Spausdinti

rura

2020 m. rugsėjo 30 d. įvyko virtualus Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.

Posėdyje svarstytas vienintelis klausimas dėl Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo.

Visos profesinės sąjungos vieningai reikalavo, kad kitais metais MMA būtų padidinta iki 664 eurų, kaip tai yra numatyta pagal Trišalėje taryboje patvirtintą MMA skaičiavimo formulę.

Deja, Vyriausybę atstovaujanti Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė siūlė MMA didinti tik iki 642 eurų, jį nustatant ne pagal einamųjų metų prognozes, kaip tai yra anksčiau nuspręsta Trišalėje taryboje, o pagal ateinančių metų prognozes, kurios yra mažiau tikslios ir visada numato mažesnį vidutinio atlyginimo augimą, nei jis būna.

Darbdavių atstovai siūlė MMA didinimą klausimą atidėti po rinkimų, matyt tikintis, kad nauja labiau liberali valdžia MMA nedidins arba pakeis dabartinę depolitizuotą MMA nustatymo formulę.

Darbdavių atstovai atkakliai nenorėjo girdėti nei Lietuvos banko atstovų, nei privačių bankų ekonomistų, nei Finansų ministerijos argumentuotų prognozių, kad Lietuvos ūkis sėkmingai įveikia pandemijos sukeltą krizę, o MMA galima didinti.

Darbdavių atstovų paaiškinimai buvo labai keisti.Jie teigė neva pasitarę su savo nariais ir nusprendę, kad MMA didinti dar ne laikas. Jie nepateikė jokių savo skaičiavimų kodėl nereikia didinti MMA, bet didelį darbą skaičiuojant teigiamus ir neigiamus veiksnius Lietuvos ūkio augimui, kurį padarė geriausi Lietuvos ekonomistais kartu su kolegomis iš Europos centrinio banko ir kitų tarptautinių finansinių institucijų, pavadino „teorija“, nors iki tol apskaičiuojant MMA didinimą, jie Lietuvos banko apskaičiavimais pasitikėdavo.

Profesinių sąjungų atstovai paaiškino, kad 2008 m. Europos šalys krizę bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau paaiškėjo, kad šios priemonės tik prailgino krizę ir sustabdė ūkio atsigavimą. Todėl šiuo metu Europos komisija ir Europos šalys su dabartine pandemijos krize kovoja ne didindamos „diržų veržimą“, o skatindamos vartojimą.

Minimali mėnesinė alga didina vartojimą, o vartojimas skatina prekių ir paslaugų pirkimą, o tuo pačiu verslą, darbdavių pelnus, darbo vietų kūrimą, tiesioginių ir netiesioginių mokesčių surinkimą į biudžetą. Tai labai svarbu, nes mokesčiai gauti iš vidinio vartojimo duoda apie 95% valstybės biudžeto pajamų.

MMA mažina „šėšėlį“, ypač paslaugų ir statybos sektoriuose, kur dažnai dalis atlyginimų išmokama darbuotojams sumokant MMA ar truputį didesne sumą, o kita dalis „vokeliuose“. Todėl tiek, kiek auga MMA, tiek sumažėja „šešėlinis“ atlyginimas.

Didesnis MMA didina atotrūkį tarp bedarbio socialinės paramos ir darbinių pajamų, todėl skatina bedarbius įsitraukti į darbo rinką, o ne gyventi gaunant bedarbio ir kitas socialines pašalpas bei lengvatas. Tai labai svarbu dabar, kai bedarbiais yra beveik 14% darbingo amžiaus Lietuvos žmonių.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė piktinosi darbdaviais: „Jūs niekada nesutikote su nuomone, kad MMA reikėjo didinti tiek, kiek iš principo leido ekonomika.“

„Būkite nors kiek socialiai atsakingi. Jeigu valstybė šitiek investuoja į jus, duokite bent kiek pinigų ir tiems darbuotojams“, – darbdavius ragino ir K. Krupavičienė, kalbėdama apie Ateities ekonomikos DNR planą, pagal kurį verslas kitais metais gaus iš Vyriausybės 6.3 mlrd. paramos.

Ji siūlė pasitikėti ekonomistais, kurie prognozuoja, kad Lietuvos ūkis vystysis neblogai, ir padidinti MMA iki 664 eurų.

Deja, Vyriausybės atstovė Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė nusprendė vėl politizuoti jau depolitizuotą MMA nustatymą ir palaikė darbdavių pasiūlymą atidėti MMA klausimo svarstymą po pirmo rinkimų turo, nors per tą laiką prognozės dėl kitų metų Lietuvos ūkio vystymosi nepasikeis.

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar