Nuo 2026 m. birželio 1 d. Švedijoje pradėti taikyti griežtesni reikalavimai, norint gauti leidimą dirbti užsieniečiams iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių.
Trečiųjų šalių piliečiams bus galima suteikti darbo leidimą, jei darbdavys mokės jam ne mažesnį nei 90 % šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio atlyginimą t. y. 37 100 Švedijos kronų (3 068 EUR), neatskaičius mokesčių. Iki šiol užsieniečiai galėjo būti įdarbinti už mažesnį – 80 % šalies VDU atlyginimą.
Tačiau vyriausybė tam tikroms profesijoms taikys išimtis. Šioms išimtims bus taikoma mažesnis – 75 % šalies VDU dydžio slenkstis.
Dabartinė centro dešiniųjų vyriausybė, remiama prieš imigraciją nusistačiusios Švedijos demokratų partijos, įdiegė keletą reformų, skirtų imigracijai pažaboti. Šiomis priemonėmis siekiama sugriežtinti darbo leidimų sąlygas ir skatinti kvalifikuotos darbo jėgos imigraciją, norint spręsti įdarbinimo sunkumus, ypač tam tikrose techninėse profesijose.
Užsieniečiams, turintiems taip vadinamą ES „Mėlynąją kortelę”, skirtą aukštos kvalifikacijos darbuotojams, atlyginimo slenkstis išlieka nepakitęs – 52 000 SEK (4 778 EUR). Maksimali darbo leidimų trukmė jiems pailginama nuo dvejų iki ketverių metų, o baudos už nelegalų darbą bus padvigubintos.
Švedijos profesinės sąjungos įspėja, kad silpna vyriausybės priežiūra sudaro sąlygas užsieniečių išnaudojimui, kai sudaromos dvigubos darbo sutartys, dirbama prastesnėmis darbo sąlygas ir už atlyginimus, mažesnius nei nustatyta kolektyvinėse sutartyse. Tai, pasak jų, ne tik kenkia darbuotojams, bet ir mažina pasitikėjimą darbo rinka ir migracijos sistema.
Profesinės sąjungos ypač kritiškai vertina siūlomą valstybės nustatytą atlyginimų ribą ir vietoj to pritaria sistemai, pagal kurią atlyginimai nustatomi kolektyvinėmis sutartimis.
Jos teigia, kad tokios sutartys suteikia didesnį lankstumą ir geriau atspindi darbo rinkos poreikius, ypač atsižvelgiant į Švedijos darbuotojų trūkumą keliose profesijose, kuriose atlyginimų lygis yra mažesnis už siūlomą riba. Todėl įstatymų nustatyta riba veiktų kaip de facto minimalus darbo užmokestis, o tai nesuderinama su Švedijos modeliu.
Taip pat kritikos sulaukė Švedijos vyriausybės planai įvesti išimtis 27 profesijoms, nustatant mažesnę darbo užmokesčio ribą, kuri būtų 75 % , o ne 90 % šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Profesinės sąjungos šią vyriausybės pasiūlytą tvarką laiko biurokratine ir nelanksčia, teigdamos, kad darbo užmokesčio nustatymas kolektyvinių derybų būdu būtų paprastesnis ir veiksmingesnis.
Švedijos profesinės sąjungos turi skirtingas nuomones dėl to, kaip reguliuoti darbo leidimus trečiųjų šalių piliečiams.
Švedijos profesinių sąjungų konfederacija (LO) teigia, kad darbo leidimai turėtų būti išduodami tik toms profesijoms, kuriose trūksta darbo jėgos, o tai reiškia, kad darbdaviai negali įdarbinti darbuotojų nei Švedijoje, nei ES valstybėse.
LO taip pat pasisako už darbo rinkos testo, kurį atliktų valdžios institucija (Švedijos valstybinė užimtumo tarnyba), konsultuodamasi su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis, įvedimą.
Tačiau Švedijos profesionalių darbuotojų konfederacija (TCO) ir Švedijos profesinių asociacijų konfederacija (SACO) nepritaria LO pozicijai šiuo klausimu.
Lietuvos Trišalėje taryboje 2022-23 m. taip pat buvo svarstomi pasiūlymai leisti įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių, jei jiems bus mokamas ne mažesnis nei vidutinis, 1,2 ar 1,5 karto didesnis už vidutinį šalies darbo užmokestį atlyginimas, siekiant, kad į Lietuvą atvyktų dirbti tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
Tačiau praėjusios kadencijos Seimas nubalsavo, kad užsieniečius galima įdarbinti, jei jiems mokamas nors vienu euru už minimalią algą didesnis atlyginimas, o jei jie tam darbui neturi reikiamos kvalifikacijos ir dokumentų ( Pvz.: viešojo transporto vairuotojai, nemokantys tam darbui privalomos valstybinės lietuvių kalbos), jiems turi būti mokamas toks pats atlyginimas kokį uždirba reikiamą kvalifikaciją turintys vietiniai jų bendradarbiai.
Todėl šiuo metu daugiausia užsieniečių iš trečiųjų šalių, dirbančių Lietuvoje, atlieka žemos kvalifikacijos arba kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, t. y. dirba tose profesijose, kuriose nedarbas mūsų šalyje yra didžiausias. Skaityti čia Užimtumo tarnyba ir čia Užimtumo tarnyba
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2026 m. pradžioje Lietuvoje dirbo 158,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 138 valstybių t. y. apytiksliai tiek pat kiek Lietuvoje yra bedarbių. Skaityti čia. Migrantų darbo jėgos struktūroje – pokyčiai | Užimtumo tarnyba
2026 m. birželį Lietuvoje registruotas nedarbas siekė 8 proc. visų darbuotojų ir nepaisant gerų šalies ekonomikos rodiklių viršijo Europos Sąjungos vidurkį, buvo dvigubai didesnis nei Lenkijoje ir aukščiausias tarp kaimyninių šalių.
Daugiau: Situacija darbo rinkoje: naujausia apžvalga | Užimtumo tarnyba
Euro area unemployment at 6.3% – Euro indicators – Eurostat
Parengta pagal industriAll – Europe | NEWS