2022 m. vasario 09 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su profesinių sąjungų, kurios yra Trišalės tarybos narės, atstovais. Vietoje išvykusios Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės K. Krupavičienės susitikime dalyvavo generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Prezidentas G. Nausėda aptarė su darbuotojų atstovais savo siūlomas priemones, kurios sušvelnintų neigiamą rekordinės infliacijos poveikį, ir išklausė profesinių sąjungų pasiūlymus.
„Šiuo metu auga ne tik šildymo, dujų ir elektros, bet ir kuro, maisto ir paslaugų kainos, vadinasi, nuo dviženklės infliacijos labiausiai nukenčia mažesnių pajamų gavėjai. Sprendimų reikia šiandien. Valstybės pareiga solidariai padėti šiems gyventojams fokusuotomis ir savalaikėmis priemonėmis, tokiomis kaip tikslinės vienkartinės 100 eurų išmokos bei spartesnis neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas – papildomai 50 eurų dar šiais metais“, – sakė Lietuvos Prezidentas.
Įsigaliojus Prezidento pasiūlymams vienkartines 100 eurų išmokas gautų socialinio draudimo pensijų, šalpos išmokų gavėjai, vaikai nepasiturinčiose šeimose, negalią turintys vaikai ir vaikai šeimose, auginančiose tris ir daugiau vaikų. Pagal įstatymo projektą vienkartinė išmoka bendru atveju būtų išmokama iki 2022 m. balandžio 30 dienos.
Taip pat Prezidentas siūlo didinti Gyventojų neapmokestinamą pajamų dydį (GNPD) nuo 460 iki 510 eurų, numatant įsigaliojimą nuo š. m. kovo 1 d. (retrospektyviai taip pat pritaikant pakeistą GNPD ir nuo šių metų pradžios).
Didžiausią naudą – 120 eurų per metus – turėtų mažiausių pajamų gavėjai, gaunantys minimalią ir panašaus dydžio algą. Taip pat finansinė nauda dėl didesnio GNPD pasiektų ir asmenis, kurie gauna iki 1 vidutinio darbo užmokesčio, o tai yra apie 73 proc. Lietuvos darbuotojų. Proporcingai siūloma didinti GNPD žmonėms su negalia.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 procentai. Senatvės pensininkai, žmonės su negalia ir šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, išlieka didžiausią skurdo riziką patiriančiomis visuomenės grupėmis. Jų skurdo rizikos lygis – per 30 procentų.
Fiskalinio tvarumo atžvilgiu Prezidento siūlomas bendras priemonių paketas dėl kainų šoko švelninimo – GNPD didinimas ir vienkartinės fokusuotos išmokos – sudaro 0,3 proc. BVP ir neviršija tikėtino viršplaninių pajamų iš netiesioginių mokesčių dėl ženkliai didesnės infliacijos dydžio.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis padėkojo Prezidentui G. Nausėdai už tai, kad jis pasikvietė profesines sąjungas pasitarti, parodydamas gerą europinio socialinio dialogo pavyzdį, pateikė darbuotojams naudingas įstatymų pataisas ir atkreipė visuomenės dėmesį į papildomas pajamas, kurias biudžetas gauna dėl išaugusios infliacijos.
Jis pritarė Prezidento pasiūlymams, nes šis infliacijos šuolis yra netikėtas ir rekordiškai didelis, todėl būtina imtis skubių ir nestandartinių priemonių neigiamam infliacijos poveikiui sumažinti.
Lietuva nepaisant ne vieną dešimtmetį trunkančio spartaus ūkio augimo yra priešpaskutinėje, o kartais net paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje pagal socialinę nelygybę, todėl R. Garuolis siūlė taip pat įgyvendinti ir kitas ilgalaikio poveikio priemones, kurios apsaugotų gyventojų pajamas nuo infliacijos augimo.
Jis pakartojo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymus indeksuoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas tiek kiek išauga infliacija. Skaityti čia.
R. Garuolis atskleidė, kad nors sudarant Nacionalinę kolektyvinę sutartį buvo suderėtas, iš pirmo žvilgsnio, geras bazinės algos dydžio padidinimas keturiais eurais (profesinės sąjungos siūlė didinti penkiais eurais), tačiau dabar aišku, kad toks padidinimas buvo nepakankamas, nes tai darbuotojų algas padidino 2.26 proc. t. y. kelis kartus mažiau nei išaugo infliacija.
Dabar profesinių sąjungų nariai priekaištauja savo vadovams, kad šie prastai derėjosi, o valstybė neišsprendžia darbuotojų trūkumo viešajame sektoriuje problemos, nes dėl infliacijos augimo darbuotojų algos ne tik neišaugo, bet net sumažėjo.
Vadovaujantis išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių patirtimi ir įvertinus Lietuvos ypatybes galima būtų svarstyti įvairius indeksavimo metodus (įtraukiant praėjusių metų, einamų metų, būsimų metų prognozuojamų infliaciją ar kita) ir infliacijos kompensavimo mechanizmus.
Lietuvos gyventojai, vadovaujantis Danijos pavyzdžiu, galėtų metų pradžioje gauti taip vadinamą tryliktą atlyginimą, pensiją ar socialinę išmoką, kuriuos sudarytų dėl išaugusios infliacijos atsiradęs skirtumas.
Valstybė, pradėjusi viešojo sektoriaus darbuotojų algų ir socialinių išmokų indeksavimą, parodytų gerą pavyzdį ir taip paskatintų indeksuoti atlyginimus privačiame sektoriuje, o tai dar labiau padidintų teigiamą poveikį valstybės biudžeto pajamoms ir visam Lietuvos ūkiui.
Kadangi Lietuvoje atlyginimai, tame tarpe Minimali mėnesinė alga (MMA) kiekvienais metais auga, reikėtų ne vienkartinio GNPD didinimo, o susieti jo didinimą su MMA, nustatant pastovų koeficientą, kad GNPD būtų 80%, 90% ar kito MMA dydžio.
R. Garuolis paragino įgyvendinti profesoriaus R. Lazutkos pasiūlymą per kelerius metus suvienodinti Valstybės remiamas pajamas (VRP), kurios dabar sudaro 142 eurus su GNPD, pažymėdamas, kad išvardintos priemonės sukurtų gyventojams, ypač gaunantiems mažesnes pajamas, „pagalves“, kurios sušvelnintų neigiamas infliacijos augimo pasekmes.
Susitikime buvo aptartas streikas AB „Achema“ įmonėje. R. Garuolis atkreipė, kad būtina įstatymais stiprinti profesinių sąjungų vadovų apsaugą nuo atleidimo iš darbo ir liberalizuoti streikų skelbimo procedūras, nes dabartinė Darbo kodekso nustatyta tvarka beveik idealiai sutampa su nedemokratinės Baltarusijos tvarka, išskyrus tai, kad skirtingai nuo Baltarusijos Prezidento Lietuvos Prezidentas neturi teisės stabdyti streiko.
Susitikime buvo svarstyta, kaip Lietuvoje stiprinti socialinį dialogą, plėsti kolektyvinių susitarimų praktiką. Pasak Prezidento, socialinis dialogas naudingas ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, padedantis plėtoti kokybiškas darbo vietas, o kolektyviniai susitarimai yra kokybiško socialinio dialogo įrankis.
Sutarta, kad panašūs Lietuvos Prezidento ir profesinių sąjungų atstovų susitikimai vyks ir ateityje.