Spausdinti

prez 5

2019 m. lapkričio 26 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca kartu su kitų profesinių sąjungų atstovais susitiko su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda aptarti problemas, kylančias sudarant kitų metų biudžetą.

Profesinės sąjungos pritarė Prezidento siūlomoms mokestinių įstatymų pataisoms, kurios padidintų pensijas ir pagerintų socialinės apsaugą Lietuvoje. 

Prezidentas domėjosi socialinio dialogo padėtimi Lietuvoje ir klausė kas paskatintų pasirašyti kolektyvines sutartis.

Profesinių sąjungų atstovai paaiškino, kad socialinis dialogas Lietuvoje yra nepatenkinamas. Mokytojai ruošiasi lapkričio 28 d. surengti dviejų valandų įspėjamajį streiką, nes Vyriausybė nesilaiko savo su profesinėmis sąjungomis pasirašytų susitarimų ir neketina skirti sutartų papildomų 40 mln. eurų mokytojų atlyginimams didinti.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pridūrė, kad socialiniai darbuotojai irgi iki šiol nesulaukia šakos kolektyvinėje sutartyje suderėto papildomo finansavimo atlyginimams didinti. Ji atkreipė dėmesį, kad siūlymai gauti papildomų lėšų „optimizuojant“ socialinių įstaigų darbą, verčia vadovus taupyti globotinių sąskaita ir net mažinti lėšas jų maitinimui, nors kai kur jos nesudaro ir keturių eurų keturiems maitinimams per dieną.

Kristina Krupavičienė atkreipė Prezidento dėmesį, kad medikams kelia nerimą labai didelis rezervas, kuris šiuo metu yra Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF). Medikai siūlo iš biudžeto rezervo skirti papildomas lėšas, kad būtų didinamas medikų atlyginimas, kaip kad buvo suplanuota Nacionalinėje strategijoje – 3 vidutiniai atlyginimai (VDU) gydytojams ir 1,5 VDU – slaugytojams.

Prezidentas sutiko, kad didinant atlyginimus medikams ir mokytojams tokiu greičiu kaip dabar, jis nepasieks Vyriausybės Nacionalinėje startegijoje numatyto dydžio laiku, bet abejojo ar tikslinga skirti lėšas iš biudžeto į PSDF, nes tuomet gali būti pažeisti biudžeto finansinės drausmės reikalavimai. 

Vincas Kuncas atskleidė, kad Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas savo įsakymu panaikino šakos kolektyvines sutartis valstybės tarnautojams, todėl dalis Sodros darbuotojų, kurie yra valstybės tarnautojai dirba blogesnėmis sąlygomis nei kiti darbuotojai, kurie nėra valstybės tarnautojai. Teismas pripažino, kad šis Vidaus reikalų viceministro įsakymas yra neteisėtas, tačiau darbuotojai vis tiek negauna šakos kolektyvinėje sutartyje numatytų naudų.

Prezidento patarėja atsakė, kad šiuo metų yra svarstomos įstatymų pataisos, kurios padėtų išspręsti šią problemą.

Profesinių sąjungų atstovai skundėsi, kad derantis dėl Nacionalinės sutarties Vyriausybės atstovai kiekviename susitikime keisdavo suderėtas sąlygas, neatskleisdavo visos finansinės informacijos, reikalingos derantis dėl pareiginės algos bazinio dydžio ir kvalifikacinių koeficientų dydžio.

Ričardas Garuolis kaip pavyzdį, rodantį aplinką, kurioje buvo deramasi, papasakojo, kad paprašius parodyti Vyriausybės planuojamas skirti lėšas Ekscel programoje, kad profesinių sąjungų atstovai galėtų nuspręsti kaip geriau jas paskirstyti, Socialinių reikalų ir darbo viceministrė atsakė, kad jos ministerijoje nėra nei vieno darbuotojo, kuris mokėtų dirbti su šia programa. Ričardui Garuoliui paprašius posėdyje dalyvavusio Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matuliono, kad Vyriausybė padėtų Socialinių reikalų ir darbo ministerijai surinkti duomenis į Ekscel programą, šis tik nusišypsojosi ir nieko neatsakė.

Profesinių sąjungų atstovų nuomone, didesnės baudos darbdaviams paskatintų juos pasirašyti kolektyvines darbo sutartis. Dabar už tai, kad darbdaviai verčia darbuotojus dirbti daugiau viršvalandžių nei leidžia Darbo kodeksas, Valstybinė darbo inspekcija juos gali nubausti tik 40 eurų baudomis. Jei Vakarų šalių pavyzdžiu baudos sudarytų 1% metinės įmonės apyvartos, darbdaviai norėtų sudaryti kolektyvines sutartis, kurios leistų dirbti daugiau viršvalandžių, o darbuotojai už tai išsiderėtų papildomų naudų.

Profesinių sąjungų atstovai skundėsi, kad Valstybinė darbo inspekcija bijo nesąžiningus darbdavius bausti net tokiomis mažomis baudomis, pasitenkindami tik įspėjimais.

