2026 m. rugpjūčio 22-23 d. Lietuvoje praūžusi audra sukrėtė Lietuvos visuomenę. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, be elektros paliko 268 000 tūkstančius klientų ir dar daugiau gyventojų. Kai kuriose vietovėse dėl nutraukto elektros tiekimo buvo sutrikęs net vandens tiekimas ir šildymas, neveikė šaldytuvai. Daug kam nebeveikė mobilusis ryšys ir internetas. Sutriko įmonių, įstaigų, socialinių paslaugų ir globos įstaigų darbas. Dėl to dalis gyventojų negrįžo į įprastą gyvenimo ritmą net po savaitės, o šaliai buvo padaryti milžiniška ekonominė žala.
Tačiau negalima dėl šių nuostolių kaltinti vien gamtos. Dar 2023 m. Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė, kad šie elektros tiekimo sutrikimai buvo užprogramuoti dėl ilgalaikio netinkamo ir neatsakingo Lietuvos valstybės valdomų monopolijų AB „Ignitis grupė“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), UAB „Ignitis“ vadovų darbo.
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad Lietuvoje elektros gedimų skaičiai 2018–2022 metais nuosekliai augo.
Energijos skirstymo tinkle (ESO) gedimų skaičius per penkerius metus padidėjo 31 proc. (nuo 29,9 tūkst. iki 39,2 tūkst.). Nors daugiau nei pusė (57 proc.) gedimų įvyko oro linijose dėl vėjo ir suvirtusių medžių, itin sparčiai daugėjo kitų komponentų sutrikimų: 2022 m. gedimai galios transformatoriuose ir valdymo įrangoje sudarė net 41 proc. visų gedimų (15,9 tūkst. atvejų)!
Perdavimo tinkle („Litgrid“) gedimų skaičius išaugo 35 proc. (nuo 119 iki 161 per metus). Net 75 proc. jų fiksuota oro linijose.
Net ketvirtadalis elektros tinklų yra susidėvėję! Net 28 proc. elektros perdavimo („Litgrid“) ir 26 proc. Energijos energijos skirstymo (ESO) ilgamečio turto buvo naudojama viršijus jam nustatytą naudingo tarnavimo laiką, o kai kuriose turto grupėse (pavyzdžiui, 35 kV oro linijose ant gelžbetoninių atramų) susidėvėjimas siekė net iki 72 proc.!!!
Skandalinga, kad įranga yra eksploatuojama dešimtmečiais ilgiau nei numatyta, ir nustatyti atvejai, kai elektros linijos ar galios transformatoriai naudojami 15-20 metų ilgiau nei jų tarnavimo riba (pvz:. vis dar veikia įranga, įrengta 1950-1960 m.)!
Valstybės kontrolės auditas nurodė, kad elektros tinklo atsparumą galima padidinti tik greičiau jį modernizuojant, bei atskleidė, kad vėlavo net 61,5 proc. ESO ir 37,5 proc. „Litgrid“ infrastruktūros atnaujinimo projektų (vidutiniškai po 5-7 mėnesius)!
Buvo pažymėta, kad elektros sutrikimai kyla ne tik dėl medžių kritimo, o išmanieji tinklai, automatizacija, šiuolaikiniame tinkle įdiegti nuotolinio valdymo skirstymo sprendiniai leistų pažeistą atkarpą izoliuoti per kelias sekundes, todėl dėl nutraukto laido be elektros liktų tik keli namai, o ne visa gyvenvietė ar regionas.
Tačiau praūžusios audros padariniai rodo, kad į šias Valstybės kontrolės audito pateiktas išvadas ir pasiūlymus nebuvo tinkamai atsižvelgta.
Nepaisant daugelį metų viešojoje erdvėje skambančių įspėjimų, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje daugės stiprių audrų skaičius, ir akivaizdžių geopolitinių pavojų dėl galimų hibridinių ir ne tik atakų prieš Lietuvą, minėtų valstybės valdomų monopolijų vadovai panašu nesiėmė reikiamų veiksmų Valstybės kontrolės audito atskleistiems trūkumams pašalinti.
Iš minėtų įmonių vadovų nebuvo pareikalauta atsakomybės dėl Valstybės kontrolės nurodytų trūkumų, o jų atlyginimai, nepaisant netinkamo darbo, toliau auga, sukeldami didelį Lietuvos darbuotojų pasipiktinimą.
Viešoje erdvėje pasirodė informaciją, kad ESO bendrovės vadovui Renaldui Radvilai išmokamas vidutinis darbo užmokestis kartu su kintamąja dalimis viršija 15 tūkst. eurų per mėnesį prieš mokesčius, UAB „Ignitis“, vadovui Audriui Kavaliauskui – 18 000 eurų per mėnesį, o AB „Ignitis grupė” vadovui Dariui Maikštėnui – 30 000 eurų per mėnesį t. y. tris kartus daugiau nei uždirba aukščiausias Lietuvos valstybės pareigūnas – Lietuvos Prezidentas G. Nausėda!
Daug Lietuvos darbuotojų sąžiningai dirbdami visus metus neuždirba tiek kiek valstybės valdomos AB „Ignitis grupė” vadovai per vieną mėnesį.
Stebina tai, kad AB „Ignitis grupė”, kuri 2025 m. uždirbo net 221.5 mln. eurų grynojo pelno, neskyrė pakankamai lėšų modernizuoti pasenusią elektros tiekimo infrastruktūrą.
Gal taip buvo siekiama patenkinti privačių akcininkų norą gauti kuo daugiau dividendų iš savo akcijų, nors jos sudaro tik mažą dalį šiai valstybinei monopolijai priklausančių akcijų?
Gal minėtų įmonių vadovai metinės premijos priklauso nuo to kiek jų valdomos bendrovės gavo pelno? Juk investicijos į infrastruktūrą metų pelną sumažintų.
Todėl kyla klausimas ar ne todėl taip vangiai šalinami skandalingi Valstybės kontrolės nustatyti elektros tiekimo sistemos trūkumai, ir neskiriama lėšų sukurti gamtos stichijoms, hibridinėms atakoms ir kitiems geopolitiniams pavojams atsparią elektros tiekimo sistemą?
Įdomu, ar nauja Lietuvos Vyriausybė ir toliau toleruos netinkamai dirbančius vadovus, šiurpinančius Lietuvą savo kosminiais atlyginimais ir savo nesugebėjimu užtikrinti stabilų elektros tiekimą, esant iššūkiams apie kuriuos žino beveik kiekvienas jos gyventojas?
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas, ekonomistas Ričardas Garuolis