Profesinė sąjunga kreipėsi į VDI dėl darbo ir poilsio laiko reikalavimų

autorius Ričardas

AB „Lietuvos geležinkeliai” darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Stanislavas Fedaravičius kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), klausdamas dėl geležinkelių transporto darbuotojų darbo ir poilsio laiko reikalavimų bei darbuotojų atsakomybės.

Valstybinės darbo inspekcijos 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Teisės skyriaus vedėjai Gerb. Ieva Piličiauskaitei

P A K L A U S I M A S

DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO DARBUOTOJŲ DARBO IR POILSIO LAIKO REIKALAVIMŲ BEI DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖS

Kreipiamės prašydami pateikti Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimą dėl geležinkelių transporto sektoriuje dirbančių darbuotojų darbo ir poilsio laiko reikalavimų bei galimos darbdavio ir paties darbuotojo atsakomybės, kai darbuotojas sąmoningai sutinka dirbti galimai pažeidžiant jam taikomus darbo ir poilsio laiko reikalavimus.

Pastaruoju metu susirūpinimą kelia padažnėję geležinkelių transporto incidentai. Mūsų turimais duomenimis, praktikoje pasitaiko atvejų, kai atskiri darbuotojai faktiškai dirba ilgiau nei 12 valandų, kai kuriais atvejais – 16 valandų ar net iki 24 valandų.

Mūsų turima informacija taip pat leidžia manyti, kad tokios situacijos ne visais atvejais susidaro vien dėl darbdavio vienašališko nurodymo.

Dalis darbuotojų žino apie jiems taikomus darbo ir poilsio laiko apribojimus, tačiau sąmoningai sutinka dirbti papildomai, nes už tokį darbą gauna didesnį, tam tikrais atvejais – dvigubą, darbo užmokestį.

Todėl darbuotojas gali būti ne tik asmuo, kuriam darbdavys netinkamai organizavo darbo laiką, bet ir asmuo, kuris suvokdamas galimą pažeidimą ir su tuo susijusią riziką, savo noru sutinka tęsti darbą siekdamas papildomos finansinės naudos.

Būtent ši aplinkybė kelia klausimą dėl paties darbuotojo pareigų ir atsakomybės ribų. Darbuotojų tarpe egzistuoja nuomonė, kad už darbo laiko organizavimą visais atvejais atsako tik darbdavys, todėl, jeigu darbdavys ar tiesioginis vadovas leidžia dirbti papildomai, darbuotojui dėl tokio darbo režimo ir galimų jo pasekmių asmeninė atsakomybė negali kilti.

Tokia pozicija ypač aktuali geležinkelių transporte, kuriame darbuotojo veiksmai gali būti tiesiogiai susiję ne tik su jo paties, bet ir su kitų darbuotojų, keleivių, eismo dalyvių, geležinkelių infrastruktūros bei turto saugumu.

Ilgą laiką be pakankamo poilsio dirbančio asmens nuovargis, sumažėjusi koncentracija ir sulėtėjusi reakcija gali didinti klaidos bei sunkių padarinių riziką.

Todėl prašome VDI pateikti oficialią poziciją šiais klausimais:

  1. Kokia maksimali nepertraukiamo darbo (pamainos) trukmė taikoma atitinkamiems geležinkelių transporto darbuotojams ir kokie minimaliojo poilsio reikalavimai jiems taikomi?
  2. Ar darbuotojas turi teisę ir (ar) pareigą atsisakyti tęsti darbą, jeigu žino, kad toliau dirbdamas pažeistų jam taikomus maksimaliojo darbo arba minimaliojo poilsio laiko reikalavimus?
  3. Jeigu darbuotojas žino apie jam taikomus darbo ir poilsio laiko apribojimus, tačiau sąmoningai sutinka dirbti 16 ar 24 valandas, siekdamas už papildomai dirbtą laiką gauti didesnį ar dvigubą darbo užmokestį, ar tokia aplinkybė gali turėti reikšmės vertinant paties darbuotojo veiksmus ir jo galimą teisinę atsakomybę?
  4. Ar darbuotojas gali remtis vien tuo, kad papildomą darbą pasiūlė, leido, organizavo arba toleravo darbdavys, ir dėl to laikyti, kad visa atsakomybė už darbo ir poilsio režimo pažeidimą bei galimas jo pasekmes tenka tik darbdaviui?
  5. Kokia darbo teisinė, drausminė, materialinė, administracinė ar kita teisės aktuose numatyta atsakomybė galėtų kilti pačiam darbuotojui, kuris suvokia, kad nėra tinkamai pailsėjęs arba jau yra viršijęs jam taikomą darbo laiką, tačiau dėl finansinės naudos sąmoningai sutinka toliau vykdyti su geležinkelių eismo sauga susijusias funkcijas?
  6. Jeigu tokiomis aplinkybėmis dėl darbuotojo nuovargio, neatidumo ar padarytos klaidos įvyktų geležinkelių transporto incidentas ar avarija, būtų sugadintas didelės vertės turtas, sužaloti ar žūtų žmonės, ar faktas, kad darbdavys žinojo apie darbuotojo darbo trukmę ir leido jam tęsti darbą, savaime pašalintų paties darbuotojo asmeninę teisinę atsakomybę?
  7. Ar, priklausomai nuo konkrečių darbuotojo veiksmų, jo kaltės formos ir kilusių padarinių, tokiu atveju darbuotojui galėtų kilti ir baudžiamoji atsakomybė? Prašome, kiek tai priklauso VDI kompetencijai, nurodyti, kokios aplinkybės būtų reikšmingos sprendžiant tokį klausimą.
  8. Ar vertinant galimą darbuotojo atsakomybę būtų reikšminga aplinkybė, kad darbuotojas žinojo apie darbo ir poilsio režimo pažeidimą, tačiau pats sutiko papildomai dirbti būtent dėl padidinto ar dvigubo apmokėjimo?
  9. Kokia atsakomybė tokioje situacijoje tenka darbdaviui ir atsakingiems vadovams, jeigu jie žino apie sistemingą maksimaliojo darbo laiko viršijimą ar nepakankamą darbuotojų poilsį, tačiau tokį darbą organizuoja, leidžia arba toleruoja?
  10. Ar darbuotojas, įvertinęs, kad dėl per ilgos darbo trukmės, nuovargio ar nepakankamo poilsio nebegali saugiai atlikti su geležinkelių eismu susijusių funkcijų, turi teisę ir (ar) pareigą atsisakyti tęsti tokį darbą? Kokiu būdu darbuotojui rekomenduojama apie tokią situaciją informuoti darbdavį ir ją užfiksuoti?

Prašome atsakyme, kiek tai priklauso VDI kompetencijai, aiškiai atskirti darbdavio ir darbuotojo pareigas bei atsakomybės ribas ir nurodyti konkrečias taikytinas teisės aktų nuostatas.

Šiuo paklausimu nesiekiama konkretaus darbuotojo nubaudimo ar konkretaus galimo pažeidimo tyrimo. Siekiama gauti oficialų ir darbuotojams suprantamą VDI išaiškinimą, kad geležinkelių transporto darbuotojai suvoktų ne tik savo teisę į teisės aktuose nustatytą darbo ir poilsio režimą, bet ir savo pačių pareigas bei galimas teisines pasekmes, jeigu, žinodami apie darbo ir poilsio reikalavimus bei suvokdami galimą riziką, sąmoningai sutinka jų nesilaikyti siekdami papildomos finansinės naudos.

Atsižvelgiant į tai, kad geležinkelių transporto darbuotojų atliekamos funkcijos gali būti tiesiogiai susijusios su žmonių gyvybe ir sveikata, eismo bei infrastruktūros saugumu, prašome šį klausimą įvertinti ir darbuotojų saugos ir
sveikatos požiūriu.

Pagarbiai,
Pirmininkas Stanislavas Fedaravičius

/ Luko Balandžio / 15min nuotr

Luko Balandžio nuotrauka 15 min.

Palikti komentarą