Spausdinti

krist virt tri 1

2020 m. balandžio 22 d. įvyko virtualus Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.

Posėdyje buvo svarstomi du klausimai.

Pirmiausia buvo svarstomi profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų pasiūlymai Vyriausybei kaip kovoti su pandemijos sukelta krize. Kadangi profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės požiūriai skyrėsi daugeliu klausimu nutarta dar kartą aptarti pateiktus pasiūlymus kitame Trišalės tarybos posėdyje. Su jais susipažinti galima straipsnio apačioje.

Antru klausimu apsvarstyta kandidatų į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą atrinkimo tvarka.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius pristatė Vyriausybės pasiūlymus. Po to, kai paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai vieningai pareiškė kritiką viceministrui Elijui Čiviliui, ministerija dalinai pakeitė savo siūlymus. Jau nebereikalaujama, kad kandidatai pateiktų savo veiklos komitete penkmečio planus. Ministerija sutiko sumažinti kvalifikacinius reikalavimus kandidatams ir privalomų pateikti dokumentų skaičių, taip, pasak Dimitrijaus Kucevičiaus, parodant, kad Vyriausybė pasitiki socialiniais partneriais, o ateityje atsakomybę už kandidatų atranką perleisti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri yra atsakinga už socialinio dialogo užtikrinimą.

Tačiau Vyriausybės atstovas vis tiek laikėsi nuostatos, kad kiekviena Trišalės tarybos organizacija pateiktų ne vieną, o du savo kandidatus t. y. vieną moterį ir vieną vyrą, nes anot jo, būtina išlaikyti lyčių lygybės principą, todėl organizacijos negalėtų pateikti dviejų moterų arba dviejų vyrų kandidatūrų.

Dar labiau Trišalės tarybos narius papiktino Dimitrijaus Kucevičiaus pareiškimas, kad kandidatus turi būti leidžiama kelti ir organizacijoms, kurios nepriklauso Trišalei tarybai, nes, anot jo, teisininkai išaiškino, kad keliant kandidatus tik iš Trišalės tarybos narių bus diskriminuojamos kitos Lietuvos organizacijos, kurios Trišalei tarybai nepriklauso!

Kristina Krupavičienė pareiškė, jog Darbo kodeksas organizacijoms nustato aiškius reikalavimus, kuriuos atitikus jos gali būti Trišalės tarybos narėmis ir atstovauti Lietuvos darbuotojus ir darbdavius tariantis su Vyriausybe. Tačiau Vyriausybė siūlo, kad tarptautiniu lygiu Lietuvos darbuotojus ir darbdavius jau galėtų atstovauti organizacijos, kurios net neatitinka atstovavimo reikalavimų valstybiniu lygiu.

Darbdavių atstovai negalėjo patikėti šiomis Dimitrijaus Kucevičiaus pateiktomis teisininkų išvadomis, nes, anot jų, jeigu vadovautis šiomis nuostatomis, visoje Lietuvoje kaip diskriminacinius reikėtų panaikinti bet kokius profesionalumo reikalavimus įsidarbinti, o ir pačioje ministerijoje galėtų dirbti bet kokio išsilavinimo ir profesijos darbuotojai.

Darius Sutkus pareiškė, kad tai, jog Vyriausybė taip atkakliai ir ilgai priešinasi Trišalės tarybos savarankiškumui, atrenkant savo atstovus į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, kelia įtarimus atsakingų ministerijos ir Vyriausybės pareigūnų veiksmų skaidrumo. Pasak jo, jau sklando gandai, kad kai kurie asmenys varsto atsakingų valdžios pareigūnų duris ir nori su jų pagalba tapti šio komiteto nariais.

Jis pasiūlė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pareigūnams užsiimti tuo, kuo jie turi dabar užsiimti t. y. kovoti su krize, ir netrukdyti socialiniams partneriams t. y. Trišalei tarybai nuspręsti kas turi atstovauti juos tarptautiniame lygyje.

Trišalės tarybos nariai piktinosi, kad tokios sudėtingos tvarkos ir egzaminų atrenkant kandidatus į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą nėra nei vienoje Europos Sąjungos šalyje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius pažadėjo pareikštas pastabas perduoti savo valdžiai ir kitam Trišalės tarybos posėdžiui pateikti naujus pasiūlymus.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė pareiškė, kad tai bus paskutis šio klausimo svarstymas, nes jau šių metų birželį atstovai į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą jau turi būti paskirti.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą yra delegavusi Kristiną Krupavičienę.

