Rugsėjo 3–4 dienomis Vilniuje vyko trečiasis tarptautinis projekto „Europos socialinės atskaitomybės standartai kaip nauja priemonė stiprinti socialinį dialogą įmonėse įgyvendinant CSRD direktyvą ir ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) atskaitomybę“ (ESRS) valdymo grupės susitikimas. Renginys subūrė profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, mokslo ir tvarumo ekspertus iš Lietuvos bei kitų Europos šalių. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Renginį pradėjo LPS „Solidarumas“ pirmininkė Daiva Kvedaraitė, pasveikinusi susitikimo dalyvius Vilniuje. Projekto koordinatorė Maria Żytko pristatė projekto įgyvendinimo pažangą ir tolesnius darbus.
Vienas svarbiausių susitikimo klausimų – kaip užtikrinti realų darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimą įmonėms rengiant tvarumo ataskaitas. Apie socialinio dialogo stiprinimą įmonių lygmeniu, profesinių sąjungų bei Europos darbo tarybų (EWC) vaidmenį įgyvendinant CSRD reikalavimus nuotoliniu būdu kalbėjo Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) atstovas Sigurt Vitols.
Svarbi renginio dalis buvo skirta ir Lietuvos įmonių patirčiai. „Ignitis Group“ atstovas Valentas Neviera pristatė įmonių grupės ESG politiką bei gerąją praktiką.
Pristatyta skirtingų Europos šalių patirtis
Susitikimo metu buvo pristatyti projekto partnerių šalyse surengtų nacionalinių seminarų rezultatai. Savo šalių patirtimi ir išvadomis dalijosi atstovai iš Šiaurės Makedonijos, Bulgarijos, Rumunijos, Italijos, Lenkijos ir Lietuvos. Lietuvos nacionalinio seminaro rezultatus pristatė LPS „Solidarumas“ atstovė Jovita Pretzsch.
Lietuvos pristatyme daug dėmesio skirta vienai iš svarbiausių problemų – darbuotojų dalyvavimui rengiant tvarumo ataskaitas. Nacionalinio seminaro diskusijos parodė, kad darbuotojai ir jų atstovai ne visada pakankamai įtraukiami į šį procesą. Todėl profesinės sąjungos siekia, kad įmonėse vyktų ne formalus, o tikras socialinis dialogas – būtų laiku keičiamasi informacija, konsultuojamasi su darbuotojų atstovais ir kartu ieškoma sprendimų.
Po nacionalinių pristatymų vyko lyginamoji jų rezultatų analizė. Projekto ekspertės Ewa Kędzior ir Marta Zbucka-Gargas kartu su dalyviais aptarė bendras skirtingose šalyse išryškėjusias problemas, išvadas ir galimas rekomendacijas.
Ar ESG ataskaitose pakankamai matomas žmogus?
Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė Ievos Budraitės, Mykolo Romerio universiteto doktorantės ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ tvarumo projektų vadovės, pranešimas „Social ESG: What Are We Measuring – and What Are We Still Missing?“ („Socialinis ESG: ką matuojame ir ko vis dar trūksta?“).
Pranešimas paskatino diskusiją apie tai, ar dabartiniai ESG rodikliai pakankamai atspindi darbuotojų padėtį, darbo sąlygas, socialinio dialogo kokybę bei profesinių sąjungų vaidmenį. Diskusijoje su Lietuvos dalyviais dalyvavo Daiva Kvedaraitė, Jovita Pretzsch, Kristina Krupavičienė, Gintautas Gudelis ir Ilona Nekrošienė.
Renginyje dalyvavo LPS „Solidarumas“ atstovai, Lietuvos įmonių ir profesinių sąjungų atstovai bei projekto partneriai iš kitų Europos šalių. Dalyvių sąraše taip pat yra Italijos CISL ir Fondazione Ezio Tarantelli, Lenkijos NSZZ „Solidarność“, Bulgarijos „Podkrepa“, Bulgarijos pramonės asociacijos, Rumunijos OFA ir kitų organizacijų atstovai. Nuotoliniu būdu prie susitikimo prisijungė ETUI atstovas Sigurt Vitols, Daniela Janevska iš Šiaurės Makedonijos ir Radu Stochita iš Rumunijos „Cartel Alfa“.
Rengiamos praktinės rekomendacijos profesinėms sąjungoms
Antrąją susitikimo dieną daugiausia dėmesio skirta konkretiems projekto rezultatams. Dalyviai aptarė rengiamos projekto ataskaitos struktūrą ir ESG praktinio vadovo turinį. Jame numatoma aptarti temas, kurios galėtų tapti profesinių sąjungų ir darbdavių derybų objektu, darbuotojų įtraukimo procesą bei įmonių lygmeniu teikiamos informacijos ir atskaitomybės klausimus.
Taip pat buvo aptartas projekto rezultatų sklaidos planas, būsimas ketvirtasis valdymo grupės susitikimas, tolesni projekto įgyvendinimo etapai ir kiti organizaciniai klausimai.
Vilniuje vykusios diskusijos dar kartą parodė, kad ESG ir tvarumo atskaitomybė neturėtų apsiriboti vien rodiklių bei formalių ataskaitų rengimu. Darbuotojai yra viena svarbiausių įmonės suinteresuotųjų grupių, todėl jų balsas turi būti girdimas priimant sprendimus, susijusius su darbo sąlygomis, socialiniais klausimais ir įmonių tvarumo politika.
Profesinėms sąjungoms tai suteikia naujų galimybių aktyviau dalyvauti įmonių sprendimų priėmimo procesuose, kelti darbuotojams aktualius klausimus ir siekti, kad ESG taptų ne tik atskaitomybės reikalavimu, bet ir realia socialinio dialogo stiprinimo priemone.