Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė 2020 m. gruodžio 10 d. nusiuntė Socialinių reikalų ir darbo ministrei M.Navickienei raštą dėl Lietuvos ūkio gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrei
Gerb. Monikai Navickienei
Kopija:
Gerb. Eitvydui Bingeliui 2020-12-10 Nr.10-168
DĖL EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PRIEMONIŲ PLANO
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” susipažino su pateiktu Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planu.
Dokumente, remiantis EBPO bei EK išvadomis bei rekomendacijomis, pateikiama labai taikli ekonominės ir socialinės situacijos analizė dėl suaugusių asmenų švietimo, visą gyvenimą trunkančio mokymosi, minimalių pajamų, valstybės remiamų pajamų nepakankamumo, informacijos apie socialines paslaugas ir socialinių paslaugų trūkumą. Šio dokumento turinio kontekste, norime paklausti:
- Kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planas kooreliuos su nauja LR Vyriausybės programa?
- Kaip į priemonių plano įgyvendinimo veiklas bus įtraukti socialiniai partneriai?
- Kaip planuojamas šių priemonių tvarumo užtikrinimas ateityje, jeigu nebus didinama BVP dalis socialinės politikos sritims: socialinės apsaugos, darbo rinkos, tame tarpe, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, finansavimas.
Specialieji klausimai:
Dėl vieningos kvalifikacijos ir kompetencijų suteikimo sistemos sukūrimo:
- Kaip bus sprendžiama, kokių profesijų reikės ateityje?
- Kaip bus finansuojami mokymai, kvalifikacijos kelimas ar perkvalifikavimas?
- Kokios bus keliamos sąlygos, norint kelti kvailifikaciją, ar įgyti papildomų žinių?
- Ar programos bus skirtos tik darbo netekusiems žmonėms?
- Ar bus įtraukti asmenys, įspėti apie atleidimą iš darbo?
- Koks bus socialinių partnerių vaidmuo?
- Koks procentas ilgalaikių bedarbių bus įtraukti į mokymo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo programas?
Dėl Socialinės apsaugos sistemos prieinamumo ir adekvatumo didinimas bei socialinių išmokų sistemos veiksmingumo skatinimo:
- Ar numatoma didinti socialinės išmokos?
- Ar bus peržiūrimas LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas?
Dėl Socialinės apsaugos ir užimtumo sistemos veiksmingumo didinimas ją skaitmenizuojant:
- Kaip bus išvengta socialinės atskirties didinimo, skaitmenizuojant paslaugas?
- Kaip bus organizuojami kompiuterinio raštingumo kursai ir kaip bus aprūpinama įranga bei programomis?
Dėl socialinio būsto – pritariame programos nuostatoms.
II. PAGRINDINIAI IŠŠŪKIAI IR TIKSLAI (EK gairių 2 dalies 2 punktas):
Dėl situacijos darbo rinkoje:
Pritariame įžvalgoms, kad:
Lietuva yra įstrigusi žemų įgūdžių pusiausvyroje. Suaugusiųjų mokymosi procentas Lietuvoje yra žemesnis nei ES vidurkis. Lietuva atsilieka mokymosi visą gyvenimą srityje. Šiuo metu Lietuvoje švietimo sistema nėra pakankamai efektyviai pritaikyta operatyviam suaugusiųjų (užimtųjų ir nedirbančių asmenų) kvalifikacijos tobulinimui, perkvalifikavimui ir integravimuisi į darbo rinką. Profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų fragmentiškumas.“
Atkreipiame dėmesį į tai, kad:
- Suaugusiųjų galimybes mokytis, kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti riboja didelės švietimo paslaugų kainos. Daugelį mokymo programų teikia privačios įstaigos, o už kursus, jau nekalbant apie studijas aukštose mokyklose tenka mokėti tų paslaugų gavėjams. Darbo netekusiems vyresnio amžiaus asmenims, už studijas tenka mokėti savo lėšomis, kai nedarbo išmokos yra sąlyginai menkos.
- Lietuvos išlaidos darbo rinkos politikos priemonėms nesiekia 1 proc. BVP, o tai reiškia, kad ženkliai atsilieka nuo tokių ES valstybių, kaip Suomija (darbo rinkos politikos priemonėms skiria daugiau nei 2 proc. BVP), Danija – daugiau nei 3 proc..
- LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, 2017 m. atliktas tyrimas: “CIVITTA Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinės paramos suderinimo integruojant nedirbančius asmenis į darbo rinką tobulinimo tyrimas“ pateikia išsamią analizę bei geruosius kitų ES šalių pavydžius.
- Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nekartą kreipėsi į LR Vyriausybę, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, – del profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugos teikiamo svarbos, ragindama tęsti pradėtus projektus, kurių metu buvo parengti konsultantai karjerai, buvo sukurta ir pradėjusi veikti profesinio konsultavimo sistema. Rekomenduojame į konsultacijas įtraukti Lietuvos konsultantų asociacijos atstovus.
Geriausia apsaugos nuo skurdo ir socialinės atskirties garantija, tai galimybė turėti deramą darbą. Deramo darbo paieškoms, kvalifikuoto ir našaus darbo užtikrinimui reikėtų užtikrinti tokių priemonių finansavimą bei organizavimą:
- Darbuotojų mobilumo paskatinimas, tai suteiktų galimybės darbuotojams ieškoti geresnio darbo toliau nuo namų. Būtina išvystyti infrastruktūrą, (keliai, viešasis transportas) turi būti patogus ir greitas darbo vietos pasiekiamumas.
- Svarbu didinti darbuotojų, bedarbių ir visų pažeidžiamų visuomenės grupių dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose ir gerinti profesinių kvalifikacijų lygį ir naujų įgūdžių įgijimą, nes tai gali paspartinti integraciją į darbo rinką, padidinti našumą ir paskatinti galimybes rasti geresnį darbą.
Kvalifikacijos kėlimas taip pat dirbančių darbuotojų, tam, kad neprarastų darbo, ypač, jei jie yra vidutinio amžiaus. Šiuo metu darbdaviai nori kvalifikuotų darbuotojų, tačiau darbuotojų kvalifikacijai kelti nėra numatyta jokių stabilių finansavimo šaltinių.
- Siūlome pritarti ES siūlomai Direktyvai dėl Dėl Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES, kurios tikslas paskatinti socialinį dialogą, kolektyvinių sutarčių sudarymą ir pasirašymą. Patirtis rodo, kad įmonėse, kur yra kolektyvinės sutartis, darbuotojų atlyginimai yra aukštęsni.
Socialinės apsaugos ir užimtumo sistemos veiksmingumo didinimas ją skaitmenizuojant:
Skaitmeninių išmanių duomenų valdymo sistemos diegimas socialinių paslaugų įstaigose ir organizacijose bei mobiliosios programėlės gyventojams sukūrimas, kuri leistų asmenims pranešti apie savo individualius socialinės paramos ir paslaugų poreikius. Sukurta skaitmeninė sistema bus skirta fiksuoti (1) socialiai pažeidžiamų ar atskirtyje esančių asmenų individualius pirminius paslaugų ir kitos pagalbos poreikius;
Atkreipiame dėmesį į bendrą gyventojų kompiuterinį raštingumą. Mobiliosios programėlės gyventojams sukūrimas, dar neišsprendžia problemos savaime. Socialiai pažeidžiami žmonės nėra pasiturintis, ne visi turi galimybės naudotis naujais mobiliais telefonais.
Gyventojai šiuo metu skundžiasi, kad nėra pasiruošę naudotis elektroniniu parašu, taip pat negali perskaityti siunčiamų teismo, mokesčių inspekcijos, SODROS dokumentų, kurie ateina per asmeninę bankininkystę.
