Šiuo metu profesinių sąjungų, darbdavių ir atsakingų institucijų atstovai svarsto Lietuvos Darbo kodekso pataisas, kurios stabdytų psichologinį smurtą darbe. Pateikiame Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkės Miglė Wantens pastabas.
Turbūt sutiksime, kad sunkiausia problema yra įrodyti, kad darbuotojas patiria mobingą iš savo darbdavio ir išspręsti problemą, kaip realiai padėti žmogui, patyrusiam darbdavio psichologinį smurtą.
Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus darbuotojui nėra tinkamų priemonių įrodyti, kad jis mobingą patyrė. Pasiskundus Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), jis gauna atsakymą, kad turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK) arba prokuratūrą, o prokurorai pasiūlo kreiptis į teismą.
Kokia baigtis DGK ir toliau teisme, mes žinome, ypač vertinant tai, kad darbdavys skiria neribotus finansinius resursus savo mundurui ginti advokatų kontorų pagalba.
Taigi, didžiausia problema, kurią reikia spręsti, – kad atsirastų ne skambios frazės įstatyme, bet konkrečios priemonės ir realios galimybės išspręsti mobingo problemą. Tai galėtų būti atskiros nepriklausomos institucijos, sudarytos iš psichologų, mediatorių, darbo teisės specialistų, mokslininkų ir kt., įsteigimas, kuriai būtų suteikiami įgaliojimai nagrinėti konkrečią mobingo situaciją ir teikti išvadą, kiek ir kaip žmogus nukentėjo. Į ją asmuo, patyręs vadovo mobingą, galėtų kreiptis ir gauti realią pagalbą.
Pavyzdys su mediku, kuris skiriamas dirbti vien savaitgaliais, labai iškalbingas – akivaizdu, kad šiuo atveju medikas patiria neigiamas pasekmes, vadovas aiškiai siekia psichologiškai palaužti jauną specialistą, bet pagal įstatymo raidę vadovui nieko neprikiši.
Tik niekas nepasikeistų ir papildžius įstatymą. Todėl tokius atvejus ir turėtų nagrinėti specialistai, kurie giliai supranta psichologinio smurto esmę, žino, kokius duomenis rinkti ir kaip juos panaudoti, ką ir kaip stebėti įstaigoje.
Antra, labai svarbu ir tikrai noriu atkreipti visų dėmesį, kad siūlymai pildyti Darbo kodekso (DK) 58 str. ir 68 str. tikriausiai siūlomi neįsigilinus, kad darbo santykiuose problema yra tada, kad žmogus nukenčia nuo vadovo ar su jo žinia jo pavaldinių taikomo mobingo.
Tikrai esu įsitikinusi, kad joks pagal pavaldumą lygus asmuo, tiesiog šiaip sau be tikslo mobingo nepradės, o jei tą darytų be vadovo žinios ir leidimo, būtų greit suvaldytas.
Papildžius DK 58 str. 2 d. 4 p. nauju atleidimo pagrindu dėl darbuotojo kaltės, atsiras tik papildoma galimybė darbdaviams piktnaudžiauti.
Užteks tik sudaryti komisiją dėl neįtinkančio darbuotojo pareigų „pažeidimo“ tyrimo, kuri nuspręs, kad pats darbuotojas vykdė mobingą (nors iš tikrųjų patyrė darbdavio neigiamus veiksmus) ir jis galės būti atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, be įspėjimo nemokant jam išeitinės ir negalint gauti nedarbo išmokų iš užimtumo tarnybos!!!
Taip, gal darbuotojas vėliau bylinėsis, bet jau bus atleistas iš darbo ir patyręs mobingą papildomai. Tikrai duodu šį piktnaudžiavimo pavyzdį iš realių situacijų, su kuriomis susiduriu, atstovaudama darbuotojams. Ir kol darbuotojas apgina savo teises DGK ir teisme, turi nueiti ilgą kelią, kuris kainuoja daug sunkių emocijų ir finansų.y
Teisininkų teoretikų yra teisingai pastebėta, kad žala asmeniui, kuris patiria mobingą, gali būti padaryta veiksmais, kuriais demonstruojamas administracinis ar pavaldumo pranašumas prieš asmenį, tai yra, suprantama visiems, kad darbo santykiuose mobingą naudojančių asmenų tikslas – kad asmuo palūžtų ir išeitų iš darbo, o tas gali būti padaryta tik darbdavio (administracijos) veiksmais.
Bet 58 str. 2 d. 4 p. papildymas šiuo pagrindu niekaip nebus pritaikomas darbdaviui!!!
Dar daugiau abejonių kelia siūlomas DK 68 str. papildymas išlyga, kad terminuota sutartis negali būti pratęsta su darbuotoju, kuris pažeidė DK 30 str. reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad ligoninėse sveikatos priežiūros specialistai priimami terminuotai ir atliekamas jų vertinimas, kyla klausimas ar mes norime įduoti dar vieną įrankį administracijai susidoroti su jai neįtikusiais darbuotojais, naudojant mano anksčiau aprašytą schemą?
Manau, kad šie siūlymai keisti DK 58 ir 68 straipsnius padaryti neįsigilinus į mobingo darbo santykiuose esmę – kad mobingas yra įrankis administracijai (turint valdingus įgalinimus ir administracinį pranašumą) paveikti žmogų, kad jis palūžtų ir išeitų iš darbo.
Gal šių pasiūlymų logika yra ta, kad šias nuostatas bus galima pritaikyti jei vienas darbuotojas taiko psichologinį smurtą kitam? Tai juk akivaizdu, kad joks „horizontalusis“, kaip jį įvardija, mobingas nevyksta be vadovybės žinios, o dar ir palaiminimo.
Taigi, ką šiais pasiūlymais sprendžiame? Juk darbdaviui šios nuostatos nebus taikomos. Negirdėjome, kad tais skaudžiais atvejais, kai darbuotojai neatlaikę įtampos net nusižudė, koks įstaigos vadovas būtų realiai nukentėjęs. Argi manote, kad jei būtų galioję šie siūlomi pakeitimai, situacija būtų kitokia?
Šie straipsnių pasiūlymai, mano nuomone, labai pavojingi.
Todėl labai prašau visų, dar kartą pagalvokime apie tikslingumą tokiu būdu keisti įstatymo nuostatas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkė Miglė Wantens