Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 518 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.
Šis nutarimas įsigalioja 2026 m. spalio 1 d. ir iki 2026 m. rugsėjo 30 d. komandiruotės metu patirtos su komandiruote susijusios išlaidos apmokamos pagal Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose ir regionų plėtros tarybose taisyklių nuostatas, galiojusias iki 2026 m. rugsėjo 30 d.
Kaip nurodoma šio nutarimo rengimo dokumentuose, pakeitimu buvo siekiama sistemiškai atnaujinti dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarką, užtikrinti aiškų, vienodą ir skaidrų jos taikymą.
Be viso kito, šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tikslinama:
* Kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės aptariamame nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai, o vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, jeigu komandiruotė trunka ne trumpiau kaip 7 dienas, negali būti nustatomi mažesni kaip 65 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės aptariamame nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo rengimo dokumentuose nurodyta, kad minėtais pakeitimais siekiama aiškiai reglamentuoti mažesnių nei nutarime nustatyti maksimalūs dienpinigių dydžiai dienpinigių dydžių nustatymo ribas. Nustatoma, kad dienpinigių dydžiai priklauso nuo jų nustatymo šaltinio. Kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp darbdavio ir darbuotojų atstovų, užtikrina abipusį susitarimą ir darbuotojų interesų apsaugą, todėl joje dienpinigiai gali būti nustatomi ne mažesni kaip 50 procentų maksimalių dienpinigių dydžių normų. Vietiniame norminiame ar vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, priimamame darbdavio vienašališkai, siekiant apsaugoti darbuotojus ilgesnėse komandiruotėse, nustatyta, kad komandiruotėms, trunkančioms ne trumpiau kaip 7 kalendorines dienas, dienpinigiai negali būti mažesni kaip 65 procentai maksimalių dienpinigių dydžių. Trumpesnėms komandiruotėms, jei nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, turėtų būti taikomi maksimalūs nutarime nustatyti dienpinigių dydžiai, tuo užtikrinant darbuotojų socialinį standartą.
* Darbuotojai su nustatytais dydžiais, jeigu jie mažesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės aptariamame nutarime nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius, raštu supažindinami iki komandiruotės pradžios, o nustatyti dydžiai galioja iki atitinkamos komandiruotės pabaigos.
* Kai komandiruotės metu pasikeičia komandiruotės maršrutas ir valstybė (miestas), į kurią (kurį) komandiruojama, apskaičiuojant dienpinigius taikomas dienpinigių dydis pagal tą valstybę (miestą).
* Nustatoma: kai komandiruotės pirma ir (arba) paskutinė dienos trunka trumpiau negu 4 valandas, už šias dienas mokami dienpinigiai, apskaičiuoti taikant 20 procentų nustatytų dydžių. Į komandiruotės laiką įeina kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, dienpinigiai mokami, jeigu komandiruotė trunka ilgiau negu 1 komandiruotės dieną.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo rengimo dokumentuose teigiama, kad šios nuostatos grindžiamos proporcingumo ir teisingumo principais, užtikrina racionalų lėšų naudojimą.
* Nustatoma: jeigu dėl objektyvių priežasčių iš komandiruotės grįžtama vėliau negu sprendime dėl siuntimo į komandiruotę nurodytą komandiruotės paskutinę dieną, į komandiruotės laiką įskaitomas faktinio grįžimo iš komandiruotės laikas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo rengimo dokumentuose teigiama, kad šiuo siekta užtikrinti suderinamumą su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią į komandiruotės laiką įskaitomas kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Dėl to tikslinamas reguliavimas, kad komandiruotės išlaidų atlyginimo tvarka aiškiai apimtų ir su kelione į komandiruotės vietą bei grįžimu iš jos susijusias pagrįstas išlaidas.
* Leidžiama kompensuoti naudojimosi taksi, pavėžėjimo ar dalijimosi automobiliu paslauga išlaidas ne tik miesto, bet ir su juo besiribojančių savivaldybių teritorijose. Įtraukiamos nuostatos dėl galimų išlaidų elektros energijos hibridiniams automobiliams ir elektromobiliams kompensavimo. Papildoma, kad užsienio valstybėje apmokamos ir automobilio stovėjimo išlaidos, prie kitų išlaidų įtraukiamos greitosios patikros oro uoste paslaugų išlaidos. Papildoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje apmokamos kelionės visų rūšių transporto priemonėmis į geležinkelio ar autobusų stotį ir iš jos išlaidos komandiruotės dienomis.
* Atvejams, kai darbuotojo nuolatinė darbo vieta sulygta užsienio šalyje, papildyta nauju skyriumi, kuriame nustatoma, kaip apmokamos komandiruočių išlaidos darbuotojams, kurių nuolatinė darbo vieta yra užsienyje.
Parengė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkai