2021 m. rugpjūčio 12d. Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas” pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch dalyvavo Europos Komisijos užsakymu vykdomame tyrime, kurį Lietuvoje atlieka Lietuvos socialinių mokslų centras.
Tyrimu siekiama išsiaiškinti naujausius pokyčius, susijusius su darbo rinkos politika, darbo ir asmeninio gyvenimo balansu, įskaitant formalias ir neformalias paslaugas, vaikų priežiūros paslaugas, tėvystės, motinystės atostogas, lankstaus darbo sprendimus. Buvo prašoma atsakyti į klausimus:
1) Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susidūrė darbuotojai prasidėjus pandemijai dėl COVID-19?
2) Kaip karantino ribojimai paveikė dirbančių tėvų galimybes dalyvauti darbo rinkoje?
3) Kokių priemonių ėmėsi darbdaviai, siekiant spręsti darbo rezultato reikalavimus ir darbuotojų, turinčių vaikų, galimybes dirbti iš namų?
4) Ar yra žinoma atveju kai darbuotojai buvo atleidžiami dėl to, kad negalėjo dirbti iš namų pandemijos metu (dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, turėjo mažų vaikų ir patyrė sunkumus derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus)? Ar tai daugiau buvo moterys ar vyrai?
5) Ar moterys ir vyrai turėjo vienodas galimybes dirbti pandemijos metu? Kuo skyrėsi moterų ir vyrų darbo sąlygos pandemijos metu? Ar skyrėsi vaikus turinčių ir neturinčių darbuotojų iššūkiai? Jeigu taip, kaip skyrėsi ir ar šis skirtumas buvo jaučiamas iki pandemijos?
6) Kokius sprendimus taikė darbdaviai, siekiant padėti darbuotojams atlikti savo profesines pareigas dirbant pandemijos sąlygomis? Ar teikė neformalią pagalbą dėl vaikų (ir kitų asmenų) priežiūros? Aprūpino reikiama įranga? Mokėjo papildomas (ne valstybės nustatytas) subsidijas?
7) Kokios lankstaus darbo sąlygos buvo taikomos darbovietėse iki pandemijos ir kokie pokyčiai įvyko nuo 2020 metų? 2021 m? Gal žinote gerųjų (arba blogųjų) pavyzdžių kaip buvo sprendžiamos situacijos karantino metu?
8) Ar darbuotojų teisės buvo pažeidžiamos pandemijos metu? Kokios tai buvo situacijos?
9) Kaip keitėsi darbo rinka prasidėjus pandemijai?
10) Kokių nuostolių dėl darbuotojų, kurie sunkiai derino darbą ir priežiūrą, patyrė darbdaviai?
11) Kaip profesinės sąjungos dalyvavo siekiant surasti balansą tarp darbuotojų ir darbdavių problemų, susijusių su COVID-19 situacija?
12) Ar profesinės sąjungos analizavo ir rengė rekomendacijas dėl darbo rinko politikos pokyčių? priemonių? lanksčių darbo formų? vaikų priežiūros paslaugų?
13) Ar profesinė sąjunga teikė rekomendacijas apimančias moterų dalyvavimą darbo rinkoje pandemijos sąlygomis? Jeigu taip, kokias rekomendacijas pateikė? Jeigu ne, dėl kokių priežasčių?
14) Ar buvo sudaromos kolektyvinės sutartys ar inicijuotas dialogas tarp socialinių partnerių šeimos ir darbo derinimo klausimais?
15) Kaip manote, kokių priemonių galėtų imtis darbdaviai ar valstybė, siekiant padėti suderinti darbą ir vaikų priežiūrą, gerinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje sąlygas, formuoti darbuotojams draugišką politiką?
16) Ar yra iniciatyvų ar priemonių, apie kurias nepaklausėme, tačiau jos būtų svarbios mūsų tyrimo kontekste?
Lietuvos socialinių mokslų centras http://www.lstc.lt/