Šių metų rugsėjo pabaigoje Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas” poilsio namuose Palangoje lankėsi ilgametė regėjimo negalią turinčių narių profesinės sąjungos pirmininkė Nijolė Galinauskienė, kurią maloniai teko pakalbinti.
Gerbiama Nijole, kaip kūrėte profesinę sąjungą, kada tai buvo?
Profesinę sąjungą kūrėme savo įmonėje (dabar VšĮ ,,Aksida”, tuomet Šiaulių aklųjų kombinatas) kartu su Stanislava Kopūstiniene 1989m. Tuomet buvome 10 aktyvių silpnaregių, tačiau iniciatorės ir pagrindinės įkūrėjos buvome mes su Stanislava. Nuo 1989m. buvau visą laiką profesinės sąjungos narė ir pirmininkės pavaduotoja. Tuomet įkurti profesinę sąjungą buvo ne labai lengva, nes administracija į profesinę sąjungą žiūrėjo ne visai palankiai. Ir dabar tas pat požiūris yra, kad kuo mažiau būtų profesinės sąjungos narių. Tuomet buvo tokia meistrė Marina, kuri sakė, ai tie profsąjungiečiai, kam jūs mokate nario mokestį? Ji sakė, kad viskas bereikalinga.
O kaip Jūs manote ar buvo ir yra reikalinga profesinė sąjunga?
Aišku, kad reikalinga profesinė sąjunga. Turėjome problemų įmonėje dėl žmonių atleidimo. Buvo toks direktorius su kuriuo vietoje susikalbėti buvo neįmanoma, tuomet prašėme pagalbos centro, teko važiuoti ant Tauro kalno, buvo iškviestas ir direktorius. Iš centro visada sulaukdavome pagalbos. Tuomet pavyko atkovoti, kad keletą mūsų žmonių paliktų darbe.
Dar turėjome daug problemų, kada kūrėsi socialinių įmonių įstatymas. Čia buvo iniciatorius mūsų tuometinis direktorius Žakaris. Jis tada buvo Seimo nariu. Jam tada labai buvo reikalinga profesinių sąjungų pagalba. Mes važinėjome į posėdžius, prašėme visų pagalbos. Sunkiai buvo priimtas tas įstatymas, bet dabar jis yra geras. Remiami žmonėms su didele negalia, reikia tik 20 proc. užsidirbti, o likusius 80 proc. finansuoja valstybė. Įmonė gali išsilaikyti, o šiaip buvo ant bankroto ribos.
Kiek metų buvote profesinės sąjungos pirmininke?
Profesinės sąjungos pirmininke buvau 9 metus. Iš pirmininkų pasitraukiau dėl sveikatos 2018m., išeidama palikau įmonėje 53 narius ir naujai išrinktą pirmininkę Sandrą Šiukšterienę.
Ar visada turėjote savo narių palaikymą?
Moteriškame kolektyve visko buvo, nes visiems geras nebūsi. Gerai, kad turėjome tvirtą 5 žmonių profesinės sąjungos tarybą – branduolį. Tai buvo darbas be atlygio, aišku buvo momentų, kai atrodė na kam? Jau dabar yra naujas aktyvas, kuris skundėsi, kad labai sunku suorganizuoti žmones. Dabar nėra kažkokių tai problemų, įmonėje turi žmonės darbą yra geresnė ekonominė padėtis. Visada jautėme ir turėjome centro – LPS ,,Solidarumas” pagalbą, kada tik besikreipsi, užtekdavo skambučio. Visada gaudavome tai ko reikia.
Kaip įmonėje vyksta socialinis dialogas, ar turite kolektyvinę sutartį?
Taip, kolektyvinę sutartį turime, atnaujiname ją laikas nuo laiko, kaip tik šiemet reikės ją atnaujinti. Direktoriaus pavaduotojas įgaliotas deryboms dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
Kaip atvažiavote į Palangą, kokia intencija?
Aklųjų sąjunga pagal projektą paskiria pinigėlių pailsėti. Važiuoja pailsėti aklųjų draugijos nariai. Žmonės labai patenkinti tokia galimybe pabūti prie jūros.
Nuotraukoje dešinėje Nijolė Galinauskienė (77m.) ir ją lydinti Aniceta.
Pokalbį užrašė Jovita Pretzsch