Spausdinti

europos zem

2019 m. sausio 23 d. Lietuvos generalinis sekretorius Ričardas Garuolis Briuselyje dalyvavo Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) ir Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) konferencijoje „Profesinės sąjungos ir kraštutinė dešinė“.

Konferencija buvo padalinta į dvi dalis. Pirmoje dalyje diskusijose iki pietų dalyvavo įvairių Europos šalių profesinių sąjungų iš atstovai, o antroje dalyje pranešimus skaitė mokslininkai ir profesinių sąjungų atstovai iš Austrijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Prancūzijos.

2015 m. po taip vadinamos „Pabėgėlių krizės“, kai į Europos Sąjungos šalis, daugiausiai į Vokietiją ir Švediją atsikėlė beveik du milijonai naujų gyventojų iš Afrikos ir Azijos, Europoje sparčiai pradėjo populiarėti iki tol populiarumu nepasižymėjusios mažos ir atsirado naujos partijos, kurios pradėjo perimti Europos profesinių sąjungų narių balsus, kurie tradiciškai atitekdavo socialdemakratams.

Pranešėjai šias partijas pavadino „kraštutinėmis dešiniosiomis populistinėmis“ partijomis (Far right populist parties anglų k.) ir apibūdino kaip etnocentriškas, nacionalistines ir euroskeptiškas, nes jos priešinasi tolesnei Europos Sąjungos valstybių integracijai, pasisako už didesnes valstybių galias,  o kai kurios iš jų - net už savo šalių išstojimą iš ES.

Pranešėjai vadino jas ksenofobinėmis, fašistinėmis ir nacistinėmis partijomis, nes jos pasisako prieš imigraciją iš Europai nepriklausančių šalių,  homofobinėmis, nes pasisako už taip vadinamas „tradicines vertybes“ ir prieš teisių homoseksualistams plėtrą.

Pasak pranešiojų, jos yra seksistinės, nes palaiko taip vadinamą „tradicinę šeimą“, kurioje moterys yra menkinamos.

Šios partijos, kaip paaiškino pranešėjai, pateikia supaprastinus problemų sprendimo būdus, kurdami įvairias klaidinančias sąmokslo teorijas, kad socialinės atskirtis auga dėl to, kad valdantis elitas yra korumpuotas ir parsidavęs tarptautinėms korporacijoms, o socialinėms problemoms spręsti trūksta pinigų, nes jie panaudojami pabėgėlių, kurie nenori dirbti, pašalpoms mokėti.

Anot profesorės Rūtos Vodak iš Austrijos (Ruth Wodak), pabėgėliai negali būti grėsme, kaip teigia šių partijų atstovai, nes naujųjų atvykėlių yra visai nedaug - tik virš vieno milijono, ir jiems patiems reikia pagalbos, kadangi pabėgėliai nemoka vietinių kalbų, nežino tų šalių, į kurias atvyko, įstatymų, todėl jie yra silpni, o ne grėsmingi.

Be to, pasak jos, „Pabėgėlių krizės“ jau nebėra, nes „populistinė“ Vengrijos vyriausybė uždarė kelią jiems patekti į Europą per Balkanus, o „populistinė“ Italijos vyriausybė – per Italiją. Ji kvietė daugiau dėmesio skirti kovai prieš klimato kaitą, kuri yra daug rimtesnė problema nei pabėgėlai.

Pranešėjai atskleidė, kad per pastaruosius keletą metų „kraštutinės dešiniųjų populistų partijos“ tapo valdančiomis Vengrijoje, Lenkijoje, Italijoje, yra koalicijos partnerėmis Austrijoje ir kitose Europos valstybėse.

Stipriausios pasaulyje valstybės JAV prezidentu išrinktas „kraštutinis dešinysis populistas“ Donaldas Trampas (Donald Trump). Šių idėjų poveikyje įvyko Brexitas. Anglijos profesinių sąjungų kongreso (TUC) tarybos narys Styvas Terneris (Steve Turner) atskleidė, kad Brexitas įvyko ne tik dėl „bjauraus angliško nacionalizmo“ (ugly english nacionalism), bet ir dėl šiuo metu Didžiojoje Britanijoje siautėjančio fašizmo, apie kurį žiniasklaida nerašo.

„Alternatyva Vokietijai“ (AFD) turi trečią pagal dydį frakciją Bundestage, kuri savo narių skaičiumi nedaug nusileidžia socialdemokratų partijai, kuri yra antra pagal dydį partija, o Prancūzijoje La Pen vadovaujamas „Nacionalinis frontas“ yra antra pagal populiarumą politinė jėga Prancūzijoje, surenkanti trečdalį prancūzų balsų.

