2026 m. gegužės 19–20 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) Vykdomasis komitetas savo posėdyje priėmė pareiškimą „Dėl geopolitinės padėties ir jos pasekmių darbuotojams“.
Skaityti žemiau.
Pareiškimas „Dėl geopolitinės padėties ir jos pasekmių darbuotojams“
ETUC reiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinės geopolitinės padėties, konfliktų eskalavimo ir toli siekiančių pasekmių darbuotojams Europoje ir visame pasaulyje. Nuolatiniai konfliktai ir blogėjantys tarptautiniai santykiai kelia grėsmę, kad pasaulis taps vis žiauresnis ir smurtingesnis dėl nuolatinių karų, neteisybės ir kančių. ES negali atsisakyti savo tariamo tikslo skatinti taiką ir savo vertybes.
ETUC pakartoja savo raginimą visoms Artimųjų Rytų konflikto šalims deeskaluoti įtampą, nedelsiant sudaryti visapusiškas paliaubas, grįžti prie diplomatijos ir dialogo bei visapusiškos pagarbos tarptautinei teisei, siekiant užkirsti kelią tolesniems gyvybių praradimams ir pasiekti taiką.
Vienašališki JAV ir Izraelio kariniai veiksmai ir vėlesnis Irano atsakas į nepriklausomas valstybes yra rimti išpuoliai prieš taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką. Šie veiksmai ir toliau kenkia tarptautinei tvarkai ir prisideda prie besitęsiančios humanitarinės katastrofos Gazoje ir platesniame regione.
ETUC taip pat dar kartą patvirtina savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir paramą Ukrainos dirbantiems žmonėms bei profesinėms sąjungoms, taip pat ragina kartu su Ukraina užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką.
ETUC primena, kad saugumas turi būti grindžiamas diplomatija, konfliktų prevencija ir socialine pažanga, o ne karine eskalacija. Tarptautinė teisė turi būti svarbesnė už karinę jėgą, o dialogas – prieš nekontroliuojamas ginkluotės lenktynes, ypač kai kalbama apie branduolinius ginklus. Nėra ilgalaikės taikos be socialinio teisingumo ir pagarbos darbuotojų teisėms.
Neteisėtu ir tebesitęsiančiu agresijos karu prieš Ukrainą Rusija sugrąžino karą į Europą.
Tuo pačiu metu demokratija ir pagrindinės teisės vis labiau puolamos iš autoritarinių šalių visame pasaulyje, o šią situaciją dar labiau sustiprino Donaldo Trumpo išrinkimas. Naujausi Jungtinių Valstijų veiksmai – nuo neteisėtos karinės agresijos Venesueloje iki prekybos tarifų įvedimo, geopolitinės įtampos dėl Grenlandijos, karinės eskalacijos, susijusios su Iranu, ir apribojimų, darančių įtaką naftos gabenimui į tokias šalis kaip Kuba, bei kišimosi į jų reikalus – atspindi augančią galios politikos ir išteklių kontrolės logiką. Šie pokyčiai silpnina daugiašales sistemas ir didina kuro nestabilumą.
Šią geopolitinę įtampą vis labiau skatina konkurencija dėl energijos ir žaliavų, didinanti infliaciją ir gilėjantis nestabilumas pasaulyje. Padėtis Hormūzo sąsiauryje dar labiau atskleidžia Europos pažeidžiamumą, keliant didelę riziką energijos tiekimui, transporto maršrutams ir pasaulinei prekybai, o tūkstančiai jūrininkų susiduria su vis pavojingesnėmis ir nesaugesnėmis sąlygomis.
Europos darbuotojus tiesiogiai veikia nepastovios ir kylančios energijos kainos, mažėjanti perkamoji galia ir didėjantis spaudimas pramonės šakoms, o kai kurios tarptautinės korporacijos toliau kaupia nepaprastą pelną.
Geopolitinės krizės taip pat vis labiau tampa maisto krizėmis, keliančiomis pavojų maisto prieinamumui, įperkamumui ir spekuliacijai, ypač nuo maisto importo priklausomoms šalims.
Todėl aprūpinimas maistu turi būti pripažintas strateginiu klausimu. Tai pabrėžia neatidėliotiną poreikį pereiti nuo konfliktais ir gavyba grindžiamo modelio prie modelio, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas taikai, strateginei autonomijai, socialiniam teisingumui ir kokybiškoms darbo vietoms, taikant ilgalaikį socialinį ir pramoninį planavimą, kuris užtikrina tvarų klestėjimą ir stabilumą.
