Spausdinti

kukur virus

2020 m. balandžio 24 d. įvyko virtualus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytos Pokarantininių socialinių klausimų konsultacinės grupės posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjugos „Solidarumas“ profesinės sąjungos pirmininkė Kristina Krupavičienė, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, viceministrai Eglė Radišauskienė ir Eitvydas Bingelis, prof. Romas Lazutka, prof. Boguslavas Gruževskis, kitų profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, ministerijų atstovai.

Ministras Linas Kukuraitis ir viceministras Eitvydas Bingelis pristatė socialinę ir ekonominę padėtį Lietuvoje ir Vyriausybės planus skirti 1.3 mlrd. eurų paramą socialiniams klausimams, iškilusiems dėl koronaviruso pandemijos, spręsti.

Siūloma šią paramą skirstyti trims svarbiausiems uždaviniams spręsti: pagalba išlikti darbo rinkoje, pagalba grįžti į darbo rinką ir užtikrinti minimalias pajamas.

Pagalba išlikti darbo rinkoje

SUBSIDIJOS. Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia 90 proc. dydžio subsidiją, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, arba 70 proc. dydžio subsidiją, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiui prastovų metu mokėti ir kurį laiką po karantino pabaigos, taip pat svarstoma apie darbo užmokesčio subsidijavimą po karantino, kai darbuotojai jau dirba. 

Pagalba grįžti į darbo rinką

ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią jų darbo užmokesčio dalį darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mėnesių.

VIENKARTINĖ PARAMA SAVO DARBO VIETOS STEIGIMUI. Lietuvoje įstatymu numatytoms gyventojų grupėms Užimtumo tarnyboje suteikiama vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje - parama gali siekti iki 18,8 tūkst. eurų. Šiuo metu tokia parama skiriama sunkiausią ar vidutinę negalią turintiems bedarbiams ar bedarbiams iki 29 metų.

Siūloma, kad tokią paramą savarankiškam užimtumui gautų bedarbiai, kurie buvo atleisti karantino metu, taip pat lengvesnę negalią turintys žmonės, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumas.

PARAMA DARBO VIETŲ STEIGIMUI. Norint paskatinti darbo vietų steigimą didesnio nedarbo regionuose įmonėms ar kitoms organizacijoms suteikiama parama darbo vietų steigimui – tai vadinama vietinėmis užimtumo iniciatyvomis. Vienai darbo vietai įsteigti gali būti skiriama ne daugiau nei 18,8 tūkst. eurų, iš kurių dalis lėšų tenka darbo priemonių įsigijimui ar pritaikymui, dalis – patalpų, reikalingų darbo vietai įkurti, remontui ir pritaikymui.

Skiriant tokią paramą prioritetas teikiamas projektams, kurie numato darbo vietas steigti didžiausio nedarbo teritorijose, nori įdarbinti papildomai remiamus asmenis – pavyzdžiui, neįgaliuosius, jaunesnius ar vyresnius darbuotojus, ilgalaikius bedarbius – įtraukia vietos bendruomenę, turi galimybę atsipirkti ir prie projekto prisidedama kitomis lėšomis.

Pasitelkiant šią priemonę planuojama karantino metu ir 3 mėnesius po jo netaikyti prievolės pateikti banko garantą.

PAMEISTRYSTĖ. Įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės darbo sutartį svarstoma palengvinti reikalavimus darbdaviams. Pameistrystės sutartis leidžia darbdaviui pasamdyti darbuotoją, mokyti jį praktinių ir teorinių profesinių žinių bei gauti 40 proc. darbo užmokesčio kompensaciją iš Užimtumo tarnybos, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

LAIKINA DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Šiuo metu tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o turintiems teisę į šią išmoką, tačiau pasibaigus jos mokėjimo laikotarpiui dėl pandemijos kyla sunkumų susirasti darbą.

Siekiant apsaugoti darbo netekusius asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo, siūloma įtvirtinti laikiną darbo paieškos išmoką, kuri negaunantiems nedarbo išmokos būtų didesnė, o gaunantiems – mažesnė. Nauja išmoka būtų mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius.

Pagalba nepasiturintiems žmonėms

DIDESNĖ PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA. Sustojusi veikla karantino metu didžiausią neigiamą įtaką turi nepasiturintiems gyventojams, todėl siūloma praplėsti gyventojų galimybes gauti piniginę socialinę paramą ir kilstelti socialinių pašalpų dydžius.

