2025 m. kovą Lietuvoje įsigaliojo nauja gydymo įstaigų finansavimo tvarka pagal kurią įstaigos turėjo metams suplanuoti savo teikiamų paslaugų apimtį.
Jei įstaiga įvykdė savo numatytą paslaugų teikimo planą, ji gali užsidaryti iki metų galo arba teikti jas, nebent pacientai už jas sumokėtų iš savo kišenės, nors sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą jiems turi užtikrinti Ligonių kasos iš Privalomas sveikatos draudimo fondo (PSDF), kuris susideda iš tų pačių pacientų sumokėtų mokesčių.
Ligonių kasų vadovas Gytis Bendorius teigia, kad įstaigos turi tiksliau planuoti, o pacientai tokiu atveju gali kreiptis į kitas sveikatos priežiūros įstaigas, kurios savo metinio plano dar neįvykdė.
Kai kurių sveikatos priežiūros paslaugų planus jau rugsėjį įvykdė Elektrėnų ligoninė, lapkričio viduryje – Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centras ir Kretingos ligoninės. Panašu, kad iki naujų metų tokių gydymo įstaigų tik daugės, o virš plano susirgę pacientai turės vykti į toli nuo gyvenamos vietos esančias gydymo įstaigas arba mokėti už jas iš savo kišenės. Žiūrėti čia.
Komentuodama Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos ,,Solidarumas” pirmininkė Regina Jarošienė sakė:„Vertiname Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą imtis priemonių dėl neteisėtai taikomų priemokų. Tokie atvejai turi būti šalinami, nes jie pažeidžia pacientų teises ir iškraipo paslaugų teikimo sistemą. Tačiau svarbu suprasti, kad griežtėjanti kontrolė įstaigoms dar labiau apsunkina ir taip sudėtingą jų finansinę padėtį. Daugelis gydymo įstaigų šiandien balansuoja ties išlikimo riba, susidurdamos su nuolat augančiomis išlaidomis, personalo trūkumu ir nepakankamu baziniu finansavimu. Todėl kartu su kontrole turi būti siūlomi ir realūs sprendimai, padedantys įstaigoms stabiliai veikti ir užtikrinti kokybiškas paslaugas pacientams.“
Pasak jos, realybė yra tokia, kad visko suplanuoti neįmanoma. Ligoninių darbas ypač jautrus staigiems pokyčiams – pacientų srautai, lovų užimtumas, operacijų ir planinių paslaugų poreikis nuolat kinta. Paslaugų apimtys gali ženkliai padidėti per labai trumpą laiką, todėl poreikį galima numatyti tik preliminariai.
„Būtina turėti lanksčią finansavimo sistemą, kuri leistų ligoninėms reaguoti į realią situaciją ir užtikrintų, kad planinės paslaugos nebūtų mažinamos vien todėl, kad viršytos metinės apimtys. Niekas neabejoja, kad skubi pagalba yra ir turi likti neribojama, tačiau būtent planinių paslaugų finansavimas šiandien dažnai tampa problema, kai įstaigos suteikia daugiau paslaugų, nei numatyta plane, ir už jas negauna pilno apmokėjimo,“- pažymėjo ji.
R. Jarošienė yra norėtų, kad tarp ministerijos ir gydymo įstaigų turi būti daugiau nuoseklumo ir nuspėjamumo.
„Neturėtų kartotis situacijos, kai vieni politiniai sprendimai įstaigoms žada vienokį apmokėjimą, o pasikeitus vadovams – už tas pačias paslaugas apmokama dvigubai mažiau, nors jos jau suteiktos ir ištekliai panaudoti. Ministerija, be abejo, turi savo matymą, kokius pokyčius nori įgyvendinti, tačiau visuomenė ir medikai dažnai mato tik dalinius, fragmentiškai pristatomus sprendimus. Kai nėra aiškiai komunikuojamos bendros krypties ar ilgalaikio plano, natūraliai kyla nepasitenkinimas, o priimami sprendimai neretai vertinami kaip ne visada orientuoti į paciento interesą,“- teigė profesinės sąjungos pirmininkė.
R. Jarošienės nuomone, Sveikatos priežiūros sistemos valdymas turi būti strateginis ir kompleksinis – apimti ne tik finansavimą, bet ir žmogiškuosius išteklius, darbo krūvių paskirstymą, regioninius skirtumus ir realų paslaugų poreikį. Šiandien tam trukdo fragmentuota sistema – ministerija valdo tik dalį įstaigų, o savivaldybėms pavaldžios gydymo įstaigos dirba pagal skirtingą praktiką. Dėl to ministerija neturi pakankamų svertų užtikrinti vienodus standartus, vienodą paslaugų prieinamumą ir koordinuotą pokyčių įgyvendinimą visoje šalyje.
Todėl, pasak jos, būtina turėti neangažuotą, nepriklausomą organą, kuris nuolat stebėtų visos šalies situaciją, vertintų realius rodiklius, analizuotų pokyčių poveikį ir teiktų objektyvias išvadas bei pasiūlymus. Tokia nuolatinė priežiūra užtikrintų duomenimis grįstus sprendimus ir aiškią atsakomybę už veiksmus.
„Tik kartu įtraukiant gydytojus, slaugytojus, ligoninių vadovus ir remiantis nepriklausoma analitika galima pasiekti, kad sistema iš tikrųjų veiktų paciento naudai ir užtikrintų stabilias, prognozuojamas darbo sąlygas medikams,“- sakė Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos ,,Solidarumas” pirmininkė J. Jarošienė.