Prezidentas G.Nausėda ragina kartu kurti Lietuvos ateitį

autorius Solidarumas
prezisdenti kalba

2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė metinę savo veiklos ataskaitą ir įvertino Lietuvos valstybės būklę.

Prezidentas savo kalboje patvirtino, kad neatsižada savo rinkimuose pareikšto siekio sukurti Lietuvoje gerovės valstybę. Jis pažymėjo, kad „Gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių. Ji prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam“.

Lietuvos Prezidentas apgailestavo, kad „suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, vis dar yra Lietuvos siekinys“. 

Džiugu tai, jog Lietuvos Prezidentas prieštarauja jau ne vieną dešimtmetį Laisvosios rinkos instituto atstovų diegiamai minčiai, kad kiekvienas turi rūpintis tik savimi.

„Pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje vis dar yra Lietuvos siekinys. Mes vis dar mokomės gyventi kaip Viena Lietuva. Asmeniniai interesai laimi prieš bendrąjį gėrį. Pašaipa ir patyčios prieš argumentuotą kritiką ir orumą. Badymas pirštu prieš padedančią ranką. Tuščias triukšmo kėlimas prieš dialogą“, – taip Prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino šiandieninę padėtį, su kuria nuolatos susiduria ir profesinių sąjungų vadovai bei nariai.

Prezidentas pagrįstai dėkojo medikams, mokytojams, pareigūnams, valstybės tarnautojams ir diplomatams, kurie neskaičiuodami darbo valandų, pasiaukojančiai dirbo dėl mūsų visų saugumo, sunkiomis koronaviriuso pandemijos sąlygomis. Prezidentas paminėjo pilietinės visuomėnes organizuotumą ir drausmingumą.

Tačiau jis taikliai pastebėjo, kad pandemijos metu vieni verslininkai „problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti gi savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti reikiamą įrangą.“

Prezidentas paragino politikus ir vykdomąją valdžios atstovus kuo skubiau skirti įmonėms paramą koronviruso pandemijos pasekmėms įveikti, nes iki šiol yra išnaudota tik 8 -10% tam paskirtų lėšų.

Profesinės sąjungos palaiko šį Lietuvos Prezidento raginimą, nes parama įmonėms reiškia, kad darbo vietos bus išsaugomos, o darbuotojų atlyginimai nebus mažinami.

Prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad Gerovės valstybę galima sukurti tik atviro ir dalykiško socialinio dialogo būdu, derinant visų visuomenės grupių interesus bendram valstybės ir jos gyventojų labui.

Jis pažymėjo, kad „Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki, deja, Seimo“.

Prezidentas paminėjo, kad svarstant 2020 metų biudžetą jis pasiūlė mokesčių pakeitimus, padidinančius mokesčių sistemos teisingumą ir sumažinančius gyventojų pajamų nelygybę, kuriems Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumas“ pritarė.

„Tačiau gebėjimas dalintis su stokojančiu dar liko tai, ko turėsime išmokti“, – apgailestavo Prezidentas ir kvietė visiems kartu kurti Gerovės valstybę.

„Tokią valstybę galime sukurti tik drauge ir ji yra mūsų visų rankose: partijų, startavusių Seimo rinkimų kampanijoje, valstybės ir savivaldos institucijų, vietos bendruomenių, tautinių mažumų, verslo ir darbuotojų asociacijų, visuomenininkų, kultūrininkų, medikų, pedagogų, kiekvieno mylinčio Lietuvą žmogaus“.

Gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo– piliečių pasitikėjimo savo valstybe ir jos institucijomis, mūsų visų pasitikėjimo vieni kitais,“ – pažymėjo Lietuvos Prezidentas, kritikuodamas visuomenės pasitikėjimo neturinčius Lietuvos teismus, kuriuose dirba teisėjai, įsivėlę į korupcijos skandalus.

Jis pažymėjo, kad „žmonių pasitikėjimas teismais – yra siekiamybė“.

Prezidentas pareiškė: „Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia“.

Džiugu, kad svartant šį įstatymo projektą buvo atsižvelgta ir į profesinių sąjungų nuomonę.

Gerovės valstybė neįmanoma be sąžiningumo. Tai ypač svarbu dabar, kai visas pasaulis atsidūrė ant ekonominės krizės slenksčio.

Turime suvokti– Gerovės valstybės principai turi būti taikomi ir ekonomikai augant, ir jai smunkant. Būtent labiausiai stokojančiųjų labui priimti sprendimai užtikrina taip būtiną valstybės ir jos žmonių empatijos jausmą, kuris nebus pamirštas sunkmečiui pasibaigus. Štai kodėl parėmiau išmokų mūsų senjorams skyrimą, štai kodėl inicijavau išmokų vaikus auginančioms šeimoms mokėjimą, pateikiau Seimui įstatymų projektus, numatančius neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą ir laikiną gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą pajamoms, kurios neviršija nustatyto lygio“, – nubrėžė valstybės raidos gaires Prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentas pažymėjo, kad savivaldybių dialogas su centrine valdžia yra silpnas, tačiau profesinių sąjungų nuomone savivaldybių lygmenyje dialogo irgi nėra. Deja, pandemijos metu paaiškėjo, kad daugumoje savivaldybių nebuvo jokio dialogo su socialiniais partneriais, nors daug ekstremaliomis sąlygomis dirbusių sveikatos apsaugos ir socialinių pagalbos įstaigų yra pavaldžios savivaldybėms.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda prisipažino, kad jau trisdešimt metų svajoja, kad Lietuva taptų Žalia, Inovatyvi, Socialinės taikos šalis. Jis paragino išspręsti įsisenėjusias skurdo, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties, korupcijos ir šešėlinės ekonomikos, neracionalaus viešųjų išteklių panaudojimo problemas ir kurti Lietuvą, kurioje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo.

Prezidentas pakvietė Lietuvos ateities bendraautoriais tapti kiekvieną Lietuvos žmogų, pareikšdamas, kad „Prezidentūra yra atvira Jums ir Jūsų idėjoms“.

Tikimės, kad šie Prezidento žodžiai ir jo rodomas pavyzdys, svarstant svarbius Lietuvos valstybei klausimus su profesinių sąjungų atstovais, paskatins ir kitas valdžios institucijas bei privačias įmones siekti socialinio dialogo ir dalykiško bendradarbiavino su darbuotojų atstovais.

Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".
KAIP SKIRTI?