Svarbus vaidmuo tenka socialiniams partneriams derantis dėl kolektyvinių sutarčių, atlyginimų, socialinių garantijų. Rengiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano veiksmų planą, būtina įtraukti socialinius partnerius (profesines sąjungas, darbdavius) kaip socialinio dialogo dalyvius. Plėtoti socialinį dialogą privačiame sektoriuje bei regionuose, įtraukiant į suaugusių švietimo programas, jų rengimą bei įgyvendinimą. Būtina didinti socialinių partnerių kompetencijas bei jų gebėjimus veikti besikeičiančios ekonominės ir socialinės aplinkos kontekste.
Mus ypač neramina tai, kad jeigu bus parengta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programa, bet į jos įgyvendinimą nebus įtraukti socialiniai partneriai, programos įgyvendinimas neturės į ateitį orientuoto tvarumo. Suaugusių švietimas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas turėtų būti prieinami be segregacijos (tiek dėl gyvenamosios vietos, amžiaus, lyties, tautybės ir t.t.). Todėl svarbu yra apsispręsti ir didinti socialinės politikos sričių, tokių kaip socialinė apsauga, darbo rinka, švietimas, sveikatos apsauga finansavimą, skiriant didesnę BVP dalį. Būtina peržiūrėti LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, taip, kad socialinė piniginė parama būtų atsieta nuo turimo turto.
Dėl socialinių paslaugų.
Pritariame tam, kad nėra sisteminės informacijos apie socialines paslaugas, jų prieinamumą.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad, jeigu „2021- 2030 m. Nacionaliniame pažangos plane numatyta didinti savivaldybių viešųjų paslaugų, kurias teikia nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos dalį nuo 7 proc. (2018 m.) iki 30 proc. (2030 m.)“, – kad tas paslaugas teiks ir ar jos bus prieinamos, t.y. „įperkamos“?
Norime priminti, kad socialines paslaugas teikiantys asmenys turi turėti tam reikalingą išsilavinimą.
Pritariame tikslams: – „užtikrinti socialinės apsaugos sistemos prieinamumą, adekvatumą, skaidrumą, siekiant mažinti skurdą, atskirtį bei pajamų nelygybę. Taip pat siekiama kompleksiškai įvertinti mokesčių bei socialinių išmokų sistemos veiksmingumą, užtikrinti efektyviausią lėšų panaudojimą“.
Atkreipiame dėmesį į žmogiškąjį kapitalą bei socialinei apsaugai skiriamo finansavimo adekvatumą
Dėl minimalių pajamų, skurdo ir valstybės remiamų pajamų:
Akivaizdu, kad Lietuvoje nustatytas Valstybės remiamų pajamų dydis yra neadekvatus, pritariame tam, kad reikalingas holistinis požiūris.
Siūlome: diskusijas ir sprendimus dėl minimalių pajamų susieti su diskusijomis, kurios vyksta ES lygiu, tiek dėl Minimalių pajamų, tiek dėl Minimalaus mėnesinio atlyginimo.
Manome, jog atėjo laikas peržiūrėti LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
Pašalpos turi būti mokamos neatsižvelgiant į žmogaus turtą, bet į jo tuo metu gaunamas pajamas. Pašalpų apskaičiavimas per sudėtingas. Pašalpas gaunantis žmonės turi būti skatinami dalyvauti mokymuose.
Siūlome: RATIFIKUOTI TARPTAUTINĖS DARBO ORGANIZACIJOS KONVENCIJĄ 190
DĖL SMURTO IR PRIEKABIAVIMO DARBO PASAULYJE PANAIKINIMO
Įstatymų leidyboje nėra teisiškai įtvirtinto šios sąvokos apibrėžimo. Būtent dėl šios priežasties žmonėms kartais sunku suvokti, ar tai, ką jie patiria, yra psichologinis smurtas ir kur turėtų kreiptis. Ypač mažas pajamas gaunantis darbuotojai, pažeidžiami darbuotojai labai bijo būti atpažinti, bijo skųstis, nes bijo dar didesnio susidorojimo, bijo prarasti darbo, bijo kalbėti apie darbo sąlygas, gaunamą atlyginimą ir ribotas savo galimybės.
Pirmininkė Kristina Krupavičienė
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".