Spausdinti

krup oficial

2019 m. rugpūčio 30 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė viešu laišku kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama gelbėti įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūrą nuo žlugimo.

Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai Gitanui Nausėdai

Prašymas gelbėti Lietuvos įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūrą

Prašome Jus padėti gelbėti Lietuvos įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros sistemą, kurią žlugdo Teisingumo ministerijos nurodymu vykdoma pertvarka, įsigaliosianti nuo šių metų spalio 1 d., ir Vyriausybės nenoras tinkamai finansuoti įkalinimo įstaigas, kuriose trūksta lėšų ne tik privalomiems medikų priedams už pavojingas darbo sąlygas sumokėti, bet net vaistams įsigyti.

Vietoj to, kad paskatintų darbuotojus likti dirbti, Teisingumo ministerijos pavedimu vykdoma pertvarka skatina medikus išeiti iš darbo.

Įkalinimo įstaigų personalo skyriams pradėjus teikti medikams pasiūlymus dirbti naujomis sąlygomis paaiškėjo, kad nuo spalio 1 d. Pravieniškių pataisos namuose, kuriuose laikomi apie 2200 nuteistųjų, liks dirbti tik trys iš 21 ten dabar dirbančių slaugytojų, o Panevėžio pataisos namuose iš 12 medikų lieka dirbti tik keturios slaugytojos ir dvi 0,25 etatu dirbančios ginekologė ir odontologė, o visi pagrindiniai sveikatos priežiūrą užtikrinantys gydytojai ir slaugos darbuotojai atleidžiami arba išeina iš darbo.

Alytaus pataisos namuose jau antras mėnuo nepavyksta rasti šeimos ir vidaus ligų gydytojų, dirba tik odontologas ir psichiatras, nors čia yra didžiausia Lietuvoje sergančių ŽIV koncentracija.

Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ žiniomis, personalo skyriui pateikus pasiūlymus dirbti naujomis sąlygomis visose įkalinimo įstaigose dauguma kalėjimo medikų parašys prašymus išeiti iš darbo nuo spalio 1 d., nes ketina įsidarbinti laisvėje esančiose gydymo įstaigose, kuriose medikų nuolatos trūksta dėl emigracijos, atlyginimai yra didesni, o psichologinis pacientų smurtas, skirtingai nei kalėjimuose, yra retas reiškinys.

Žinant, kad Kalėjimo departamento duomenimis, apie 70% visų nuteistųjų turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, dauguma turi psichikos ir elgesio sutrikimų, kad kalėjimuose yra didžiausia ŽIV, AIDS, hepatitu ir tuberkulioze sergančių ligonių koncentracija, sveikatos priežiūros sistemos veikla įkalinimo įstaigose bus paralyžiuota ir iš esmės nustos veikti, nes kelis kartus išaugus darbo krūviui greitai iš darbo išeis ir tie medikai, kurie bus likę dirbti.

Ši Teisingumo ministerijos sveikatos priežiūros pertvarka vykdoma, pažeidžiant europinius socialinio dialogo principus, nepaisant, kad jai prieštarauja specialistai ir socialiniai partneriai t.y. Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas”.

Dar 2019 m. balandžio 2 d. Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas” surengė piketą, o gegužę 95 iš šimto kalėjimo medikų darbuotojai išsiuntė asmeniškai pasirašytus raštus Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui ir Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, reikšdami nepritarimą šiai neatsakingai vykdomai pertvarkai ir reikalaudami iš esmės spręsti kalėjimo medikų atlyginimų klausimą.

Lietuvos atsakingoms institucijų nenoras atsižvelgti į kalėjimo medikų reikalavimus ir pasiūlymus 2019 m. birželio 20 d. sukėlė pirmąjį Lietuvos istorijoje dviejų valandų įspėjamąjį medikų streiką, kurį visose Lietuvos įkalininimo įstaigose surengė Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas” 

Streikuojantys medikai reikalavo, stabdyti pradėtą įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros skyrių pertvarką, atlikti išorinį, o ne vidinį įkalinimo įstaigų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiklos auditą, skirti trūkstamas lėšas atlyginimams didinti, įtraukti kalėjimų medikus į trūkstamų profesijų sąrašą, nustatyti atskirą sveikatos priežiūros paslaugų biudžetą, kurio lėšos būtų panaudojamos tik nuteisųjų sveikatos priežiūros paslaugoms ir medikų atlyginimams, bei užtikrintų, kad jos būtų panaudotos pagal paskirtį, o ne kitoms su sveikatos priežiūra nesusijusioms reikmėms finansuoti.

Tik po šio streiko imta svarstyti kalėjimo medikų problemas Vyriausybės lygiu. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pavedė Sveikatos apsaugos ir Socialinių reikalų ministerijoms ir kitoms atsakingų institucijoms pateikti savo pasiūlymus kaip galima būtų išspręsti kalėjimo medikų problemas. 

Tačiau šie pasiūlymai bus pateikti svarstymui tik rugsėjį, o jų priėmimas ir įgyvendimas gali užsitęsti ne vienerius metus. Tuo tarpu kalėjimo medikus papiktinusios ir paskatinusios išeiti iš darbo pertvarkos, kurią vykdo Teisingumo ministerija, nebuvo atsisakyta, tik jos įgyvendinimas buvo atidėtas iki spalio 1 d.

Skandalinga, kad įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką vykdo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius Ramūnas Šilobritas, kuris neturi tam teisės, nes Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio „Suimtųjų sveikatos priežiūra“ 2 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymo Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 dalis, ir to pačio kodekso 175 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką nustato Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministrai, o ne vienos iš Kalėjimo departamentui pavaldžios įstaigos - Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius.

Nepaisant to, kad buvęs Vilniaus Senamiesčio policijos komisariato vadovas Ramūnas Šilobritas negali turėti tokiai pertvarkai vykdyti reikalingų kompetencijų ir patirties, jis pertvarką vykdo, neįsiklausydamas nei į specialistų t.y. daug metų įkalinimo įstaigose dirbusių medikų patarimus, nei į socialinių partnerių t.y. profesinės sąjungos siūlymus.

Dar prieš metus vasarą Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas" atstovai naujai patvirtintam Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui pranešė, kad būtina ieškoti lėšų kalėjimo medikų atlyginimams didinti, nes pradėjus juos kelti laisvėje dirbantiems medikams, kalėjimo medikams atlyginimai nebuvo didinami, todėl, jei anksčiau jie buvo 50% didesni, tai pernai jie susilygino, o toliau didinant atlyginimus laisvėje dirbantiems medikams, kalėjimo medikų atlyginimai taps nekonkurencingi ir visi kalėjimo medikai pereis dirbti į laisvę.

2018 m. rudenį Kalėjimų departamento sudaryta darbo grupė paskaičiavo, jog kalėjimo medikų atlyginimams būtina papildomai skirti 2 360 000 eurų per metus.

Tačiau vietoj to, kad prašytų papildomų lėšų medikų atlyginimams kelti, Teisingumo ministerija, nuo 2018 m. balandžio 1 d. laužydama iki tol su profesine sąjunga pasiektus susitarimus, neapskaičiavusi naudos ir išlaidų balanso, nepateikusi darbuotojams nei naujų pareigybių aprašo, nei nurodžiusi koks bus jų atlyginimas, galimai pažeisdama teisės aktus ir privalomas procedūras, pradėjo vykdyti įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros pertvarką, kuri neišspręs trūkstamų lėšų klausimo, nes, Kalėjimo departamento paskaičiavimais, leis sutaupyti tik 360 000 eurų per metus.

Ši Teisingumo ministerijos vykdoma pertvarka, kuri pablogins darbuotojų darbo sąlygas ir sukels chaosą įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros sistemoje, paskatino ruoštis masiškai išeiti iš darbo net tuos medikus, kurie ketino likti.