Kitas Trišalės tarybos posėdis bus surengtas kitos savaitės antradienį.

Pateikiame profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų pasiūlymus pandemijos sukeltai ekonomikos krizei įveikti, kyrie yra svartomi Trišalėje taryboje. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymai paryškinti juodu šriftu.

 

REKOMENDACIJA DĖL PRIEMONIŲ KOVOJANT SU COVID-19 PANDEMIJOS

PASEKMĖMIS EKONOMIKAI

 

Šiandien, kaip niekad anksčiau, svarbus visų socialinio dialogo šalių – profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės – sąžiningas ir atviras tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant rasti tinkamus sprendimus šioje sudėtingoje situacijoje. Šiuo metu valstybės priemonės reikalingos dvejose srityse: sveikatos apsaugos, kovojant su pandemija, ir ekonominio skatinimo, siekiant maksimaliai sušvelninti ilgalaikius padarinius ekonomikai, darbuotojams ir darbdaviams. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos trišalė taryba, atstovaujama darbdavių, profesinių sąjungų, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė atstovų, įvertindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtus sprendimus dėl pagalbos verslui, darbo vietoms išsaugoti ir ekonomikai skatinti, konstatuoja, kad svarbiausia yra:

1. Darbo vietų išsaugojimas ir vartojimo palaikymas.

2. Įmonių gyvybingumo užtikrinimas.

3. Finansinių įplaukų į ekonomiką užtikrinimas.

4. Nuolatinio taikomų pagalbos priemonių poveikio vertinimas.

5. Socialinio dialogo užtikrinimas.

 

DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMAS

 

Atsižvelgiant į nuolat kintančią situaciją, priimti sprendimai dėl prastovų sąnaudų kompensavimo turėtų būti nuolat vertinami ir esant reikalui keičiami nedelsiant, o jų galiojimas pratęsiamas ir po karantino atšaukimo. Todėl visu karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo pabaigos valstybė turi mokėti tiesiogines išmokas dėl karantino dirbti negalintiems darbuotojams, darbdavius atleidžiant nuo darbo užmokesčio mokėjimo. Išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis ir sudaryti 75% darbuotojo vidutinių grynųjų pajamų už 2019 m. IV ketvirtį, tačiau negali viršyti 1,5 šalies vidutinio mėnesinio atlyginimo.

Išmokos darbuotojams turėtų būti mokamos remiantis vaiko pinigų modeliu užtikrinant, kad parama prastovose esančius darbuotojų sąskaitas pasieks skubiai ir tiesiogiai per Sodros sistemą darbdaviui pateikus tokių darbuotojų duomenis kartu su kitų išmokų mokėjimu

Privalu viešinti visų piktnaudžiaujančių įmonių pavadinimus ir skatinti darbuotojus pranešti apie tokius atvejus ir pan. 

Darbdaviai, įmonių savininkai ir (arba) akcininkai, suprasdami susidariusią neeilinę situaciją, vadovaudamiesi protingumo principu, veikdami sąžiningai, solidariai ir savanoriškai įsipareigoja užtikrinti, kad įmonės lėšos visų pirma bus skiriamos darbo vietų ir įmonės likvidumo užtikrinimui. Įmonių, gaunančių darbo užmokesčio subsidijas, akcininkai turėtų atsisakyti dividendų išmokėjimo už 2020 metus. Minėtos sumos turėtų būti nukreipiamos visų pirma kompensuoti darbuotojų darbo užmokesčio dalį, prie kurio valstybė prisideda 70 ar 90 proc., ar kitą dalį pasikeitus teisės aktams, siekiant, kad darbdavio mokamas darbo užmokestis darbuotojas būtų kuo arčiau iki subsidijų gavimo gautoms pajamoms. Šios priemonės įgyvendinimą savo narių atžvilgiu prižiūri kiekviena Trišalėje taryboje esanti darbdavių organizacija ir ją skelbia viešai tiek tam tikro darbdavio, tiek darbdavių organizacijos internetiniame svetainėje bei raštu pateikia Trišalei tarybai ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.

Atsižvelgiant į vis didėjantį nedarbą reikia peržiūrėti trūkstamų profesijų sąrašą, jį sumažinant iki minimumo, taip užtikrinant darbo netekusių asmenų greitesnę integraciją į darbo rinką. Ši priemonė turėtų būti taikoma kartu su bedarbių greitu perkvalifikavimu. Bedarbių mokymus susieti su siūlomomis darbo vietomis, taikant dualinį mokymą.

Kaip ekonomikos gelbėjimo priemonę skubiai krizei pritaikyti netenkančių darbo ir kitų skurstančiųjų socialinės apsaugos sistemas. Didinti nedarbo išmokas siekiant, kad bent 3 mėn. jos būtų ne mažesnės kaip nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis, paskaičiavimui naudoti iki 2020 kovo 1 d. buvusį atlyginimą. Taip pat užtikrinti prieinamų ir įgalinančių socialinių paslaugų teikimą,

Supaprasti socialinių išmokų mokėjimą. Mokėti žmonėms netekusiems darbo ir neturintiems jokių pajamų, netaikant apribojimų dėl turimo turto.

Išlaikyti viešojo sektoriaus, išlaikomo iš biudžeto lėšų, finansavimą ir darbuotojų atlyginimus bei kriziniu laikotarpiu papildomai finansiškai skatinti tarnautojus ir darbuotojus, kurie yra atsakingi už ekonominio atsigavimo priemonių įgyvendinimą.

Sukurti bendrą darbuotojų sveikatos saugos standartą, panašų į tuos, kurie jau yra taikomi sveikatos apsaugos ir maisto pramonės įstaigose.

 

FINANSINIO GYVYBINGUMO IR PARAMOS UŽTIKRINIMAS

 

Valstybė turi pasiskolinti daugiau ir užtikrinti, kad ekonomikos skatinimo priemonių paketas sudarytų bent 20 proc. Lietuvos BVP.

Valstybės turi pateikti 100 proc. garantijas visų karantino paveiktų įmonių paskoloms ir kompensuoti jų palūkanas. Krizės situacijoje daugumai verslo subjektų atsiranda būtinybė skolintis, tačiau, be valstybės garantijos, ypač skolinantis pirmą kartą, tikimybė, kad finansų įstaigos suteiktų paskolą, yra itin maža arba galimybė pasiskolinti būtų tik itin didelėmis palūkanomis.

Būtina užtikrinti, kad Europos centrinio banko sukurta Speciali pandeminio pirkimo programoje (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, PEPP) Lietuvai numatyta 3 mlrd. eurų kvota paramai, gaunant lengvatinius kreditus, pasiektų Lietuvos įmones ir tam būtų įsteigtas specialus valstybinis fondas, kuris greitai suteiktų laikiną finansinę paramą dėl koronaviruso krizės sunkumų turinčioms ir bankų paskolų negaunančioms didelėms ir socialiai svarbioms įmonėms. Fondo steigėja ir vienintelė akcininkė galėtų būti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).

Šiuo metu didžiausias iššūkis yra paramos distribucijos kanalų stoka. Todėl manome, kad reikia atsisakyti verslų skirstymo į paveiktus ir nepaveiktus, bei adaptuotis link masiškumo pereinant prie greito ir efektyvaus pagalbos teikimo.

Subsidijos prastovoms ir vykdantiems individualią veiklą rodo, kad institucijos, kurios pritaikytos masiškumui, gali su tuo susitvarkyti. Todėl manome, kad yra būtina įtraukti VMI į paskolų dalinimą verslui. Nustačius aiškius parametrus (10% pajamų, 10% metinio darbo užmokesčio fondo, ne daugiau kaip 500 000 EUR trims metams, amortizavimą pradedant po 6 mėn), VMI gali pasiekti 105 000 įmonių.

Šios greitis ir masinės paramos dydis būtų 10% nuo privataus sektoriaus DU t.y. 1.2 milijardo eurų.

Valstybė turi ne tik skolinti, bet ir teikti finansines subsidijas savarankiškai dirbantiems ir įmonėms, dėl verslo sustabdymo karantino metu. Valstybė turi teikti grantus savarankiškai dirbantiems veiklai atnaujinti. Dėl karantino negalintims savavrankiškai dirbti asmenims būtina suteikti minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio subsidijas.

Valstybė, atsižvelgdama į įmonių apyvartų praradimus, privalo paramos būdu užtikrinti verslo nuomininkų ir nuomotojų finansinių santykių tvarumą.

 

FINANSINIŲ ĮPLAUKŲ Į EKONOMIKĄ UŽTIKRINIMAS

Valstybė privalo stipriai didinti valstybės viešąsias išlaidas perkant prekes ir paslaugas bei taip pat užtikrinti paklausos palaikymą rinkoje. Kriziniais mėnesiais valstybės papildomos išlaidos turi sudaryti ne mažiau kaip 700 mln. eurų per mėnesį.

Valstybė privalo nemažinti ir išlaikyti struktūrinės paramos dydžius ir nedelsiant paleisti jau parengtus valstybės ir savivaldybių finansuojamus projektus, nustatant kiekvienai ministerijai ir joms pavaldžioms institucijomis viešųjų finansų išlaidų tikslus. Reikia skatinti jau vykdomų projektų avansinius mokėjimus ir peržiūrėti investicinių projektų veiklų grafikus. Taip pat valstybė ir savivaldybės privalo maksimaliai trumpinti atsiskaitymų su savo tiekėjais terminus, taip suteikiant įmonėms apyvartines lėšas veiklos tęstinumui.

Iki šių metų spalio mėnesio labiausiai nukentėjusiems sektoriams neturi būti taikomos naujos mokestinės prievolės, taip pat neturi būti taikomi nauji veiklos suvaržymai, ypač sektoriuose, kurie patyrė didžiausią spaudimą dėl sugriežtintų veiklos reikalavimų – prekyba, logistika, transportas. Tai leistų užtikrinti, kad vėl pradėjusios veikti įmonės galėtų mažinti savo veiklos sąnaudas ir pasiūlyti vartotojams patraukliausias kainas.

Valstybės krizės laikotarpiu privalo maksimaliai supaprastinti viešųjų pirkimų procesus. Tačiau turi būti išlaikyti skaidrumo reikalavimai. Atsakingos institucijos privalo maksimaliai griežtai kontroliuoti ir taikyti maksimalią atsakomybę už bet kokius piktnaudžiavimus.

Valstybė turi parengti nacionalinį skolų užskaitymo mechanizmą pagal pateiktus Lietuvos banko pasiūlymus.

 

NUOLATINIO TAIKOMŲ PAGALBOS PRIEMONIŲ POVEIKIO VERTINIMAS

 

Objektyvios ekonominės informacijos viešinimas yra raktas į tikslų situacijos vertinimą ir priemonių taikymą laiku. Duomenys turi būti atnaujinami kas dieną ir (arba) kas savaitę bei tiesiogiai siejami su valstybės taikomų priemonių veiksmingumu ir tolimesniais veiksmais.

Siekiant įvertinti ekonomikos skatinimo priemonių verslui poveikį, būtina stebėti šalies ekonominius rodiklius. Dėl šios priežasties valstybė privalo sukurti išsamią, skaidrią ir viešą ekonominės situacijos stebėjimo sistemą šalyje, kuri remtųsi kasdieninių ir (arba) kassavaitinių rodiklių stebėsena, kurioje būtų galima matyti visas paramos priemonių apimtis, įskaitant išmokėtų darbo užmokesčio subsidijų dinamiką, ir kuri padėtų adekvačiai vertinti susidariusią situaciją. Panaši valstybinė sistema jau įkurta epidemijos rodiklių stebėjimui, tokiu būdu sudarant galimybę stebėti kasdienius pokyčius kovoje su virusu.

Būtina įpareigoti atsakingas valstybines institucijas nuolat teikti apibendrintus duomenis apie nedarbo lygį, prastovų prašymus, paveiktų įmonių darbuotojų skaičių, įsiskolinimus „Sodrai“, nutrauktų darbo sutarčių skaičių pagal jų nutraukimo pagrindus, Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą, išnaudotų paskolų ir kitų INVEGA priemonių sumas, gyventojų pinigų likučius bankuose, verslo pinigų likučius bankuose, paraiškų suteikti paskolą skaičius, lyginant su atmestų prašymų skaičiumi, ir kitus duomenis.

Ekonominės pagalbos sistema turėtų būti aiški, paprasta ir operatyvi, tačiau tai jokiu būdu neturi paveikti taikomų priemonių greičio ir apsunkinti paramos gavėjus biurokratine našta. Pritariame, kad turi būti nustatytos griežtos sankcijos sukčiavimui.

Visų ūkio subjektų, gavusių bet kokią paramą, užskaitas, mokesčių atidėjimą iš viešųjų ir skolintų lėšų, sąrašai kaip ir kita informacija turėtų būti viešinama.

Informacija ir pagalba darbuotojams ir darbdaviams turi būti teikiama „vieno langelio“ principu, todėl 

REKOMENDACIJA DĖL PRIEMONIŲ KOVOJANT SU COVID-19 PANDEMIJOS

PASEKMĖMIS EKONOMIKAI

 

Šiandien, kaip niekad anksčiau, svarbus visų socialinio dialogo šalių – profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės – sąžiningas ir atviras tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant rasti tinkamus sprendimus šioje sudėtingoje situacijoje. Šiuo metu valstybės priemonės reikalingos dvejose srityse: sveikatos apsaugos, kovojant su pandemija, ir ekonominio skatinimo, siekiant maksimaliai sušvelninti ilgalaikius padarinius ekonomikai, darbuotojams ir darbdaviams. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos trišalė taryba, atstovaujama darbdavių, profesinių sąjungų, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė atstovų, įvertindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtus sprendimus dėl pagalbos verslui, darbo vietoms išsaugoti ir ekonomikai skatinti, konstatuoja, kad svarbiausia yra:

1. Darbo vietų išsaugojimas ir vartojimo palaikymas.

2. Įmonių gyvybingumo užtikrinimas.

3. Finansinių įplaukų į ekonomiką užtikrinimas.

4. Nuolatinio taikomų pagalbos priemonių poveikio vertinimas.

5. Socialinio dialogo užtikrinimas.

 

DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMAS

 

Atsižvelgiant į nuolat kintančią situaciją, priimti sprendimai dėl prastovų sąnaudų kompensavimo turėtų būti nuolat vertinami ir esant reikalui keičiami nedelsiant, o jų galiojimas pratęsiamas ir po karantino atšaukimo. Todėl visu karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo pabaigos valstybė turi mokėti tiesiogines išmokas dėl karantino dirbti negalintiems darbuotojams, darbdavius atleidžiant nuo darbo užmokesčio mokėjimo. Išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis ir sudaryti 75% darbuotojo vidutinių grynųjų pajamų už 2019 m. IV ketvirtį, tačiau negali viršyti 1,5 šalies vidutinio mėnesinio atlyginimo.

Išmokos darbuotojams turėtų būti mokamos remiantis vaiko pinigų modeliu užtikrinant, kad parama prastovose esančius darbuotojų sąskaitas pasieks skubiai ir tiesiogiai per Sodros sistemą darbdaviui pateikus tokių darbuotojų duomenis kartu su kitų išmokų mokėjimu

Privalu viešinti visų piktnaudžiaujančių įmonių pavadinimus ir skatinti darbuotojus pranešti apie tokius atvejus ir pan. 

Darbdaviai, įmonių savininkai ir (arba) akcininkai, suprasdami susidariusią neeilinę situaciją, vadovaudamiesi protingumo principu, veikdami sąžiningai, solidariai ir savanoriškai įsipareigoja užtikrinti, kad įmonės lėšos visų pirma bus skiriamos darbo vietų ir įmonės likvidumo užtikrinimui. Įmonių, gaunančių darbo užmokesčio subsidijas, akcininkai turėtų atsisakyti dividendų išmokėjimo už 2020 metus. Minėtos sumos turėtų būti nukreipiamos visų pirma kompensuoti darbuotojų darbo užmokesčio dalį, prie kurio valstybė prisideda 70 ar 90 proc., ar kitą dalį pasikeitus teisės aktams, siekiant, kad darbdavio mokamas darbo užmokestis darbuotojas būtų kuo arčiau iki subsidijų gavimo gautoms pajamoms. Šios priemonės įgyvendinimą savo narių atžvilgiu prižiūri kiekviena Trišalėje taryboje esanti darbdavių organizacija ir ją skelbia viešai tiek tam tikro darbdavio, tiek darbdavių organizacijos internetiniame svetainėje bei raštu pateikia Trišalei tarybai ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.

Atsižvelgiant į vis didėjantį nedarbą reikia peržiūrėti trūkstamų profesijų sąrašą, jį sumažinant iki minimumo, taip užtikrinant darbo netekusių asmenų greitesnę integraciją į darbo rinką. Ši priemonė turėtų būti taikoma kartu su bedarbių greitu perkvalifikavimu. Bedarbių mokymus susieti su siūlomomis darbo vietomis, taikant dualinį mokymą.

Kaip ekonomikos gelbėjimo priemonę skubiai krizei pritaikyti netenkančių darbo ir kitų skurstančiųjų socialinės apsaugos sistemas. Didinti nedarbo išmokas siekiant, kad bent 3 mėn. jos būtų ne mažesnės kaip nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis, paskaičiavimui naudoti iki 2020 kovo 1 d. buvusį atlyginimą. Taip pat užtikrinti prieinamų ir įgalinančių socialinių paslaugų teikimą,

Supaprasti socialinių išmokų mokėjimą. Mokėti žmonėms netekusiems darbo ir neturintiems jokių pajamų, netaikant apribojimų dėl turimo turto.

Išlaikyti viešojo sektoriaus, išlaikomo iš biudžeto lėšų, finansavimą ir darbuotojų atlyginimus bei kriziniu laikotarpiu papildomai finansiškai skatinti tarnautojus ir darbuotojus, kurie yra atsakingi už ekonominio atsigavimo priemonių įgyvendinimą.

Sukurti bendrą darbuotojų sveikatos saugos standartą, panašų į tuos, kurie jau yra taikomi sveikatos apsaugos ir maisto pramonės įstaigose.

 

FINANSINIO GYVYBINGUMO IR PARAMOS UŽTIKRINIMAS

 

Valstybė turi pasiskolinti daugiau ir užtikrinti, kad ekonomikos skatinimo priemonių paketas sudarytų bent 20 proc. Lietuvos BVP.

Valstybės turi pateikti 100 proc. garantijas visų karantino paveiktų įmonių paskoloms ir kompensuoti jų palūkanas. Krizės situacijoje daugumai verslo subjektų atsiranda būtinybė skolintis, tačiau, be valstybės garantijos, ypač skolinantis pirmą kartą, tikimybė, kad finansų įstaigos suteiktų paskolą, yra itin maža arba galimybė pasiskolinti būtų tik itin didelėmis palūkanomis.

Būtina užtikrinti, kad Europos centrinio banko sukurta Speciali pandeminio pirkimo programoje (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, PEPP) Lietuvai numatyta 3 mlrd. eurų kvota paramai, gaunant lengvatinius kreditus, pasiektų Lietuvos įmones ir tam būtų įsteigtas specialus valstybinis fondas, kuris greitai suteiktų laikiną finansinę paramą dėl koronaviruso krizės sunkumų turinčioms ir bankų paskolų negaunančioms didelėms ir socialiai svarbioms įmonėms. Fondo steigėja ir vienintelė akcininkė galėtų būti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).

Šiuo metu didžiausias iššūkis yra paramos distribucijos kanalų stoka. Todėl manome, kad reikia atsisakyti verslų skirstymo į paveiktus ir nepaveiktus, bei adaptuotis link masiškumo pereinant prie greito ir efektyvaus pagalbos teikimo.

Subsidijos prastovoms ir vykdantiems individualią veiklą rodo, kad institucijos, kurios pritaikytos masiškumui, gali su tuo susitvarkyti. Todėl manome, kad yra būtina įtraukti VMI į paskolų dalinimą verslui. Nustačius aiškius parametrus (10% pajamų, 10% metinio darbo užmokesčio fondo, ne daugiau kaip 500 000 EUR trims metams, amortizavimą pradedant po 6 mėn), VMI gali pasiekti 105 000 įmonių.

Šios greitis ir masinės paramos dydis būtų 10% nuo privataus sektoriaus DU t.y. 1.2 milijardo eurų.

Valstybė turi ne tik skolinti, bet ir teikti finansines subsidijas savarankiškai dirbantiems ir įmonėms, dėl verslo sustabdymo karantino metu. Valstybė turi teikti grantus savarankiškai dirbantiems veiklai atnaujinti. Dėl karantino negalintims savavrankiškai dirbti asmenims būtina suteikti minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio subsidijas.