Siūloma:

  • Praplėsti gyventojų ratą, kurie galėtų pasinaudoti pinigine socialine parama.
  • Padidinti socialinių pašalpų dydžius.
  • Palengvinti reikalavimus, kai prašoma piniginės socialinės paramos.
  • Sudaryti didesnes paskatas dirbti gaunant piniginę socialinę paramą, tai yra neįskaičiuoti didesnės gaunamos darbo užmokesčio dalies, kai skaičiuojamos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui.
  • Neįskaičiuoti dalies nedarbo socialinio draudimo ar laikinosios darbo paieškos išmokos, kai prašoma piniginės socialinės paramos.
  • Supaprastinti reikalavimus, kai socialinę pašalpą gavęs žmogus įsidarbina ir dar 12 mėnesių turi teisę gauti dalį pašalpos, o pirmus tris mėnesius mokėti visą buvusią pašalpą.
  • Vienišiems asmenims norima kompensuoti didesnę būsto išlaidų dalį.

VAIKO PINIGAI. 100 eurų dydžio vaiko pinigai su papildoma išmoka mokami neįgaliems vaikams, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Tačiau, kai vertinamos šeimos pajamos, atsižvelgiama į 12 mėnesių laikotarpį.

Vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas, siūloma atsižvelgti ne į 12, o į 3 mėnesių pajamas. Didesnė išmoka būtų skiriama 3 mėnesiams, kad daugiau šeimų, praradusių pajamas per karantiną, galėtų gauti po 100 eurų vienam vaikui.

Toks palengvinimas galėtų galioti dar 6 mėnesius po karantino.

BŪSTAS. Socialinio būsto srityje pasiūlyta trumpinti socialinio būsto laukimo terminus, kuriems pasibaigus savivaldybės turėtų užtikrinti rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio kompensaciją šeimai ar asmeniui. Taip pat siūloma nustatyti minimalų kompensacijos už nuomojamą būstą rinkoje bazinį dydį.

Be to, siūloma be tėvų globos likusius asmenis, palikusius socialinės globos, grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvoje neturi kito būsto) socialinį būstą skirti ne eilės tvarka.

Pokarantiniu laikotarpiu taip pat planuojama toliau vystyti gyventojams būtinas socialines paslaugas: asmeninio asistento pagalbą ir socialinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, mobiliųjų komandų darbą su šeimomis, kompleksinių paslaugų teikimą savivaldybėse, planuojama didinti krizių centrų prieinamumą, finansuoti rezerve atsidūrusius vaikų dienos centrų projektus, vystyti šeimų socialinę priežiūrą bei senjorų ir asmenų su negalia socialinę globą.

Ministras Linas Kukuraitis paprašė socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacių atstovus pateikti savo patikslinimus paramai skirti, kad ji būtų geriau paskirstoma pagal paskirtį. Jis ragino pasiūlymus pateikti skubiau, nes po pusantros savaitės jau reikėtų paramos programą pateikti Seimui, nes šios pagalbos žmonėms reikia kuo ankščiau.

Pasikeitus nuomonėmis sutarta savo pastabas ir pasiūlymus pateikti balandžio 28 d. susitikimui.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ profesinės sąjungos pirmininkė Kristina Krupavičienė pasidžiaugė, kad į daugelį Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymų buvo atsižvelgta ir gerai įvertino pateiktą socialinės paramos programą.

Daugiau: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministras-l-kukuraitis-siulomas-pagalbos-priemoniu-planas-po-karantino-nuo-nauju-ismoku-iki-subsidiju-pratesimo

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/socialiniai-rodikliai-karantino-metu

Nepasiturintiems žmonėms

ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią jų darbo užmokesčio dalį darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mėnesių.

ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią  jų darbo užmokesčio dalį  darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mėnesių

DARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią  jų darbo užmokesčio dalį  darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mė

DARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią  jų darbo užmokesčio dalį  darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mė

Pagalba grįžti į darbo rinką

Pagalba grįžti į darbo rinką ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią  jų darbo užmokesčio dalį  darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mėnesių.

Pagalba grįžti į darbo rinką ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią  jų darbo užmokesčio dalį  darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mėnesių.

Pagalba grįžti į darbo rinką ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią  jų darbo užmokesčio dalį  darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mėnesių.

Pagalba grįžti į darbo rinką ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią  jų darbo užmokesčio dalį  darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mėnesių.

Pagalba grįžti į darbo rinką ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią  jų darbo užmokesčio dalį  darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mėnesių.

Pagalba grįžti į darbo rinką

 

Pagalba išlikti darbo rinkoje

Pagalba išlikti darbo rinkojSUBSIDIJOS. Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia 90 proc. dydžio subsidiją, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, arba 70 proc. dydžio subsidiją, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.

Pagalba išlikti darbo rinkSUBSIDIJOS. Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia 90 proc. dydžio subsidiją, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, arba 70 proc. dydžio subsidiją, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar