Spausdinti

prezidentura

2020 m. sausio 30 d. Lietuvos profesinės sąjungos  „Solidarumas" generalinis sekretorius Ričardas Garuolis kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą pateikdamas profesinės sąjungos pastabas dėl Prezidento teikiamų pataisų Viešųjų pirkimų įstatymui, atkreipdamas dėmesį, kad mažiausios kainos reikalavimas neturi būti svarbiausias rodiklis laimint viešuosius pirkimus darbams atlikti, nes valstybė susigrąžina dalį išlaidų per mokesčius, kuriuos sumoka darbuotojai. Todėl kuo didesni yra atlyginimai, tuo didesnius mokesčius surenka valstybė.

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai,

 

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų

 

Kauno stadiono rekonstrukcijos darbus atliekančios Turkijos įmonės „Kayi Construction“ darbuotojų bado streikas 2019 m. pabaigoje, Vilniaus plaukimo baseino statybos sustabdymas dėl jį stačiusios UAB „Active Construction Manegement“ (buvusi UAB „Irdaiva“) bankrotovisuomenei atskleidė pasibaisėtiną netvarką, viešpataujančią Lietuvos statybos versle, kai viešuosiųjų pirkimų konkursus laimi mažiausią kainą pasiūliusios įmonės. Lietuvoje šiuo metu yra sustabdyta 111 objektų statyba, nes viešuosius pirkimus už mažiausią kainą laimėjusios įmonės bankrutavo.

Tai parodo, kad mažiausios kainos reikalavimas, atrenkant viešųjų pirkimų laimėtojus, yra neteisingas, nes nukenčia kokybė, brangsta ateities objektų eksplotavimo išlaidos, auga remonto išlaidos, užsitęsia atlikimo darbai, o galutinės išlaidos išauga daugiau nei darbai būtų buvę atlikti už didesnę viešųjų pirkimų kainą.

Mažiausios kainos reikalavimas yra ypač ydingas rengiant viešuosius pirkimus darbams atlikti. Tokiu atveju viešųjų konkursų pirkimus laimi įmonės, kurios moka savo darbuotojams mažiausius atlyginimus, moka atlyginimus „vokeliuose“, nesumoka arba tik dalinai sumoka atlyginimus savo darbuotojas, dalinai arba iš viso neatsiskaito su subrangovais. Mokesčių inspekcijos duomenimis apie 25 000 darbuotojų Lietuvos statybose nelegaliai.

Tokiu būdu valstybė skatina „šešėlį“, verčia darbdavius ne didinti, o mažinti atlyginimus darbuotojams, išstumia iš viešųjų konkursų skaidriai dirbančias ir visus mokesčius mokančias įmones.

Mažiausios kainos reikalavimas darbams atlikti neturi būti svarbiausias rodiklis laimint viešuosius pirkimus darbams atlikti, nes valstybė susigrąžina dalį išlaidų per mokesčius, kuriuos sumoka darbuotojai. Todėl kuo didesni yra atlyginimai, tuo didesnius mokesčius surenka valstybė.

Tam, kad viešųjų pirkimų konkursą laimėjęs rangovas, neapgaudinėtų darbuotojų ir subrangovų, nemokėtų atlyginimų „vokeliuose“, neklaidintų užsakovų, kad savo darbuotojams moka didelius atlyginimus, pateikęs savo įmonės aukštus atlyginimus, nors ją gali sudaryti tik du darbuotojai, o nuslėpti, kad subrangovai moka darbuotojams minimalius atlyginimus ir slepia, kad jie dirba viršvalandžius, už kuriuos moka „vokeliais“, ir pn., būtina užtikrinti skaidrumą.

Kol Lietuvos Vyriausybė per 2-3 metus sukurs Statybininkų tapatybės kortelę, kuri leis užtikrinti kiekvieno darbuotojo darbo ir jo laiko apskaitą virtualioje erdvėje, būtina įtraukti į viešųjų pirkimų įstatymą reikalavimą, kad visos statybinius darbus atliekančios įmonės atlikdamos darbus privalo naudoti Lietuvos statybininkų asociacijos sukurtą ir jau veikiančią Statybininko tapatybės kortelę STATREG, kuri leidžia virtualioje erdvėje stebėti visų darbų atlikimo eigą, jų atlikimo kokybę ir darbuotojų laiko bei apmokėjimo apskaitą.

Siūlome pakeisti ir papildyti Lietuvos respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 7 straipsnio 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktį: „Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros privalo (o ne gali) pašalinti tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra susijęs su kitu asmeniu, kuriam būtų taikomas šis pašalinimo pagrindas tokiu būdu, kad gali būti laikomi vienu ūkio subjektu pagal Konkurencijos įstatymo straipsnio 22 dalį.“

Taip pat siūlome šį straipsnį papildyti: „Pirkimo procedūrose perkant darbus gali dalyvauti tik tie tiekėjai, kurie veikia ne mažiau kaip treji metai, per šį laikotarpį neturėjo pažeidimų, susijusių su darbo santykiais ir pažeidimų atliekant darbus užsakovui, kuriuos vertino Darbo ginčų komisijos ar teismai“.

Didelė Lietuvos statybų bėda yra įmonės, kurias statybininkai vadina „feniksais“. Jos dažnai yra sudarytos dviejų asmenų (vyras yra direktorius, o žmona – buhalterė). Šios įmonės laimi viešuosius pirkimų konkursus, samdo subrangovus darbams atlikti, su jais neatsiskaito arba atsiskaito iš dalies, palikdami darbuotojus be sutartų atlyginimų, perka pigesnes ir prastesnės kokybės medžiagas, nei nurodyta konkurso sąlygose, pridavus darbus, tokios įmonės iš karto bankrutuoja, kad nereikėtų taisyti padaryto broko arba bankrutuoja nebaigus statybų. Vėliau jau nauju pavadinimu tie patys asmenys įsteigia naują įmonę, dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose ir siūlydami mažiausią kainą ir (arba) kyšius laimi naujus viešųjų pirkimų konkursus.

Tokiems „feniksams“ užkirsti kelią galima įtraukus į viešųjų pirkimų įstatymą reikalavimą, kad viešųjų pirkimų konkursuose darbams atlikti gali dalyvauti tik ne trumpiau nei trejus metus veikiančios įmonės.

Pasaulinė patirtis rodo, kad per pirmuosius dvejus veiklos metus bankrutuoja 70% įmonių. Veikiant ilgiau bankrotų skaičius stipriai mažėja, todėl įtraukus trejų metų reikalavimą bus lengviau išvengta atvejų, kai darbus vykdančios įmonės bankrutuoja nebaigusios užsakytų darbų.

Trejų metų reikalavimas dera su to pačio straipsnio nuostata, kad konkurse gali dalyvauti įmonės, kurioms nuo ekonominės sankcijos įsiteisėjimo dienos praėjo treji metai. Valstybė turi leisti viešuosiuose konkursuose dalyvauti tik nepriekaištingos reputacijos įmonėms.

Norėtume, kad būtų patikslinta Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio. 55 straipsnio 1  dalis dėl tiekėjų ir subtiekėjų dalyvavimo socialinėje partnerystėje.  Viešųjų pirkimų orgnizatoriai turi aiškiai suprasti, kad socialiniai partneriai yra profesinės sąjungos, o ne darbo tarybos, kurios įsigaliojus naujam Darbo kodeksui yra privalomos visose didesnėse Lietuvos įmonėse.

Siūlome Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio. 55 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

https://www.gstatic.com/images/icons/material/system/1x/more_horiz_black_20dp.png") center center / 20px no-repeat; height: 11px; opacity: 0.54; width: 24px;">
 

Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 50% užsakant prekes ir 10 % užsakant darbus bendros perkančios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė“.

Kitoms Jūsų pataisoms Viešųjų pirkimų įstatymui pritariame.

Pagarbiai

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius

Ričardas Garuolis

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar