2021 m. vasario 3-5d. Europos profesinių sąjungų institutas (ETUI) ir Europos Profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) organizavo virtualią tarptautinę konferenciją ,,Link naujos socialinės – ekologinės sutarties”, kurioje buvo užsiregistravę virš 1500 asmenų, 75 pranešėjai skaitė pranešimus ir buvo organizuota 14 teminių sesijų.
Virtualioje konferencijoje sveikinimo kalbą sakė ETUC generalinis sekretorius Lukas Visentinis (Luca Visentini). Jis atskleidė, kad kai prieš metus pradėjo dirbti nauja Europos Komisija (toliau EK) – ji startavo su labai gera ambicinga programa, tačiau COVID ,,pakišo koją”. Deja, bet šiandien ypatinga situacija nėra pasibaigusi, dėl ko Europos profesinės sąjungos yra labai susirūpinusios. Šiandien Europos Sąjungoje (toliau ES) yra apie 40 mln. darbuotojų, kurie yra atitraukti nuo darbo dėl prastovų, sutrumpinto darbo laiko ir pan., o dar apie 20 mln. darbuotojų yra atleisti iš darbo. ,,Nesukursime ateities, jei nebus pasirūpinta savo žmonėmis” – teigė Lukas Visentinis (Luca Visentini). ETUC generalinis sekretorius sakė, kad Europos Sąjungos šalyse visi socialiniai partneriai turi dalyvauti sprendimų priėmime ir šiandien, kaip niekad darbuotojų teisės yra pavojuje – teisė į streiką, profesinių sąjungų ir socialinės teisės. Todėl labai svarbu, kad dabartiniai, pandemijos metu, taikomi laisvių suvaržymai netaptų norma, o turimos teisės būtų išsaugotos. Ekonomikos atsigavimo strategija, tai klausimas apie kurį šiandien ypač daug kalbama, ji reikalinga ir yra ruošiama, tačiau jau aišku, kad nebus grįžta prie to kas buvo iki pandemijos. Akivaizdu, kad šiandien, o tiksliau dabar, būtina pergalvoti Europos ekonomikos modelį, kuris būtų daugiau socialinis ir orientuotas į augimą. Jau kurį laiką modeliuojamas atsigavimo planas gali būti tik – žalias, skaitmeninis ir socialinis. Ypatingai svarbu, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu, būtų atsižvelgta ir į tai, kad kiekvienas asmeniškai turi būti įtrauktas į vykstančius procesus. Deja, tenka tik apgailestauti, kad nepakanka vien darbuotojų įgūdžių tobulinimo, tampa visiškai aišku, kad darbuotojai turi būti įtraukti ir į procesų valdymą. Šiandien kaip niekad reikalingas naujas industrinis planas, o socialinė dimensija turi būti pagrįsta Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo planu. „Europoje socialinės sistemos turi būti tvaresnės, o ES piliečiai turi jausti, kad yra ginami”- baigė sveikinimo kalbą Lukas Visentinis (Luca Visentini), kartu linkėdamas turiningos konferencijos ir diskusijų.
Virtualioje konferencijoje sveikinimo žodį taip pat tarė Europos Komisijos pirmininkė Uršulė fon der Leien (Ursula von der Leyen). Ji pasveikino visus profesinės sąjungos narius ir padėkojo už pakvietimą. Savo kalboje Europos Komisijos pirmininkė pasidžiaugė, kad Europos Komisija bendradarbiauja su Europos profesinių sąjungų konfederacija. Ji įvardijo vieną iš tikslų, apie ką norėtų diskutuoti kartu dabar ir ateityje – kaip sukurti Europos socialinės rinkos ekonomikos modelį? Jos nuomone, ne mažiau svarbūs ir kiti klausimai – šeimos ir darbo derinimas, moterų dalyvavimas, minimalios mėnesinės algos didinimas ir t.t.. Uršulė fon der Leien (Ursula von der Leyen) pasidžiaugė minimalios mėnesinės algos idėja Europos Sąjungoje ir kolektyvinėmis derybomis, kurios skinasi kelią. ,,Šie metai turi būti socialinio dialogo metai. Nauja socialinių taisyklių knyga – štai ko mums reikia” – teigė Europos Komisijos pirmininkė. Taip pat ji neabejojo, kad visi darbuotojai turi turėti naudos iš žalios ekonomikos, o ekonomika turi būti tokia, kuri rūpinasi ne vien bendrojo vidaus produkto augimu, bet ir žmonių gerove. Europos komisijos pirmininkės giliu įsitikinimu visi Europos Sąjungos piliečiai turi turėti tokią pat apsaugą. Buvo pranešta, kad veikia įkurtas Sure fondas, kuriame yra bilijonai eurų, kurie yra skirti žmonėms. Taip pat yra žinoma, kad lig šiol daugiau, kaip 42 mln. Europos Sąjungos darbuotojų jau gavo paramą. Šiandien daug kam kyla klausimas kokios rūšies ekonomika bus kuriama? Uršulė fon der Leien (Ursula von der Leyen) atskleidė kokia yra dabartinė Europos Sąjungos politikos kryptis – Europos socialinių teisių ramstis su 20 jo principų įgyvendinimu. Jau šių metų kovo mėnesį Europos Komisija pristatys planą, kaip bus įgyvendinamas kiekvienas Europos socialinių teisių ramsčio principas. Yra žinoma, kad jau kuris laikas visiems Europos Sąjungos piliečiams siekiama užtikrinti mokymasis visą gyvenimą, o tai galima padaryti įgyvendinant individualios mokymosi sąskaitos idėją. Uršulė fon der Leien (Ursula von der Leyen) teigė, kad naujos darbo formos turi ateitį su lygiomis galimybėmis, o platformų darbuotojai turi tokias pat teises, kaip ir kiti darbuotojai. Savo pasisakymo pabaigoje ji padėkojo profesinių sąjungų nariams už jų gerą darbą.
Lukas Visentinis (Luca Visentini) padėkojo EK pirmininkei už sveikinimo žodį ir patikino, kad ,,mes kursime kartu tvarų atsigavimą, o profesinės sąjungos visada yra pasirengusios konstruktyviam socialiniam dialogui.”
Konferencijoje diskutuota ar pandemija yra tam tikrų politikų pasekmė? Daug dėmesio susilaukė diskusija socialiniais klausimais. Svarstyta ar mes turime pakeisti savo ekonomikos modelį? Deja bet auganti bedarbystė ES, kaip ir skurdas yra akivaizdūs. Konferencijos dalyviai teigė, kad svarbus ne tik ekonomikos atkūrimas, bet ir socialinės sistemos gerinimas. Pasisakymų metu vienas iš dalyvių tvirtai teigė, kad ,,mes privalome atkurti socialinę sistemą, tam, kad įrodytume, kad mūsų pasaulis yra socialinis ir ši socialinė sistema turi būti garantuota visiems darbuotojams.” Diskusijų metu akcentuota, kad turi būti investuojama dar daugiau į pandemijos pažeistas sritis.
Konferencijos dalyviai pasisakė apie tai, kad socialinis dialogas yra esminis mūsų visuomenės vystymosi elementas. ,,Nūdienos pokyčiai galimi tik su socialiniais elementais. Socialinė rinkos ekonomika – turi būti atkurta“, tokie teiginiai buvo girdimi beveik visos konferencijos metu. Jau yra žinoma, kad kai kurie regionai yra labiau pažeisti krizės. Tačiau kai kur yra matomi ir pozityvūs krizės aspektai. ,,Europa gali veikti, joje galima atskleisti naujas perspektyvas. Tačiau ekonomika turi būti kontroliuojama, o ne ji mus turi kontroliuoti. Mūsų planetoje gamtiniai resursai yra limituoti, todėl žaliosios ekonomikos politikos turi būti peržiūrėtos. Reikia ne atsigavimo, bet rekonstrukcijos plano. Mūsų noras – gyventi oriai, dirbantis žmogus turi pragyventi iš savo darbo“ – teigė vienas pranešėjų. Diskusijose taip pat buvo atskleista, kad būtinas geriau organizuotas sisteminis darbas, o bendrai priimami sprendimai lemia visų darbuotojų ateitį. Visiem yra svarbios ES vertybės, fiskalinė politika, ambicingi socialiai orientuoti mokesčiai ir siekiamas bendras tikslas – atnaujintos Europos projektas.
Konferencijos dalyviai diskutavo, kad gal reikia Europoje naujos sutarties ir ji galėtų būti vadinama ,,Tvarumo ir gerovės paktas”. Buvo teigiama, kad ,,jau aišku, kad nebus taip, kaip buvo, nebus grįžtama prie tokio verslo koks buvo. Dabar galima pakeisti kursą. Trys dalykai, kurie yra labai aktualūs: ekonomika, socialinė apsauga ir žalia ekonomika. Jie bus kuriami sudarant koalicijas ir aljansus“.
Konferencijos pabaigoje Lukas Visentinis (Luca Visentini) tarė baigiamąjį žodį ir pasidžiaugė trijų dienų aukštos kokybės pranešimais, diskusijomis ir refleksijomis. Jis taip pat padėkojo organizatoriams ir dalyviams, bei įvardijo 3 pagrindines pamokas:
1. Mes esame taisūs kai reikalaujame tvaraus modelio. COVID mums parodė, kad Europos semestras, įvairios reformos ir pan., tai dar nėra viskas. Reikalinga pergalvoti mūsų viziją, pereinant nuo bendrojo vidaus produkto augimo modelio prie žmonių poreikių.
2. Klimato kaita, žalia ekonomika, tvarumas – tai negali būti tik žodžiai. Mes turime eiti prie reikalo esmės, būti pirmieji. Mes galime suteikti geresnes galimybes visiems.
3. Profesinių sąjungų jėga, aprėptis, darbuotojų įtrauktis ir vienybė yra ypatingai svarbūs.
Parengė Jovita Pretzsch
Nuotraukoje (iš kairės) Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinis sekretorius Lukas Visentinis (Luca Visentini) ir Europos profesinių sąjungų instituto direktorius Filipas Pošet (Philippe Pochet).
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".