Išėjus iš darbo daugumai kalėjimo medikų įkalinimo įstaigose bus paralyžiuotas sveikatos paslaugų teikimas nuteistiesiems. Todėl reikės skirti papildomas biudžeto t.y. mokesčių mokėtojų lėšas medikų išeitinėms išmokoms sumokėti, nuteistųjų kompensacijoms už nesuteiktas ar laiku ir tinkamai nesuteiktas bei pabrangusias nuteistųjų sveikatos priežiūros paslaugas, nes nuteistuosius reikės vežti į laisvėje esančias gydymo įstaigas, kuriose paslaugos kainuoja brangiau nei jas suteikia kalėjimo medikai, dar papildomai mokant už nuteistųjų konvojavimo ir saugojimo išlaidas.

Išėjus iš darbo prityrusiems daug metų kalėjimuose išdirbusiems medikams, kurie sugebėdavo atskirti simuliavimo atvejus, žymiai padaugės nuteistųjų apsilankymų laisvėje esančiose ligoninėse ir poliklinikose.

Įkalinimo įstaigose, nebeteikiant tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, kils nuteistųjų maištai, kuriems slopinti reikės skirti papildomas lėšas pareigūnų viršvalandžiams apmokėti. Nukentės Lietuvos tarptautinis įvaizdis dėl žiauraus elgesio su nuteistaisiais.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nuomone, vienintelis Teisingumo ministerijos vykdomos pertvarkos tikslas yra susidoroti su skaudžias ir spręstinas problemas keliančia Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas”, nes pertvarka vykdoma taip, kad šios profesinės sąjungos tarybos nariai patys išeitų iš darbo, jiems siūlant nepakeliamą darbo krūvį dirbti už tris ar net keturis darbuotojus, net nepranešant koks bus jų būsimas atlyginimas.

Po piketų, pasisakymų žiniasklaidoje ir streiko daugelyje įkalinimo įstaigų buvo pradėti tarnybiniai tyrimai prieš aktyvius profesinės sąjungos narius, kai kuriems nariams net darant spaudimą, kad jie nesikreiptų pagalbos į savo profesinę sąjungą!

Tokie atvejai Europos Sąjungos valstybėje yra netoleruotini, daro gėdą visai Lietuvos teisingumo sistemai ir įmanomi tik nedemokratinėse valstybėse.

Norint išgelbėti įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūrą nuo žlugimo, kuris prasidės 2019 m. spalio 1 d., būtina atšaukti nemokšišką Teisingumo ministerijos vykdomą sveikatos priežiūros pertvarką ir SKUBIAI rasti lėšų įkalinimo įstaigų medikų atlyginimams didinti, kad jie neišsivaikščiotų dirbti į laisvėje esančias gydymo įstaigas, kuriose atlyginimai jau yra didesni, o nuo šių metų rugsėjo padidės dar 15%.

Tik po to, kai bus skirta pakankamai lėšų kalėjimo medikų atlyginimams, galima tariantis su profesinėmis sąjungomis ir Sveikatos ministerijos specialistais, atlikus būtinus naudos ir išlaidų paskaičiavimus, pakeitus daugybę galiojančių įstatymų, vykdyti įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros pertvarką, nes ji gali užtrukti ne vienerius metus.

Tik veikiant tokiu būdu galima pasiekti, kad kalėjimo medikų atlyginimai išliktų konkurencingi, kuomet kils laisvėje dirbančių medikų atlyginimai, kurių didinimą Vyriausybė yra paskelbusi savo veiklos prioritetu.

Prašome Jūsų, kaip Lietuvos valstybės vadovo, imtis visų priemonių, kad atsakingos institucijos įvykdytų savo pareigą užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas 6300 Lietuvos respublikos piliečių, kalinčių Lietuvos įkalininimo įstaigose, ir pareikalauti už tai atsakingų institucijų vadovų atsakomybės.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė