moterų profesinės sąjungos "Solidarumas" ataskaitinės Konferencijos data ir vieta.

Kokį Socialinį modelį turėsime 2016 metais?

Šiuo klausimu naujausią informaciją ir pakeitimus pristatė LPS “Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė. Darbo kodekso pataisos keis dirbančių šeimų gyvenimą labai stipriai. Tas variantas, kuris yra dabar, stipriai pasikeitė nuo pradinio Darbo kodekso varianto, pateikto Vyriausybės, – jis eina geryn, tampa daug socialiai atsakingesnis. Darbo kodekse atsiranda aiškus viršvalandžių apmokėjimas, 60 val. darbo savaitė gali būti tiktai tada, kai dirbami viršvalandžiai ar kai yra papildoma sutartis, o viršvalandžiai turi išsidėstyti taip, kad vidutinė savaitės trukmė per mėnesį nebūtų ilgesnė kaip 48 val. Padaugėjo darbo sutarčių rūšių , atsiranda projektinės, pameistrystės, sezoninio darbo, dalijimosi sutartys Be to, numatyta, kad nuolatinio pobūdžio darbui galimos tik neterminuotos darbo sutartys. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nusprendė siūlyti Seimui, kad išliktų pasiteisinę vadinami „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ bei galimybė tėvams rugsėjo 1 d. kartu su vaikas nuvykti į mokyklą. Šiuo metu dar derinama dėl sutarčių nutraukimo su nėščiomis darbuotojomis, kurios dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Komitetas jau apsvarstė Seimo narių bei kitų suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus ir galutinę išvadą priims vasario mėnesį, kai bus suderintos pozicijos dėl atidėtų straipsnių.

Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo.
Svarstant darbo santykių liberalizavimą, yra būtina tuo pat metu įteisinti Minimalios mėnesinės algos (MMA) sąsają su Vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), Neapmokestinamą pajamų dydį (NDP) susieti su MMA, o Papildomą NPD (PNPD) vaikų poreikiams skirtoms pajamoms susieti su Valstybės remiamų pajamų dydžiu (VRPD) taip suteikiant stabilumą dirbančioms šeimoms.

Posėdyje priimtas sprendimas kreiptis į Vyriausybę dėl minimalios mėnesinės algo didinimo iki 380 eurų nuo liepos 1 dienos, remiantis dar ir tuo, kad visose Lietuvos kaimyninėse šalyse minimalus atlyginimas didesnis už Lietuvos - nuo 2016 m. sausio 1 d. Estijoje patvirtintas 430 eurų, Latvijoje – 370 eurų, Lenkijoje – 421, 89 eurų MMA.

Kodėl vaikų teisių apsaugos sistema neveikia Lietuvoje?
Kiek yra gerbiamas vaikas mūsų šalyje? Kiek yra rūpinamasi, kad jis neskurstų?
Vaiko teisių apsaugos tarnybos pripažįsta, kad dėl darbuotojų stokos, darbo su socialinės rizikos šeimomis srityje susiaurinama pati socialinės rizikos šeimos samprata. Faktiškai dirbama tik su sudėtingiausiomis šeimomis, kuriose problemos yra taip įsišaknijusios, kad socialinio darbuotojo darbas jau neduoda jokių rezultatų.

Valstybės kontrolė Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms pateikė rekomendacijas, kaip tobulinti dabar taikomą vaiko minimalios priežiūros sistemą, užtikrinant, kad pagalba vaikams būtų efektyvi ir duotų didesnį rezultatą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad baigia parengti specialistus, teiksiančius visą reikiamą pagalbą nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų artimiesiems, tai buvo specializuoti mokymai būsimiems Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro darbuotojams bei didžiųjų miestų mobiliųjų grupių specialistams.

Lietuvos moterų profesinė sąjunga Solidarumas jau kuris laikas kreipiasi į Vyriausybę, reikalaudama atkreipti dėmesį į mūsų siūlymus, kad dirbančių tėvų pajamos atitektų jų vaikams, o patiems tėvams nereikėtų kreiptis į valstybę pagalbos su ištiesta ranka net ir dirbant keliuose darbuose, bet vis tiek kęsti skurdą. Lietuvos vaikų skurdas yra didesnis nei kurios kitos socialinės grupės ir yra vienas didžiausių Europoje. Mes vis dar gyvename šalyje, kur išmokos vaikams yra mokamos trumpiausiai. Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra išmokų tik iki mokyklos. Visada yra mokama iki to laiko, kai vaikas jau tarsi ir gali dirbti, mūsų atveju, bent iki 14 metų. Kaip ir kas turi grąžinti "vaiko pinigus"?

Dėl nepanaudotų lėšų, skirtų socialinėms pašalpoms bei būsto šildymo išlaidų, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms gauti.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai buvo virš 600 tūkst. asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos. Daug diskusijų sulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija, dėl napanaudotų lėšų, skirtų socialinėms pašalpoms bei būsto šildymo išlaidų, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms gauti. 2015 m. visose Lietuvos savivaldybėse liks nepanaudota 50 proc. socialinėms pašalpoms bei būsto šildymo išlaidų, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms skirtų lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė primena, kad piniginei socialinei paramai skirtas, bet nepanaudotas lėšas savivaldybės privalo naudoti kitiems svarbiems socialiniams poreikiams tenkinti – taip savivaldybes elgtis nuo 2015 m. pradžios įpareigoja naujasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.

„Savivaldybės nepanaudotas lėšas gali skirti socialinių darbuotojų finansavimui, jų mobilių savaitgalinių ar naktinių grupių kūrimui, psichologų, kitų specialistų samdymui, pirkti reikalingas paslaugas iš NVO ir pan.“, – pabrėžė ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Valdyba nutarė kreiptis šiuo klausimu į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę, kadangi mes nesutinkame, kad socialinės pašalpos ir kompensacijų gavėjų bei išlaidų mažėjimui labiausiai įtakos turėjo bedarbių skaičiaus mažėjimas ( kaip teigta, Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų, o tai 0,3 proc. mažiau nei prieš metus, ir augančios gyventojų pajamos).


Sekantys valdyboje svarstyti klausimai, kuriems pagal Lietuvos moterų profesinės sąjungos "Solidarumas" Įstatų 2.7 punktą buvo pritarta, tai: Dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo su Panevėžio politikių klubu “Veikliosios moterys” ir dėl įstojimo į Lietuvos moterų lobistinę organizaciją (LMLO).
Taip pat vyko diskusija dėl LPS „Solidarumas“ valdybos rinkimų, š.m.vasario 6 d. LPS "Solidarumas” koordinacinės tarybos posėdyje.
Nustatyta Lietuvos moterų profesinės sąjungos Solidarumas ataskaitinės Konferencijos data ir vieta.

Lietuvos moterų profesinės sąjungos "Solidarumas" valdyba priemė nutarimus ir kreipsis į:

LR Vyriausybę,
LR Finansų ministeriją,
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, teikdama pasiūlymus ir reikalavimus sekančiai:

-Gražinti vaiko pinigus (16 eurų) nepasiturinčioms šeimoms iki vaikui sukaks 18 metų;.
-MMA didinti iki 380 eurų nuo 2016 m. liepos 1 d.;
-Dėl napanaudotų lėšų, skirtų socialinėms pašalpoms bei būsto šildymo išlaidų, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms gauti.


Paruošė
Pirmininkė A. Kriščiūnienė,
el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
IMG 0472 1

"Prašome paremti 1% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar