Rugpjūčio 20 d. nuotoliniu būdu „Microsoft Teams“ platformoje įvyko profesinių sąjungų atstovų susitikimas su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovais. Pagrindinė susitikimo tema – darbo užmokesčio sąnaudų vertinimas vandentvarkos sektoriuje.
Susitikime VERT atstovavo departamento vadovas Aivaras Cesiūnas bei departamento darbuotojos Medeina Augustinavičienė, Aleksandra Čepukėnienė, Asta Rimkevičiūtė, Indrė Musvičienė ir Aistija Vaišnorienė.
Profesinėms sąjungoms atstovavo LPS „Solidarumas“ pirmininkė Daiva Kvedaraitė, Lietuvos vandentvarkos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jovita Pretzsch, šios profesinės sąjungos tarybos narė ir AB „Sūduvos vandenys“ darbininkų sąjungos pirmininkė Jolita Kazlauskaitė bei UAB „Palangos vandenys“ darbuotojų profesinės sąjungos narė Vaida Bertašiūtė.
Kaip vertinamos darbo užmokesčio sąnaudos?
Susitikimo metu VERT departamento vadovas Aivaras Cesiūnas paaiškino, kaip vandentvarkos įmonėse vertinamas darbuotojų paskirstymas ir darbo užmokesčio sąnaudos.
Vandentvarkos įmonės kiekvienais metais VERT teikia reguliuojamos veiklos ataskaitas. Jas audituoja nepriklausomi auditoriai pagal VERT patvirtintą techninę užduotį. Audito metu, be kitų dalykų, tikrinama, ar sąnaudos, įskaitant darbo užmokesčio sąnaudas, yra tinkamai paskirstytos reguliuojamoms veikloms.
VERT vertina reguliuojamas veiklas – geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Vertinama, kiek darbuotojų priskiriama konkrečiai veiklai ir kokios yra jų darbo užmokesčio sąnaudos.
Skaičiuojant paslaugų kainas pirmiausia atsižvelgiama į faktines darbo užmokesčio sąnaudas. Perskaičiuojant kainas darbo užmokesčio sąnaudos gali būti didinamos, jeigu įmonė yra priėmusi sprendimą didinti darbuotojų darbo užmokestį. Tačiau taikomi ir tam tikri ribojimai bei atsižvelgiama, be kita ko, į Finansų ministerijos skelbiamas prognozes.
Profesinėms sąjungoms kyla klausimų dėl darbuotojų paskirstymo
Susitikime daug dėmesio skirta darbuotojų paskirstymui tarp skirtingų įmonės veiklų.
Profesinių sąjungų atstovams kyla klausimų, ar darbuotojai visais atvejais teisingai priskiriami konkrečioms reguliuojamoms veikloms. Reguliuojamos veiklos ataskaitose darbdavys prie kiekvienos veiklos nurodo tam tikrą darbuotojų skaičių. Tačiau kai kuriais atvejais pastebimi neatitikimai tarp ataskaitose nurodomo ir faktinio sąrašinio darbuotojų skaičiaus.
Taip pat pastebima, kad kai kurie darbuotojai metai iš metų priskiriami tai pačiai veiklai, nors įmonėse vyksta optimizavimo procesai, įgyvendinamos investicijos, diegiamos naujos technologijos ir dėl to realus darbo bei funkcijų pasiskirstymas tarp veiklų gali keistis.
Dėl šių priežasčių profesinėms sąjungoms ypač svarbu, kad darbuotojų paskirstymas ataskaitose kuo tiksliau atspindėtų realiai atliekamus darbus.
Diskutuota apie darbo intensyvumo indeksą
Lietuvos vandentvarkos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos narė ir „Sūduvos vandenys“ darbininkų sąjungos pirmininkė Jolita Kazlauskaitė susitikime iškėlė darbo intensyvumo indekso klausimą.
Atkreiptas dėmesys, kad dėl darbuotojų skaičiaus ir jų priskyrimo atskiroms veikloms darbo intensyvumo indeksas gali būti gana mažas, nors reali darbuotojų darbo apimtis ir jiems tenkantis funkcijų skaičius didėja.
Taip pat buvo aptarta, kad darbdavys, atsižvelgdamas į poreikį, gali perskirstyti darbuotojus iš vienos veiklos į kitą, neviršydamas reguliuojamai veiklai priskiriamo darbuotojų skaičiaus.
Profesinėms sąjungoms tai svarbus klausimas, nes darbuotojų skaičiaus mažėjimas ar jų funkcijų perskirstymas gali reikšti didėjantį darbo krūvį likusiems darbuotojams.
Kaip apskaičiuojamas optimalus darbuotojų skaičius?
Kalbant apie darbo užmokesčio sąnaudas lyginamojoje analizėje, VERT atstovai paaiškino, kad vertinami du svarbūs rodikliai – optimalus darbuotojų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis.
Siekiama nustatyti, kiek darbuotojų įmonei objektyviai reikia konkrečiai veiklai vykdyti, atsižvelgiant į jos veiklos apimtį. Tam naudojami faktiniai visų vandentvarkos įmonių duomenys ir analizuojama, nuo kokių veiklos veiksnių priklauso darbuotojų poreikis.
Pavyzdžiui, vandens tiekimo veikloje atsižvelgiama į vartotojų ir abonentų skaičių bei pristatyto vandens kiekį. Kuo didesnė įmonės veiklos apimtis, tuo didesnis gali būti darbuotojų poreikis.
Remiantis šiais duomenimis kiekvienai vandentvarkos įmonei apskaičiuojamas optimalus darbuotojų skaičius, kuris vėliau palyginamas su faktiniu darbuotojų skaičiumi.
VERT atstovų teigimu, optimalus darbuotojų skaičius nustatomas regresinės analizės būdu, remiantis faktiniais visų vandentvarkos įmonių duomenimis.
Darbuotojų skaičius mažėja, tačiau VERT rekomendacijų neteikia
Susitikimo metu taip pat pažymėta, kad reguliuojamos veiklos ataskaitose matomas darbuotojų skaičiaus mažėjimas. Tačiau VERT neteikia vandentvarkos įmonėms rekomendacijų mažinti darbuotojų skaičių – sprendimus dėl įmonės darbo organizavimo ir darbuotojų skaičiaus priima pačios įmonės.
Profesinių sąjungų atstovams ypač svarbu, kad darbuotojų skaičiaus optimizavimas nebūtų vertinamas vien tik kaip ekonominio efektyvumo rodiklis. Mažėjant darbuotojų skaičiui būtina vertinti, kaip keičiasi likusių darbuotojų darbo krūvis, atsakomybės ir atliekamų funkcijų apimtis.
Susitikimas su VERT atstovais suteikė galimybę geriau suprasti, kaip reguliuojamose vandentvarkos veiklose vertinamos darbo užmokesčio sąnaudos ir darbuotojų skaičius. Kartu diskusija parodė, kad profesinėms sąjungoms svarbu ir toliau kelti klausimus dėl realaus darbuotojų darbo krūvio, jų paskirstymo tarp veiklų bei užtikrinti, kad didėjantis darbo intensyvumas būtų tinkamai įvertintas.
Lietuvos vandentvarkos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir toliau sieks konstruktyvaus dialogo su VERT bei vandentvarkos įmonėmis, kad ekonominio efektyvumo siekis būtų derinamas su darbuotojų interesais, teisingu darbo krūvio paskirstymu ir tinkamu darbo apmokėjimu.