Kristina Krupavičienė pasiūlė perduoti Valstybinės darbo inspekcijos pavaldumą Lietuvos Prezidentui kaip tai yra seniai padaryta su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis – FNTT, STT ir kt. Tai, pasak jos, padėtų padidinti Valstybinės darbo inspekcijos nepriklausomumą ir sumažintų politikų įtaką jos darbui, nes Valstybinės darbo inspekcijos vadovas yra politinio pasitikėjimo asmuo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pajuokavo, kad pateikus šį pasiūlymą jis būtų apkaltintas, kad siekia daugiau valdžios, bet sutiko šiuo klausimu pakalbėti su Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovais.

Ričardo Garuolio manymu, pastaruosius dešimtmečius sprendžiant socialinius ir darbo klausimus Trišalėje taryboje Vyriausybės atstovai daugiausiai būdavo darbdavių pusėje, todėl socialinė atskirtis ir emigracija yra dideli. Norint kurti Gerovės valstybę būtina atstatyti per daugelį metų pažeistą balansą ir Vyriausybei stoti darbuotojų pusėn.

Prezidentas pajuokavo, kad girdi siūlymą keisti orientaciją.

Ričardas Garuolis atsakė, kad tai jau vyksta kaimyninėje Lenkijoje, kur dabartinė valdžia remia daugelį profesinių sąjungų pasiūlymų, kuriuos pateikia kolegos iš Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarnošč“.

Ričardas Garuolis pasiūlė trūkstamas lėšas mokytojų, gydytojų, socialinių darbuotojų, gaisrininkų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams paimti iš „šešėlio“, įdiegiant privalomą Satybininkų kortelę tapatybės kortelę STATREG, kuri pagal Lietuvos statybininkų asociacijos paskaičiavimus leis per metus į biudžetą surinkti papildomus 200 mln. eurų pajamų.

Profesinėms sąjungoms labai svarbu, kad ši kortelė užkirs kelią nesąžiningiems darbdaviams nemokėti už atliktą darbą, klastojant darbuotojų parašus ir pn. Tačiau jos įdiegimui labai priešinasi „šešėlinio“ verslo atstovai ir Aplinkos ministerijos biurokratai, norintys gauti papildomą finansavimą ir patys sukurti jau sukurtą „Statybininkų kortelę“.

Žinant, kad paprastai biurokratai sugeba tik sėkmingai įsisavinti panašiems projektams skirtas lėšas, tikėtina, kad šios kortelės kūrimas užtruks daugiau nei planuojami dveji metai, o jų sukurta sistema tinkamai neveiks ir biurokratai vėl prašys papildomo finansavimo.

Pasak Ričardo Garuolio, skandalinga, kad net Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis buvo suklaidintas, kad valstybės sukurta Statybininkų kortelė bus pigesnė, nei jau dabar veikianti, bet iki šiol neprivaloma Statybininkų kortelė STATREG, kurią be jokių valstybės biudžeto sąnaudų galima tuoj pat įdiegti. O juk reikės dar skirti papildomas lėšas šiai valstybės sukurtai kortelei administruoti. Europoje yra tik dvi labai turtingos šalys – Norvegija ir Liuksemburgas, kurios turi panašias kontrolės sistemas, kurios priklauso valstybinėms institucijoms, o ne verslo asociacijoms. 

Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo patarėjas Ekonominiais ir socialiniais klausimais Simonas Krėpšta pareiškė, kad pritaria lėšų gavimui iš „šešėlio“ ir skaimeninimui.

Ričardas Garuolis atkreipė dėmesį, kad kitas netiesioginis šaltinis, kuris padidintų pajamas į biudžetą, yra atlyginimų didinimas, nes nuo didesnių atlyginimų surenkama daugiau mokesčių, o gavę didesnius atlyginimus darbuotojai daugiau perka ir dar papildomai sumoka PVM, akcizų ir kitus mokesčius.

Tačiau pastaraisiais metais Lietuva tapo šalimi, kurioje veikia vieni liberaliausių Europos Sąjungoje įstatymų, leidžiančių įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių. Valstybė leido darbdaviams beveik be apribojimų įvežti darbuotojus iš trečiųjų šalių, tačiau neįvedė priežiūros sistemos, kuri neleistų jų apgaudinėti. Tai leidžia nesąžiningiems darbdaviams mokėti užsieniečiams mažesnius atlyginimus ir dirbti blogesnėmis darbo sąlygomis nei vietiniai darbuotojai, nes užsieniečiai nežino valstybinės kalbos, Lietuvos įstatymų ir sutinka dirbti blogesnėmis sąlygomis ir už mažesnį atlyginimą nei vietiniai darbuotojai.

Profesinės sąjungos jau gauna pranešimus, kad kai kuriose įmonėse darbdaviai pradeda mobingą prieš Lietuvos darbuotojus, kad galėtų juos pakeisti „pigiais“ darbuotojais iš buvusios Sovietų Sąjungos, dažniausiai ukrainiečiais. Per pastaruosius trejus metus dėl socialinio dempingo statybose krito darbuotojų atlyginimai, o vietiniai darbuotojai jau sudaro mažumą.

Nepaisant to, kad auga Lietuvos ūkis ir atlyginimai, emigracija iš Lietuvos nemažėja, o nedarbas sudaro 6-7%, nes Lietuvos darbuotojai keičiami užsieniečiais.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis paprieštaravo, sakydamas, kad toks nedarbas nėra didelis.

Tačiau Prezidentas nesutiko. Pasak jo, prieškriziniais metais nedarbas Lietuvoje buvo 3%, o 6-7% nedarbas yra didelis krizės nejaučiančiai šaliai. 

Ričardas Garuolis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nedarbas yra didžiausias tarp žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotų darbuotojų. Migracijos departamento duomenimis, per pirmą 2018 m. pusmetį užsieniečiams buvo išduoti 30 000 leidimai dirbti Lietuvoje, tačiau tarp jų aukštą kvalifikaciją turėjo tik 200 darbuotojų. Nors leidimus dirbti gauna mokytojai ir kiti kvalifikuoti darbuotojai, bet Lietuvoje jie dažniausiai dirba nekvalifikuotus arba žemos kvalifikacijo darbus.

Prezidentas Gitanas Nausėda pajuokavo, sakydamas, kad gaila, jog profesinių sąjungų atstovų nebuvo vakar Prezidentos susitikime su darbdavių atstovais, kurie labai skundėsi, kad Lietuvoje trūksta darbuotojų, ir prisipažino, kad šiuo klausimu jis labiau linkęs tikėti profesinių sąjungų atstovais.

Kristina Krupavičienė pasiūlė įkurti instituciją, kuri kartu su profesinėmis sąjungomis teiktų teisinę ir kitokią pagalbą darbuotojams iš trečiųjų šalių, kad jie nebūtų apgaudinėjami. Panašios institucijos veikia Skandinavijos šalyse. Ji atkreipė dėmesį tai padėtų pagerinti santykius tarp Ukrainos ir Lietuvos.

Ričardas Garuolis pasiūlė papildomų lėšų į biudžetą surinkti leidus padengti reprezentacines išlaidas tik iš pelno, o ne pateikti jas kaip įmonės sąnaudas.

Prezidentas paklausė kokioje šalyje yra toka tvarka. Ričardas Garuolis atsakius, kad Lietuvoje tokia tvarka anksčiau buvo, Prezidentas pasakė, kad negalima vadovautis vienos šalies pavyzdžiu. Prof. Romas Lazutka, dalyvavęs susitikime, pažymėjo, kad būtina įvesti papildomus saugiklius, kurie yra kitose šalyse, kad nebūtų tokių piktnaudžiavimų, kai įmonės sąvininkai su šeima ilsisi prabangiame kurorte už įmonės lėšas, pateikdami jas kaip komandiruotę, siekiant ištirti užsienio rinką.

Ričardas Garuolis paprašė Prezidento paramos, kad įkalinimo įstaigų medikai būtų įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą, nes dabar kalėjimuose trūksta 39% medikų, o didinti jiems atlyginimus daugiau nebegalima, nes jiems mokami didžiausi leidžiami koeficientai.

Trūkstant medikų kalėjimuose padaugėjo nuteistųjų skundų, todėl neskiriant daugiau lėšų medikams, jos bus skirtos nuteistųjų kompensacijoms už nesuteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nors vienas iš šią vasarą kalėjimo medikų reikalavimų buvo įtraukti šią profesiją į trūkstamų profesijų sąrašą, nors jis dar vasarą buvo įteiktas Vyriausybei, nors spalį jis buvo perduotas Vidaus reikallų ministrei, kuri atsakinga už šį klausimą, profesinė sąjunga iki šiol negavo jokio atsakymo.

Paklausus kaip Prezidentas vertina Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymą didinti Neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) mažiau uždirbantiems ir jį mažinti daugiau uždirbantiems darbuotojams, kad nesumažėtų pajamos į biudžetą, o mokesčiuose atsirastų didesnis progresyvumas, Gitanas Nausėda atsakė, jog jis nekeičia savo nuomonės ir siūlo lėtinti NPD didinimą ir nemažinti NPD daugiau uždirbantiems, nes taip, jo nuomone, valstybė surinktų 20 mln. eurų mokesčių.

Prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo dalyviams už pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei paragino profesinių sąjungų atstovus drąsiai kreiptis į jo patarėjus dėl darbuotojams kylančių problemų bei pateikti šių problemų sprendimo būdus. Jis pažymėjo, kad socialinis dialogas yra svarbus kuriant Gerovės valstybę todėl jis ketina panaudoti visas Prezidento turimas galias, kad jis būtų stiprinamas.

 prez jukn