Darbuotojų sauga statybose – svarbu stiprinti teisinę bazę ir darbuotojų atstovavimą

autorius Ričardas

2026 spalio 19 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Daiva Kvedaraitė ir šios profesinės sąjungos Darbo inspekcijos vadovas Stanislavas Fedaravičious Seime dalyvavo Lietuvos statybos konfederacijos surengtoje konferencijoje, skirtoje darbuotų saugos statyboje tobulinimo klausimams aptarti.

Šiuo metu Lietuvoje statybų sektoriuje  įvyksta daugiausiai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų. Vien šiais metais statybose žuvo 5 darbuotojai, o dar 26 buvo sunkiai sužeisti. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, dažniausia  nelaimės priežastis – kritimas iš aukščio, o dažniausiai nustatomi pažeidimai: nėra įrengtos ir nenaudojamos kolektyvinės apsaugos priemonės, nenaudojama asmeninės apsaugos priemonės, neaptvertos ir nepažymėtos pavojingos zonos.

Norint išvengti nelaimingų ir  tragiškų įvykių, statybvietėse privaloma taikyti itin griežtus saugos reikalavimus ir nuolatinę kontrolę. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo griežti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais atsakomybė už saugą statybvietėje iš esmės perkelta pačiam statytojui (užsakovui), o ne generaliniam rangovui.

Ši tvarka pritaikyta siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių ir sugriežtinti bendrą saugumo kontrolę. Jeigu statybvietėje dirba daugiau nei vienas rangovas (net ir statant privatų, individualų namą), statytojas (užsakovas) privalo paskirti saugos ir sveikatos koordinatorių.

Šis specialistas privalo planuoti ir koordinuoti darbus, užtikrinti bendrą saugą bei turi teisę stabdyti pavojingus darbus. Už šio reikalavimo nevykdymą pačiam statytojui gresia 1 400–3 000 € bauda.

Tuo tarpu Švedijoje, darbuotojui nukritus nuo pastolių ir žuvus dėl apsaugos nuo kritimo priemonių nebuvimo ar netinkamai informavus darbuotojus apie darbų saugą,  bauda įmonei –  4,5 mln SEK (apie 0,4 mln. eurų). Prancūzijoje žuvus darbuotojui metro statybvietėje, įmonei teko sumokėti 200 000 eurų baudą. Jungtinėje Karalystėje darbuotojui įkritus pro trapų stoglangį iš daugiau nei 4,5 m aukščio ir sunkiai susižalojus dėl to, kad nebuvo pastolių ir apsaugos priemonių nuo kritimo, įmonei buvo paskirta 80 000 svarų baudą, o direktorius nuteistas 3 mėn. laivės atėmimo bausme!

Statybų sektoriuje darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai yra privalomi ir griežtai reglamentuojami. Nuo 2026 m. Lietuvoje plečiamas akredituotų įstaigų tinklas siekiant, kad darbo saugos mokymai statybų sektoriuje būtų orientuoti ne tik į teoriją, bet ir į praktinius įgūdžius realiomis darbo sąlygomis.

Net ir sugriežtinus darbo saugos reikalavimus, nelaimingų ir mirtinų nelaimingų atsitikimų nepavyksta išvengti, o jų skaičius nemažėja.

Įmonės -rangovo UAB „Staticus“, kuri  jau 20 metų Šiaurės Europoje teikia fasadų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas, Saugos ir sveikatos tarnybos vadovė Rasa Sujetienė pristatė darbuotojų saugos statyboje Europos praktikas ir jas palygino su situacija Lietuvoje. 

Nors tarptautiniai standartai ir reikalavimai darbuotojų saugai visose statybos įmonėse yra tokie patys, tačiau ne visur jų vienodai laikomasi.  Pvz:. apsauga nuo kritimo iš aukščio Jungtinėje karalystėje ir Skandinavijos šalyse yra įrengiama prieš pradedant darbus, o Lietuvoje ji dažnai įrengiama per vėlai arba visai neįrengiama.

Jungtinėje karalystėje ir Skandinavijos šalyse darbuotojams skirtose persirengimo ir poilsio patalpose  įrengiama atskira valgomoji patalpa su virtuvėle ir šaldytuvais, o Lietuvoje – dažnai valgoma toje pačioje patalpoje, kur darbuotojai persirenginėja.

Tikrovė yra tokia, kad įmonės, investuodamos į  darbuotojų saugą, sveikatą, darbo sąlygų gerinimą, pralaimi konkurencinę kovą, nelaimi viešųjų pirkimų konkursų, prieš įmones, kurios pasiūlė žemesnes kainas, nes neskyrė pakankamai lėšų darbuotojų saugai.

Apklausos rodo, jog pagrindinės priežastys, skatinančios rūpintis darbuotojų sauga yra pirmoje vietoje teisinė prievolė, antroje vietoje – darbuotojų (profesinių sąjungų) lūkesčiai ir jų balsas, trečioje – inspektavimo baudų vengimas,  o ketvirtoje – reputacija, kai užsakovas vertina ne tik kainą.

Po to vyko apvalaus stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo Seimo narė Modesta Petrauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Tadas Vinokuras, Lietuvos statybos konfederacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas bei  Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Daiva Kvedaraitė.

Diskusijoje buvo aptarta kaip būtų galima pagerinti darbų saugą statybose.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad būtina taisyti ir tobulinti teisės aktus, pirmiausia Viešųjų pirkimų įstatymą, o kai kuriuos klausimus galima spręsti socialinės partnerystės pagrindu, t. y. susitarimais tarp profesinių sąjungų ir darbdavių.

Renginio pabaigoje sutarta baigiamojoje diskusijoje dalyvavusių institucijų ir organizacijų atstovus suburti į darbo grupę teisės aktų pataisoms rengti.

Šiuo metu Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” yra pradėjusi derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo su Lietuvos statybos konfederacija.

Palikti komentarą