Spausdinti

LR trisale taryba1

2020 m. gegužės 13 d. įvyko virtualus Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, kitų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai. Posėdžiui pirmininkavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Pirmu klausimu buvo svarstomas Užsienio reikalų ministerijos pateiktas Nacionalinis verslo ir žmogaus teisių veiksmų planas 2021-2021 metams.

Jį pristačiusi profesorė Lyra Jakulevičienė paaiškino, kad šis planas atsirado kaip Lietuvos užsienio politikos išdava, nes globalėjant pasauliui svarbu kiekvienoje šalyje užtikrinti vienodas investavimo ir verslo sąlygas, o verslas ir šalių vyriausybės veiktų kartu, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės. Šio plano įgyvendinimas, pasak jos, pagerintų tarptautinį Lietuvos patrauklumą investicijoms.

Darbdavių atstovai pareiškė, kad jiems trūksta aiškumo dėl šio plano, nes jie nepamatė naudos, kurią gautų verslas, o papildomai, anot jų, atsiradusios biurokratinės procedūros apsunkintų verslą, kuris, pasak jų, ir taip turi pateikinėti per daug įvairių ataskaitų valstybinėms institucijoms.

Profesinių sąjungų atstovai klausė, kodėl svastant šį planą nebuvo kviečiami profesinių sąjungų atstovai.

Užsienio reikalų atstovė paaiškino, kad sudarant šį veiksmų planą pirmiausia dalyvauja atsakingos valstybės institucijos, o vėliau šis planas yra pateikiamas socialiniams partneriams.

Sutarta, kad jis bus apsvarstytas Trišalės tarybos sudarytoje darbo grupėje.

Antru klausimu buvo svarstomas Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime pateikti pasiūlymai keisti Darbo kodekso 1 straipsnio 113 straipsnį ir 2 straipsnio 115 straipsnį ir leisti ekstremalių kaip karantinas atveju metu taikyti ne trijų mėnesių, o penkių mėnesių suminę darbo laiko apskaitą, ir mažose įmonėse įvesti suminę laiko apskaitą, nesilaikant konsultavimo ir informavimo procedūrų. Skaityti straipsnio apačioje. 

Profesinių sąjungų atstovai vieningai ir ryžtingai atmetė šį pasiūlymą, bloginantį darbuotojų darbo sąlygas ir leidžiantį nemokėti darbuotojams už prastovas ir viršvalandžius.

Kristina Krupavičienė paaiškino, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ per Gegužės 1-osios minėjimą protestavo dėl tokio liberalų pasiūlymo. Darbdaviai jau dabar gali tą padaryti, įtraukiant tokias nuostatas į kolektyvines sutartis.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovui Ričardui Sartatavičiui liberalų pasiūlymai pasirodė per mažai radikalūs ir jis pasiūlė keisti ir Darbo kodekso 45 straipsnį.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, pareiškė, kad telefonu pasitaręs su Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu Danu Arlausku, nusprendė pritarti liberalų pasiūlymui, įteisintį suminę penkių mėnesių darbo laiką apskaitą Darbo kodekse, nes, anot jo, negerai, kai kolektyvinė sutartis „laužo“ Lietuvos įstatymus t. y. Darbo kodeksą.

Tokie darbdavių atstovų pasisakymai gerokai nustebino, nes Darbo kodekse yra įteisinta nuostata, kad kolektyvinėmis sutartimis t. y. sutarus profesinėms sąjungoms ir darbdaviams, galima keisti Darbo kodekso straipsnius. Taigi, tai yra ne įstatymų pažeidimas, o jų vykdymas.

Kolektyvinės sutartys suteikia darbo santykiams daugiau lankstumo, kurio taip nori darbdaviai, nes įmonių veikla yra labai įvairi ir numatyti visus atvejus Darbo kodekse yra neįmanoma.

Dar labiau nustebino, kad darbdaviai, ankstesniuose susitikimuose nuolatos kartoję, kad greičiau įveikti koranaviruso pandemijos krizę gali padėti didesnis gyventojų vartojimas, ir reikalavę, kad Vyriausybė kuo greičiau ir kuo gausiau skirtų lėšas vartojimui skatinti, patys pritaria įstatymo pataisoms, kurios tą vartojimą mažins ir užtęs krizę ir yra naudingos tik darbdaviams, kurie nemoka gerai organizuoti darbo.

Seimas šias liberalų pataisas jau buvo triuškinančia balsų persvara atmetęs, todėl posėdžiui pirmininkavusi viceministė Eglė Radišauskienė atsakė, kad Vyriausybė šiems pasiūlymams nepritaria, bet siūlė šį klausimą apsvarstyti Trišalės tarybos komisijoje, kur būtų galima svarstyti suminės darbo apskaitos laiką prailginti ne penkiems, o keturiems mėnesiams, nes, anot jos, ekstremalios situacijos gali atsirasti ir vėliau.

Profesinėms sąjungoms paprieštaravus, viceministrė atsakė, kad taip spręsti šį klausimą verčia Lietuvos įstatymai.

Paskutiniu klausimu buvo aptarta rinkimų tvarka į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą.

Po vieningų profesinių sąjungų ir darbdavių prieštaravimų Vyriausybės įgaliota Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsisakė reikalavimo, kad atstovus į šį komitetą galėtų skirti ir organizacijos, kurios nepriklauso Trišalei tarybai.

Pašalinta nuostata, kad būti kandidatais į šį komitetą gali ir užsienyje gyvenantys asmenys t. y. užsieniečiai, kurie turi verslą Lietuvoje, nes tai pažeistų šio komiteto sudarymo pagal kiekvienos valstybės gyventojų kiekį principus.

Tačiau išliko naujas reikalavimas, kad kiekviena organizacija turi atrankai pateikti ne vieną, o du savo atstovus t. y. į tris profesinėms sąjungoms skirtas vietas turėtų kelti kandidatūras šeši profesinių sąjungų atstovai iš trijų profesinių sąjungų, kurios yra Trišalėje taryboje.

Tokiu būdu Vyriausybei lieka galimybė įtakoti socialinių partnerių pasirinkimus ir neleisti organizacijoms turėti savo atstovą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, nes atsiranda galimybė atmesti abu vienos organizacijos atstovus, skiriant į jų vietą du kitos organizacijos atstovus.

Kandidatus atrankai organizacijos turi pateikti per dvi savaites.

Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas gegužės 27 dieną.

 

Pateikiame Lietuvos liberalų sąjūdžio pasiūlymus keisti Darbo kodeksą.  

Projekto Nr. XIIIP-4674 (2)

lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO 113 IR 115 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2020 m. d. Nr.
Vilnius

 

1 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas

Papildyti 113 straipsnį 5 dalimi:

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją, darbdavys įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ar atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, gali nustatyti maksimalų apskaitinį laikotarpį iki 5 mėnesių. 3 mėnesius viršijantis apskaitinis laikotarpis gali būti nustatomas vieną kartą.“

 

2 straipsnis. 115 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 115 straipsnį 8 dalimi:

8. Suminė darbo laiko apskaita, esant būtinumui, gali būti įvedama mažose įmonėse nesilaikant informavimo ir konsultavimo procedūros. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

 

Respublikos Prezidentas

 

Teikia

Seimo nariai

Viktorija Čmilytė- Nielsen

Simonas Gentvilas

Eugenijus Gentvilas

Ričardas Juška

Virgilijus Alekna

Juozas Baublys

Kęstutis Glaveckas

Jonas Liesys

Gintaras Vaičekauskas
Jonas Varkalys

 

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1d403dd0831611eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=1f8e71e7-09bc-4863-a259-da0802d66949

 

 

"Prašome paremti 1% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar