Socialinių reikalų ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, atsakydamas į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ paklausimą dėl streiko galimybės esant nepaprastai padėčiai, atsakė: „Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisė į streiką nėra absoliuti. Tai yra paskutinė interesų gynybos priemonė, kurios, nesant įstatyme nustatytų apribojimų, turėtų būti imamasi nebent tada, kai yra išnaudotos visos kitos taikaus ginčo išsprendimo galimybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teisėti įstatyme nustatyti teisės į streiką apribojimai negali būti vertinami kaip nepagrįstas darbuotojų teisės į savo interesų gynybą suvaržymas ar didesnė galimybė darbdaviams piktnaudžiauti nepaprastosios padėties metu galiojančiu streiko draudimu, nes, kaip jau minėta, streiko draudimas galiojant nepaprastajai padėčiai yra įtvirtintas įstatymu ir pagrįstas; jis yra laikinas ir skirtas užtikrinti visuomenės saugumą; taip pat yra ne vienas teisės aktuose nustatytas taikaus ginčų išsprendimo būdas, kuriuos pirmiausia ir turi išnaudoti socialinės partnerystės šalys, derindamos tarpusavio interesus”.
Vilniaus savivaldybei priklausančios AB „Vilniaus viešasis transportas” profesinė sąjunga jau apie metus negali pratęsti kolektyvinės sutarties, nes įmonės vadovybė atsisako tai padaryti, nes siekia pabloginti darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, nepaisant to, kad įmonėje trūksta vairuotojų. Tokiais atveju, kai nesudaroma kolektyvinė sutartis profesinės sąjungos Lietuvoje turi teisę skelbti streiką.
Tačiau remdamasis tuo, kad Lietuva yra vienintelė be Ukrainos valstybė, kuri dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, įvedė nepaprastąją padėtį, viceministras M. Šiurkus bando atimti darbuotojų teisę į teisėtą streiką.
Belieka tikėtis, kad pasibaigus karui Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybė neįves nepaprastosios padėties dėl karo kurioje nors Afrikos valstybėje.
Visą atsakymą skaityti žemiau.
Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ Nr.
DĖL NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES PRATĘSIMO KLAUSIMO
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gavo Jūsų 2022 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 10-33 „Dėl nepaprastosios padėties pratęsimo klausimo“ ir teikia nuomonę.
Visų pirma, sutinkame, kad darbuotojų teisė į streiką, ginant savo interesus, yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (51 straipsnis), kurioje taip pat įtvirtinta, kad šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas, DK) yra reglamentuojama pasinaudojimo teise į streiką tvarka, taip pat ir atvejai, kuriais skelbti streiką yra draudžiama – šie atvejai nustatyti DK 248 straipsnyje.
Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad streiką draudžiama skelbti regionuose, kuriuose, be kita ko, paskelbta nepaprastoji padėtis, iki kol tokia padėtis bus atšaukta.
Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad teisės į streiką ribojimas nepaprastosios padėties atveju nėra neleistinas darbuotojų vienos iš pagrindinių teisių suvaržymas, nes šis suvaržymas yra laikinas ir turi įstatymu nustatytą teisėtą pagrindą.
Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme (1 straipsnio 2 dalyje) nustatyta, kad nepaprastosios padėties įvedimu siekiama apsaugoti valstybės konstitucinę santvarką, užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei žmogaus teisių apsaugą nepaprastosios padėties metu.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nepaprastosios padėties metu visi Lietuvos piliečiai, taip pat visos darbo santykių šalys turi paisyti visai valstybei svarbių interesų ir privalo susilaikyti nuo veiksmų, galinčių pakenkti Nepaprastosios padėties įstatyme nurodytiems tikslams.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisė į streiką nėra absoliuti. Tai yra paskutinė interesų gynybos priemonė, kurios, nesant įstatyme nustatytų apribojimų, turėtų būti imamasi nebent tada, kai yra išnaudotos visos kitos taikaus ginčo išsprendimo galimybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teisėti įstatyme nustatyti teisės į streiką apribojimai negali būti vertinami kaip nepagrįstas darbuotojų teisės į savo interesų gynybą suvaržymas ar didesnė galimybė darbdaviams piktnaudžiauti nepaprastosios padėties metu galiojančiu streiko draudimu, nes, kaip jau minėta, streiko draudimas galiojant nepaprastajai padėčiai yra įtvirtintas įstatymu ir pagrįstas; jis yra laikinas ir skirtas užtikrinti visuomenės saugumą; taip pat yra ne vienas teisės aktuose nustatytas taikaus ginčų išsprendimo būdas, kuriuos pirmiausia ir turi išnaudoti socialinės partnerystės šalys, derindamos tarpusavio interesus.
Viceministras Martynas Šiurkus