Spausdinti

radisausk atsak

2020 m. sausio 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė  atsiuntė savo atsakymą į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pasiūlymus. 2020 m. sausio 3 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Statybininkų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkas Ričardas Garuolis kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Kauno merą Visvaldą Matijošaitį reikalaudami keisti viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus teisės aktus, kad būtų pakeista nusistovėjusi tvarka, leidžianti viešuosius konkursus laimėti įmonėms, kurios nesumoka savo darbuotojams atlyginimų, ir taip išvengti tokių atvejų, kurie atsitiko Kaune, kai mažiausią kainą pasiūliusi Turkijos statybos įmonė „Kayi Construction“ nemoka savo darbuotojams sutartų atlyginimų. Skaityti čia.

Viceministrė neatsakė į pirmą pasiūlymą, kad viešuosiuose konkursuose turėtų teisę dalyvauti tik socialiai atsakingos įmonės t.y. turinčios kolektyvinę sutartį, ir į antrą pasiūlymą dar šiais metais visoje Lietuvoje įdiegti jau veikiančią Statybininkų tapatybės kortelę STATREG, kuri labai greitai sumažintų šešėlį" statybose.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvos statybose mažiausiai 25 000 darbuotojų dirba nelegaliai. Ši kortelė per metus mažiausiai 100 mln. eurų papildytų Lietuvos biudžetą, kuriame trūksta lėšų mokytojų, medikų, socialinių darbuotojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.

Viceministrė atskleidė, kad palaiko ne profesinių sąjungų, o darbdavių norą užsieniečiams iš trečiųjų šalių mokėti atlyginimus grynaisiais, nors tai labai naudinga nesąžiningiems darbdaviams, kurie masiškai apgaudinėja užsieniečius, versdami pasirašyti, kad gauna didesnį atlyginimą negu jiems sumokamas, nevengiant net parašų padirbinėjimo, nes trumpų parašų autentiškumo teismo ekspertai nustatyti negali.

Viceministrė taip pat nieko neatsakė dėl siūlymo Vakarų šalių pavyzdžiu įpareigoti darbdavius užtikrinti tinkamas darbuotojų iš užsienio gyvenimo sąlygas ir mokėti užsieniečiams daugiau nei vietiniams, nes jų pargyvenimo išlaidos dirbant užsienyje yra didesnės.

Viceministrė neketina keisti leidimų Lietuvoje įdarbinti užsieniečius išdavimo tvarkos, kuri leidžia nesąžiningiems darbdaviams, kurie buvo nubausti už pažeidimus, vėl atidaryti naują įmonę ir apgaudinėti užsieniečius toliau. Kad to būtų išvengta, įdarbinti užsieniečius turėtų teisę tik įmonės, kurios veikia ne trumpiau nei dvejus metus.

Vioceministrė pritarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas"  siūlymams skatinti kolektyvinių šakos sutarčių sudarymą ir skirti didesnį kontroliuojančių institucijų dėmesį įmonėms, kuriose dirba užsieniečiai.

Pateikiame visą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrės Eglės Radišauskienės atsakymą.

DĖL MINISTRO PIRMININKO PAVEDIMO

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) specialistai, susipažinę su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. S-36 įformintu Ministro Pirmininko pavedimu išnagrinėti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ kreipimesi ,,Dėl Turkijos įmonės darbuotojų teisių pažeidimo“ pateiktus pasiūlymus, pagal ministerijos kompetenciją teikia nuomonę.

Dėl 2 pasiūlymo. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), todėl darbdaviams privaloma laikytis Darbo kodekso 26 straipsnio nuostatų dėl darbuotojų lygybės ir nediskriminavimo. 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad už tokį patį ir vienodos vertės darbą privaloma mokėti vienodą darbo už mokestį.

Taip pat papildomai informuojame, kad užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti į Lietuvos Respublikos teritoriją vienu iš Darbo kodekso 108 str. 1 d. numatytu atveju:

1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, Elektroninio dokumento nuorašas 2 darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu;

2) dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje;

3) dirbti kaip laikinieji darbuotojai) privalo užtikrinti šiam darbuotojui Darbo kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos darbo teisės normų nuostatas, nustatančias:

       1) maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmę;

       2) minimaliųjų kasmetinių mokamų atostogų trukmę;

       3) minimalųjį darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis;

       4) laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas;

       5) darbuotojų saugą ir sveikatą;

       6) asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų saugą darbe;

       7) draudimą diskriminuoti darbe;

       8) darbuotojo informavimą ilgesnių nei 30 dienų komandiruočių atveju, nustatytą Darbo kodekso 107 straipsnio 6 dalyje. Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimt dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas aukščiau išvardytas darbo sąlygas.

Paminėtina, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas darbuotojas savo pažeistas teises gali ginti darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka.

Dėl 3 pasiūlymo Siekiant šešėlio mažinimo, taip pat darbuotojų teisių gynimo palengvinimo darbo ginčų komisijose, kuriose reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio sudaro didžiąją daugumą, Ministerija parengė Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalies pakeitimą, kuriuo siūloma palikti galimybę gauti grynaisiais pinigais tik tam tikrą darbo užmokesčio dalį. Šį dydį viršijanti darbo užmokesčio dalis, taip pat kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (pvz., dienpinigiai, komandiruotės išlaidos ir pan.) turėtų būti mokamos tik pavedimu į darbuotojo sąskaitą. Šis Ministerijos siūlymas buvo pateiktas socialiniams partneriams susipažinti ir įtrauktas į 2019 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkę.

Socialinių partnerių nuomonėms išsiskyrus, buvo nutarta atidėti šį klausimą ir jį toliau svarstyti su kitais Darbo kodekso pakeitimais, dėl kurių socialiniai partneriai dar nepasiekė sutarimo.

Dėl 4 pasiūlymo Pažymime, kad Ministerija, kaip socialinę politiką įgyvendinanti institucija, visada palaiko ir skatina kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių pasirašymą. Manome, kad konkrečiame sektoriuje kylančios problemos pirmiausiai turėtų būti sprendžiamos kolektyvinių derybų keliu pasirašant tiek darbdavio, tiek šakos lygio kolektyvines sutartis. Ministerijos žiniomis Lietuvos 3 profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ turi statybos šakos ,,Statybininkų profesinę sąjungą ,,Solidarumas“, kuri ir galėtų inicijuoti kolektyvines derybas statybos sektoriuje su statybos sektoriuje veikiančiomis darbdavių organizacijomis.

Pažymime, kad Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 98 ,,Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas skatinimo“ įtvirtintas laisvų ir savanoriškų derybų principas, todėl valstybės institucijos negali kištis į kolektyvinių derybų procesą.

Dėl 6 pasiūlymo Atsižvelgiant į tai, kad išaugo statybų sektoriuje nustatomų nelegaliai dirbančių asmenų, įskaitant ir užsienio piliečius bei rizikinguose prekybos, paslaugų teikimo bei viešojo maitinimo ekonominių veiklų įmonėse nustatoma daug darbo ir poilsio laiko pažeidimų, Valstybinė darbo inspekcija kartu su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis aktyviai vykdė ir toliau vykdys tikslinius tikrinimus minėtuose sektoriuose, skiriant didelį dėmesį užsienio šalių piliečių nelegalaus darbo kontrolei ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimui.

Dėl 7 pasiūlymo Informuojame, kad Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo.

Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi išsamų tyrimą, atskirai informuos Lietuvos profesinę sąjungą ,,Solidarumas“ ir Vyriausybės kanceliariją.

Pagarbiai                                                                                                                                                    Viceministrė Eglė Radišauskienė

"Prašome paremti 0,6% GPM Lietuvos profesinę sąjungą "Solidarumas"

 

Paremti         Ne dabar