Valstybė, atsižvelgdama į įmonių apyvartų praradimus, privalo paramos būdu užtikrinti verslo nuomininkų ir nuomotojų finansinių santykių tvarumą.

 

FINANSINIŲ ĮPLAUKŲ Į EKONOMIKĄ UŽTIKRINIMAS

Valstybė privalo stipriai didinti valstybės viešąsias išlaidas perkant prekes ir paslaugas bei taip pat užtikrinti paklausos palaikymą rinkoje. Kriziniais mėnesiais valstybės papildomos išlaidos turi sudaryti ne mažiau kaip 700 mln. eurų per mėnesį.

Valstybė privalo nemažinti ir išlaikyti struktūrinės paramos dydžius ir nedelsiant paleisti jau parengtus valstybės ir savivaldybių finansuojamus projektus, nustatant kiekvienai ministerijai ir joms pavaldžioms institucijomis viešųjų finansų išlaidų tikslus. Reikia skatinti jau vykdomų projektų avansinius mokėjimus ir peržiūrėti investicinių projektų veiklų grafikus. Taip pat valstybė ir savivaldybės privalo maksimaliai trumpinti atsiskaitymų su savo tiekėjais terminus, taip suteikiant įmonėms apyvartines lėšas veiklos tęstinumui.

Iki šių metų spalio mėnesio labiausiai nukentėjusiems sektoriams neturi būti taikomos naujos mokestinės prievolės, taip pat neturi būti taikomi nauji veiklos suvaržymai, ypač sektoriuose, kurie patyrė didžiausią spaudimą dėl sugriežtintų veiklos reikalavimų – prekyba, logistika, transportas. Tai leistų užtikrinti, kad vėl pradėjusios veikti įmonės galėtų mažinti savo veiklos sąnaudas ir pasiūlyti vartotojams patraukliausias kainas.

Valstybės krizės laikotarpiu privalo maksimaliai supaprastinti viešųjų pirkimų procesus. Tačiau turi būti išlaikyti skaidrumo reikalavimai. Atsakingos institucijos privalo maksimaliai griežtai kontroliuoti ir taikyti maksimalią atsakomybę už bet kokius piktnaudžiavimus.

Valstybė turi parengti nacionalinį skolų užskaitymo mechanizmą pagal pateiktus Lietuvos banko pasiūlymus.

 

NUOLATINIO TAIKOMŲ PAGALBOS PRIEMONIŲ POVEIKIO VERTINIMAS

 

Objektyvios ekonominės informacijos viešinimas yra raktas į tikslų situacijos vertinimą ir priemonių taikymą laiku. Duomenys turi būti atnaujinami kas dieną ir (arba) kas savaitę bei tiesiogiai siejami su valstybės taikomų priemonių veiksmingumu ir tolimesniais veiksmais.

Siekiant įvertinti ekonomikos skatinimo priemonių verslui poveikį, būtina stebėti šalies ekonominius rodiklius. Dėl šios priežasties valstybė privalo sukurti išsamią, skaidrią ir viešą ekonominės situacijos stebėjimo sistemą šalyje, kuri remtųsi kasdieninių ir (arba) kassavaitinių rodiklių stebėsena, kurioje būtų galima matyti visas paramos priemonių apimtis, įskaitant išmokėtų darbo užmokesčio subsidijų dinamiką, ir kuri padėtų adekvačiai vertinti susidariusią situaciją. Panaši valstybinė sistema jau įkurta epidemijos rodiklių stebėjimui, tokiu būdu sudarant galimybę stebėti kasdienius pokyčius kovoje su virusu.

Būtina įpareigoti atsakingas valstybines institucijas nuolat teikti apibendrintus duomenis apie nedarbo lygį, prastovų prašymus, paveiktų įmonių darbuotojų skaičių, įsiskolinimus „Sodrai“, nutrauktų darbo sutarčių skaičių pagal jų nutraukimo pagrindus, Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą, išnaudotų paskolų ir kitų INVEGA priemonių sumas, gyventojų pinigų likučius bankuose, verslo pinigų likučius bankuose, paraiškų suteikti paskolą skaičius, lyginant su atmestų prašymų skaičiumi, ir kitus duomenis.

Ekonominės pagalbos sistema turėtų būti aiški, paprasta ir operatyvi, tačiau tai jokiu būdu neturi paveikti taikomų priemonių greičio ir apsunkinti paramos gavėjus biurokratine našta. Pritariame, kad turi būti nustatytos griežtos sankcijos sukčiavimui.

Visų ūkio subjektų, gavusių bet kokią paramą, užskaitas, mokesčių atidėjimą iš viešųjų ir skolintų lėšų, sąrašai kaip ir kita informacija turėtų būti viešinama.

(Informacija ir pagalba darbuotojams ir darbdaviams turi būti teikiama „vieno langelio“ principu, todėl siūlome įsteigti bendrą ekonominių konsultacijų centrą, kuris veiktų pagal gerąsias „Sodra“, VMI, Užimtumo tarnybos praktikas. Siūlome išbraukti.) Socialiniams partneriams- darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms turi būti skiriamos lėšos, kad jos galėtų tinkamai organizuoti pagalbą ir konsultacijas savo nariams sudėtingomis krizės sąlygomis.

 

SOCIALINIO DIALOGO UŽTIKRINIMAS

 

Pandemijos sukelta situacija yra sudėtinga tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Ji reikalauja didesnio susitelkimo ir operatyvių bei nuo situacijos priklausančių sprendimų, kuriuos vykdant turi būti pasitelkiamas socialinis dialogas ir vadovaujamasi socialinės partnerystės principais.

Socialiniai partneriai turi būti įtraukiami padedant Vyriausybei įgyvendinti numatytas priemones operatyviai, tikslingai ir skaidriai.

Darbdaviai ir Vyriausybė turi padėti profesinėms sąjungoms vykdyti joms įstatymų suteiktas pareigas, kad šios krizės padarinius darbuotojai išgyventų su kuo mažesniais nuostoliais ir galėtų kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką.

Sprendžiant atskiras situacijas įmonėse ar šakose (sektoriuose) turi būti naudojamasi socialinio dialogo priemonėmis: informavimo ir konsultavimosi procedūra, kolektyvinėmis sutartimis ir pačiu derybų procesu, tartis keičiant vietinius norminius teisės aktus ir taikant saugaus darbo standartus. 

Trišalėje taryboje darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, atstovaujančios darbdavius ir darbuotojus, įsipareigoja užtikrinti, kad jų nariai, veikiantys privačiame sektoriuje, darbdavio lygmeniu užtikrintų darbuotojų atstovų ir darbdavių bendravimą ir bendradarbiavimą bei siekį abipusių nuolaidų būdu ieškoti tinkamų sprendimų.

 

??????? Socialiniams partneriams- darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms turi būti skiriamos lėšos, kad jos galėtų tinkamai organizuoti pagalbą ir konsultacijas savo nariams sudėtingomis krizės sąlygomis.

 

SOCIALINIO DIALOGO UŽTIKRINIMAS

 

Pandemijos sukelta situacija yra sudėtinga tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Ji reikalauja didesnio susitelkimo ir operatyvių bei nuo situacijos priklausančių sprendimų, kuriuos vykdant turi būti pasitelkiamas socialinis dialogas ir vadovaujamasi socialinės partnerystės principais.

Socialiniai partneriai turi būti įtraukiami padedant Vyriausybei įgyvendinti numatytas priemones operatyviai, tikslingai ir skaidriai.

Darbdaviai ir Vyriausybė turi padėti profesinėms sąjungoms vykdyti joms įstatymų suteiktas pareigas, kad šios krizės padarinius darbuotojai išgyventų su kuo mažesniais nuostoliais ir galėtų kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką.

Sprendžiant atskiras situacijas įmonėse ar šakose (sektoriuose) turi būti naudojamasi socialinio dialogo priemonėmis: informavimo ir konsultavimosi procedūra, kolektyvinėmis sutartimis ir pačiu derybų procesu, tartis keičiant vietinius norminius teisės aktus ir taikant saugaus darbo standartus. 

Trišalėje taryboje darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, atstovaujančios darbdavius ir darbuotojus, įsipareigoja užtikrinti, kad jų nariai, veikiantys privačiame sektoriuje, darbdavio lygmeniu užtikrintų darbuotojų atstovų ir darbdavių bendravimą ir bendradarbiavimą bei siekį abipusių nuolaidų būdu ieškoti tinkamų sprendimų.

 

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar