Europos konkurencingumo pagrindas – kvalifikuoti darbuotojai ir kokybiškos darbo vietos

2026 m. liepos 23–25 d. Vilniuje vyko Europos darbuotojų klausimų centro (EZA) ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengtas tarptautinis seminaras „Konkurencingumo kompasas. Įgūdžių ir kokybiškų darbo vietų skatinimas bei socialinio dialogo stiprinimas“.

Tris dienas Lietuvos ir užsienio šalių profesinių sąjungų, valdžios institucijų, darbdavių organizacijų bei akademinės bendruomenės atstovai diskutavo apie vienus svarbiausių šiandienos Europos darbo rinkos klausimų – kaip didinti konkurencingumą kartu gerinant darbuotojų darbo sąlygas, skatinant jų kvalifikacijos kėlimą, mokymąsi visą gyvenimą ir stiprinant socialinį dialogą.

Seminarą pradėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja, EZA tarybos narė Jovita Pretzsch ir EZA atstovas Norbertas Kleinas.

LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pranešime „Kokybiškos darbo vietos – praktinė patirtis“ pristatė profesinių sąjungų pasiekimus ir iššūkius siekiant, kad darbuotojams būtų kuriamos saugios, stabilios, tinkamai apmokamos ir profesinio tobulėjimo galimybes suteikiančios darbo vietos.

Investicijos į darbuotojus – investicijos į konkurencingumą

Liepos 24 d. seminaras prasidėjo diskusija „Kompetencijų kompasas pagal Mario Draghi rekomendacijas“, kurią moderavo LPS „Solidarumas“ generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė.

Ji pristatė svarbiausias M. Draghi rekomendacijas darbuotojų požiūriu. Ypatingas dėmesys skirtas mokymuisi visą gyvenimą ir nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui. Pabrėžta, kad geresnės darbuotojų žinios ir gebėjimai didina ne tik jų karjeros galimybes, bet ir įmonių, valstybių bei visos Europos Sąjungos konkurencingumą.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk pranešime „Vyriausybės įtaka kuriant kokybiškas darbo vietas“ pristatė Vyriausybės atliktus darbus ir planuojamas priemones.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Globys kalbėjo apie kokybiškos darbo vietos sampratą ir dirbtinio intelekto plėtros keliamus iššūkius žmogui bei darbo pasauliui.

Vėliau K. Krupavičienės moderuotoje diskusijoje „Kvalifikacijos kėlimas, mokymosi visą gyvenimą skatinimas. Įgūdžių sąjunga“ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė iš Latvijos Linda Romele pristatė Komiteto nuomonę dėl švietimo poveikio darbo užmokesčiui ir darbo našumui.

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto partnerystės profesorė, ekonomistė-analitikė dr. Eglė Stonkutė pranešime „Kova dėl talentų: svarbiausias Lietuvos konkurencingumo mūšis“ atskleidė vieną didžiausių Lietuvos iššūkių – gebėjimą išlaikyti, pritraukti ir ugdyti talentus, nuo kurių vis labiau priklauso šalies ekonominė ateitis.

Inovacijos turi kurti kokybiškas darbo vietas

Diskusiją „Inovacijos, naujų darbo vietų kūrimas“ moderavo LPS „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis.„IndustriAll“ generalinės sekretorės pavaduotoja Isabelle Barthès nuotoliniu būdu pristatė organizacijos požiūrį į „Švarios pramonės sandorį“ („Clean Industrial Deal“) ir jo poveikį Europos pramonei bei darbuotojams.Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarność“ ekspertė-teisininkė Barbara Surdykowska pranešime „Nuo pasivijimo iki judėjimo į priekį: Lenkija ir nauja konkurencingumo diskusija“ pristatė Lenkijos pasiekimus ir sunkumus siekiant priartėti prie labiausiai išsivysčiusių ES valstybių ekonominio lygio. Diskusiją papildė „Solidarność“ atstovas Sławomir Adamczyk.

Be socialinio dialogo tvaraus konkurencingumo nebus

Didelio dalyvių dėmesio sulaukė diskusija „Socialinis dialogas – galimybės ir iššūkiai“, kurią moderavo LPS „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Andrius Verbyla pranešime „Kaip tapti konkurencingiems? Socialinių partnerių požiūris“ pristatė verslo bendruomenės patirtį ir požiūrį į konkurencingumo stiprinimą.

LPS „Solidarumas“ generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė pristatė profesinių sąjungų poziciją, pabrėždama darbuotojų atstovavimo ir socialinio dialogo reikšmę vykstant ekonomikos bei darbo rinkos pokyčiams. Albanijos profesinės sąjungos SAUATT atstovas Merinas Begaja pranešime „Albanijos patirtis: socialinio dialogo įtaka konkurencingumui“ pasidalijo savo šalies profesinių sąjungų patirtimi ir pasiekimais.

Kokybiškos darbo vietos – profesinių sąjungų ateitis

Paskutinę seminaro dieną, liepos 25-ąją, vyko diskusija „Kokybiškos darbo vietos – profesinių sąjungų ateitis“, kurią moderavo LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Diskusijoje savo įžvalgomis dalijosi buvusi Lietuvos Ministrė Pirmininkė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinai pirmininkės pareigas einanti Dalia Jakutavičė ir Jungtinės respublikinės profesinės sąjungos pirmininkas Alvydas Dambrauskas.

Diskusijoje ieškota atsakymų, kokia turi būti kokybiška darbo vieta sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kaip technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra keis darbo rinką ir ką turi daryti profesinės sąjungos, darbdaviai bei valstybė, kad ekonomikos augimas vyktų ne darbuotojų gerovės sąskaita.

Seminarą užbaigusi LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė apibendrino tris dienas vykusias diskusijas, svarbiausias įžvalgas ir pateiktus pasiūlymus.

Seminaro dalyvių pasisakymai atskleidė bendrą žinią: Europa negali būti konkurencinga be kvalifikuotų, saugiai besijaučiančių ir tinkamai atlyginamų darbuotojų.

Todėl investicijos į žmones, jų žinias ir įgūdžius, kokybiškų darbo vietų kūrimas ir stiprus socialinis dialogas turi tapti neatsiejama Europos konkurencingumo politikos dalimi. Tik bendradarbiaujant darbuotojams, darbdaviams ir valdžios institucijoms ekonomikos bei technologijų pažanga gali užtikrinti naudą visai visuomenei.

Seminaro metu išryškėjo šios pagrindinės išvados:

• Konkurencingumo didinimas turi būti neatsiejamas nuo kokybiškų darbo vietų kūrimo ir tinkamos darbuotojų socialinės apsaugos.
• Būtina stiprinti mokymosi visą gyvenimą sistemą, suteikiant darbuotojams realias galimybes nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų kompetencijų.
• Technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra turi būti valdoma taip, kad technologinė pažanga tarnautų žmogui ir prisidėtų prie darbo kokybės gerinimo.
• Investicijos į darbuotojų kompetencijas, įgūdžius ir talentų ugdymą yra viena svarbiausių sąlygų stiprinant Lietuvos ir visos Europos Sąjungos konkurencingumą.
• Inovacijos ir žalioji pramonės transformacija turi ne tik skatinti ekonomikos augimą, bet ir kurti tvarias bei kokybiškas darbo vietas.
• Socialinis dialogas tarp profesinių sąjungų, darbdavių ir valdžios institucijų turi būti stiprinamas tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu.
• Darbuotojai ir jų atstovai turi būti aktyviai įtraukiami į sprendimų, susijusių su ekonomikos, darbo rinkos ir technologijų transformacija, priėmimą.

Seminaras finansuotas Europos Sąjungos lėšomis.