ES institucijų reakcija 2026 m. neatspindėjo darbuotojų ir visuomenės patiriamų iššūkių masto, pakartodama daugelį trūkumų, išryškėjusių per 2022–2023 m. energetikos krizę po neteisėtos Rusijos invazijos į Ukrainą. Europa tada susidūrė su panašiais sukrėtimais, tačiau atsakas pasirodė esąs nepakankamas.
Elektros energijos rinkos reforma nesuteikė struktūrinės apsaugos nuo kainų svyravimų ir neužtikrino ilgalaikio dekarbonizuotos energijos kainų atsiejimo nuo iškastinio kuro.
Taip pat laikinas nenumatyto pelno mokestis, įvestas krizės metu, nebuvo nei nuolatinis, nei lengvai aktyvuojamas, o atsinaujinančios ir dekarbonizuotos energijos gamybos plėtra išliko nepakankama. Prarastas brangus laikas. Kiekviena atidėlioto sprendimų priėmimo diena turi konkrečių pasekmių: perteklinis pelnas toliau teka iš darbuotojų ir įmonių į didžiųjų energetikos bendrovių rankas, o didėjančios sąnaudų kainos skatina infliaciją, silpnina perkamąją galią ir didina spaudimą pramonės šakoms ir viešosioms paslaugoms.
Būtina pasimokyti iš šių nesėkmių ir skubiai įdiegti reformuotą ekonomikos valdymo sistemą, sustiprinti investicijas su socialinėmis sąlygomis, nuolatines krizių valdymo priemones, kuriose pirmenybė teikiama darbuotojų apsaugai, ir naują elektros energijos rinkos valdymą.
Todėl ETUC ragina iš esmės pakeisti ES politiką ir ES institucijas skubiai sušaukti aukščiausiojo lygio susitikimą su socialiniais partneriais, kad būtų aptartos dabartinės krizės ir būtini veiksmai. Europos Komisija turi pripažinti situacijos rimtumą ir atitinkamai sustiprinti savo atsaką. Be daug aktyvesnės Europos pramonės, energetikos ir investicijų politikos Europa rizikuoja pasikartoti tomis pačiomis krizėmis ir pažeidžiamumu. Didėjantis ekonominis nesaugumas, nelygybė ir nestabilumas sudaro politines sąlygas antidemokratinių jėgų iškilimui.
Europos ir nacionaliniu lygmeniu ši krizė turi būti valdoma sustiprinant socialinį dialogą, kuris skatina didesnę socialinę pažangą. Vyriausybės neturi silpninti klimato ambicijų, pramonės politikos ar socialinių investicijų reaguodamos į didėjančius saugumo iššūkius.
Fiskalinės taisyklės turi būti sustabdytos teikiant skubią paramą ir reformuotos, kad būtų sudarytos sąlygos tvarioms viešosioms investicijoms, siekiant pramonės atsinaujinimo ir strateginio savarankiškumo.
Pagal reformuotą Stabilumo ir augimo pakto sistemą priemonės, skirtos remti energetikos sukrėtimo paveiktus darbuotojus, neturėtų būti įtrauktos į deficito skaičiavimus.
Baigiantis programai „NextGenerationEU“, dar skubiau reikia sukurti nuolatines bendras investavimo priemones, be kita ko, išleidžiant bendras ES denominuotas obligacijas, kuriomis būtų siekiama stiprinti Europos fiskalinį pajėgumą.
Krizių valdymo priemonės neturėtų būti laikinos improvizacijos, o nuolatinės sisteminės priemonės, paruoštos aktyvuoti prireikus. Remiantis SURE mechanizmo sėkme, turi būti sukurta nuolatinė Europos priemonė, skirta apsaugoti užimtumą ir pajamas krizių ir pereinamųjų laikotarpių metu.
Atlyginimų didinimas yra būtinas siekiant spręsti pragyvenimo išlaidų krizę, sumažinti priklausomybę nuo eksporto ir padidinti vidaus paklausą, taip remiant tvarų augimą.
ES, visapusiškai gerbdama nacionalines darbo santykių sistemas ir socialinių partnerių autonomiją, privalo užtikrinti ambicingą ir visapusišką Direktyvos dėl tinkamo minimalaus darbo užmokesčio perkėlimą į nacionalinę teisę ir tvirtus valstybių narių veiksmų planus, kad būtų pasiektas 80 % kolektyvinių derybų aprėpties tikslas.
Reagavimo pagrindas turi būti socialinis solidarumas, tvirta valstybės intervencija ir teisingas išlaidų paskirstymas. Reikėtų imtis tikslinių priemonių, siekiant apsaugoti mažas ir vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuriuos neproporcingai paveikė sukrėtimas ir kurie negali lengvai koreguoti savo vartojimo modelių trumpuoju laikotarpiu.
Nepriimtina, kad dėl didelio masto sunkumų gaunamas nepaprastas įmonių pelnas. Kainų kontrolė yra neatidėliotina. Laikinas pelno maržų įšaldymas energetikos sektoriuje – nuo vasario mėnesio apribotas iki prieš krizę buvusio lygio – yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti, kad kainos atspindėtų realias sąnaudas, o ne oportunistinius antkainius, spekuliacijas ir įmones, kurios naudojasi krize nepagrįstai didindamos kainas.
Netikėtas pelnas iš energijos ir kitų būtiniausių prekių turi būti veiksmingai ir visam laikui apmokestintas. Tie, kurie turi daugiausiai lėšų, turi prisidėti daugiau.
Didėjančios išlaidos saugumui neturi būti naudojamos pateisinti sveikatos priežiūros, pensijų, skubios pagalbos tarnybų ir socialinės apsaugos išlaidų mažinimą. ES socialiniai ir sanglaudos fondai, įskaitant ESF+ ir Sanglaudos fondą, neturi būti nukreipti karinėms išlaidoms subsidijuoti. ETUC pakartoja reikalavimą dėl progresyvesnių mokesčių sistemų ir ES direktyvos dėl turto apmokestinimo.
ES taip pat turi skubiai reformuoti elektros energijos rinką, kad atsietų anglies dioksido išskiriančią energiją nuo iškastinio kuro kainodaros ir užtikrintų visiems prieinamą energiją. Šį kartą reaguojant į krizę reikia vengti iškastinio kuro paklausos skatinimo, o vietoj to teikti pirmenybę energijos taupymui, efektyvumui ir alternatyvoms be iškastinio kuro.
Kadangi nuotolinis darbas vėl skatinamas siekiant sušvelninti didėjančias darbuotojų ir įmonių energijos ir kuro išlaidas, tai pabrėžia, kaip svarbu skubiai stiprinti nuotolinio darbo apsaugą ir teisę atsijungti nuo darbo, įgyvendinant būsimą ES kokybiškų darbo vietų įstatymą.
Tuo pačiu metu dabartinė krizė taip pat parodo esminį įperkamo ir prieinamo viešojo transporto vaidmenį mažinant darbuotojų išlaidas ir remiant teisingesnį bei tvaresnį darbo organizavimą.
Būtina imtis skubių veiksmų kovai su energijos nepritekliumi, įskaitant draudimą atjungti tiekimą ir pagalbos labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams užtikrinimą.
Taip pat svarbu įvesti griežtesnius nuomos kainų reglamentus ir kontroliuoti rinką, siekiant apsaugoti nuomininkus nuo išnaudojimo ir piktnaudžiavimo, nutraukti iškeldinimus be kaltės ir apsaugoti pažeidžiamas šeimas, taip pat įšaldyti / sustabdyti nuomos kainų kilimą.
Elektrifikacijos ir investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius spartinimas yra būtinas siekiant strateginio savarankiškumo, kainų stabilumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo.
Europa turi pereiti nuo reaktyvaus krizių valdymo prie iniciatyvaus, struktūrinio požiūrio, kuris apsaugotų darbuotojus, teiktų tinkamas viešąsias paslaugas ir užtikrintų teisingą perėjimą.
Tam reikia didelio masto investicijų į įgūdžius, perkvalifikavimą, apmokamas mokymosi atostogas ir konkrečios paramos darbuotojams, kuriuos paveikė pramonės transformacija.
Europa negali tęsti sistemos, kuri palieka pasikartojančias krizes nevaldomas ir paliktas rinkos jėgoms, o išlaidas padengia darbuotojai.
ETUC pasisako už atsparią ir teisingą Europą, kurioje žmonės yra svarbiausi, ir toliau stiprins solidarumą bei bendradarbiavimą su ITUC ir regioninėmis profesinių sąjungų organizacijomis, gindama taiką, demokratiją, socialinį teisingumą ir darbuotojų teises visame pasaulyje.
Tekstą anglų kalba skaityti žemiau.