2021 m. gegužės 26 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kartu su kitų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovais kreipėsi į Lietuvos Finansų, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto, Energetikos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ministerijas ir Europos Komisijos atstovybę ragindama įtraukti socialinius ir ekonominius partenerius į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ stebėsenos mechanizmus. Lietuva pandemijos paveiktam Lietuvos ūkiui gaivinti ir atsparumui didinti iš europinių fondų gaus 2.2 mlrd. eurų, kuriuos ateityje reikės grąžinti visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams. Todėl svarbu, kad šios lėšos būtų tikslingai ir skaidriai panaudotos, o ne išvaistytos ar išdalintos įmonėms, kuriose darbuotojams mokamos minimalios algos ir neleidžiama veikti profesinėms sąjungoms.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2021 m. gegužės 27 d. Nr. 21-095VK
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje
SOCIALINIŲ IR EKONOMINIŲ PARTNERIŲ KREIPIMASIS DĖL ĮTRAUKIMO Į EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PRIEMONĖS „NAUJOS KARTOS LIETUVA“ STEBĖSENOS MECHANIZMUS
Mes, socialiniai ir ekonominiai partneriai – darbdavių organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos kreipiamės į Jus siekdami išreikšti norą glaudžiau įsitraukti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ plano (toliau – Planas) įgyvendinimo stebėsenos procesus.
Pirma, teigiamai vertiname, kad Europos Komisijai pateiktame pakoreguotame Plano projekte buvo numatyta daugiau reformų, kurios bus konkretizuojamos derinant su socialiniais ir ekonominiais partneriais, taip pat numatyta įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius į Plano įgyvendinimo procesą, kuriame bus tikslinamos įvairios plane numatytos priemonės bei stebima plano įgyvendinimo pažanga. Pritariame Plano naujoje redakcijoje įvardytam siekiui didinti investicijų matomumą ir skaidrumą, daugiau dėmesio skirti Plane įvardijamų reformų ir investicijų komunikavimui su visuomene.
Antra, kaip socialiniai ir ekonominiai partneriai, norime išreikšti mūsų norą aktyviai dalyvauti Plano vykdymo stebėsenos procesuose ir prašome, kad kiekvienas pagal Planą rengiamas projektas būtų derinamas su suinteresuotais socialiniais ir ekonominiais partneriais, o konkrečios investicijos – su galutiniais investicijų naudos gavėjais.
Trečia, manome, kad XVII-oji Vyriausybė taikė blogą praktiką, kuomet socialiniai ir ekonominiai partneriai buvo įtraukti tik į Investicijų komitetą, kuriame buvo svarstomos jau parengtos konkrečių investicinių veiksmų koncepcijos. Siūlome vengti šios ydingos praktikos.
Ketvirta, Plano projektas buvo pirmą kartą pristatytas visuomenei ir pateiktas derinimui balandžio 16 d. Tuomet derinimui laiko turėjome nepilnas 6 darbo dienas. Ilgesni derinimo laikotarpiai bei socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimas rengiant konkrečius projektus užtikrintų Plano įgyvendinimo kontrolę ir skaidrumą, padėtų laiku identifikuoti potencialias problemas bei rizikas, susijusias su Plano įgyvendinimu.
Atsižvelgiant į tai, prašome sukurti stebėsenos mechanizmą, kuriame lygiomis teisėmis dalyvautų socialiniai ir ekonominiai partneriai.
Tikimės glaudaus bendradarbiavimo.