Šios partijos rinkimuose gauna vis daugiau balsų nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros šalių, o visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad artėjančiuose Europos parlamento ir šalių rinkimuose šios partijos dar labiau pagerins savo rezultatus. Pvz:. Graikijoje pranašaujama triuškinama kraštutinės dešiniųjų populistų" partijos pergalė rudenį vykstančiuose Parlamento rinkimuose. Pastebima, kad net tradicinės partijos įvairiose šalyse pradeda kartoti kraštutinių dešiniųjų populistų idėjas.

Viena iš priežasčių kodėl tiek daug europiečių balsuoja už šias naujas partijas, pasak pranešėjų, yra žmonių nesaugumo jausmas, atsiradęs vykstant globalizacijai. Daug „kraštutinės dešinės populistus“ palaikančių rėmėjų aktyviai dalyvauja „Geltonųjų liemenių“ ir kituose protestuose.

Sociologiniai tyrimai atskleidė, kad dauguma prancūzų, dalyvaujančių „Geltonųjų liemenių“ protestuose yra išsilavinę žmonės, dirbantys nesaugaus užimtumo (precarious anglų k.) darbuose, kurie atsirado „skaitmeninės revoliucijos“ įtakoje. Tokie darbuotojai yra mažiau socialiai apsaugoti nei darbuotojai, dirbantys tradicinėse ūkio šakose, kuriose profesinės sąjungos gali apginti jų teises. Todėl pranešėjai kvietė profesines sąjungas aktyviau įtraukti į savo veiklą šių naujų profesijų darbuotojus, kad jie netaptų kraštutinės dešinės populistų" šalininkais.

Pasak prof. Rūtos Vodak, nepaisant to, kad šios partijos yra nacionalistinės, o jų šalininkai dėl to turi vieni kitų nekęsti, jie pasinaudodami internetu ir socialiniais tinklais tarptautiniu lygiu aktyviai tarpusavyje bendradarbiauja, keičiasi idėjomis ir plečia savo narių skaičių.

Europos parlamento narė socialdemokratė Tanja Fajon iš Slovėnijos piktinosi, kad demokratinės šalys neuždraudžia „kraštutinės dešinės populistams“ organizuoti viešus renginius, ragino socialdemokratus grįžti prie kairesnės politikos, o profesinės sąjungos narius nebalsuoti už „karštutinės dešinės populistus“, nes šiems laimėjus rinkimus į Europos parlamentą Europoje nebeliktų demokratijos.

Tačiau profesinių sąjungų atstovai iš įvairių Europos Sąjungos šalių, dalyvavę diskusijose, nebuvo tokie kategoriški vertinant minėtas partijas.

Vienas profesinės sąjungos atstovas suabejojo ar tikslu vadinti šias naujas partijas „kraštutinėmis dešiniosiomis“, nes tapusios valdančiomis jos įgyvendina socialines programas, kurias paprastai daro kairiosios partijos. Pvz:. Lenkijos valdanti partija PIS skyrė šeimoms 500 zlotų (120 eurų) paramą už kiekvieną vaiką, papildomai apmokestino bankus ir prekybos centrus, panaikino sekmadieninį darbą prekybos centruose, o legendinė Lenkijos profesinė sąjungą „Solidarnošč“ remia šią vyriausybę. Dalis Vengrijos profesinių sąjungų taip pat remia Viktoro Orbano vyriausybę, kuri skiria vis daugiau lėšų šeimoms, auginančioms vaikus.

Todėl jis siūlė aptartąsias partijas vadinti „kairiosiomis populistinėmis partijomis“, nes, pasak jo, Benito Musolinis buvo „kairysis populistas“, o Adolfo Hitlerio Nacionalsocialistinė darbininkų partija taip pat buvo kairioji, nes kūrė gerovės valstybę vokiečiams.

Kitas profesinių sąjungų atstovas siūlė partijas skirstyti kitaip t.y. į tas, kurios pasisako už didesnį atvirumą, ir į tas, kurios nėra atviresnės visuomėnės šalininkės.

Profesinių sąjungų atstovas iš Italijos piktinosi, kad žodis „populizmas“ yra vartojamas neigiama prasme. Pasak jo, žodis „populus“ kilęs iš lotyniško žodžio „liaudis“ , „tauta“. Demokratinė visuomenė yra ta, kurioje lemia daugumos t. y. liaudies „populus“ nuomonė.

Pranešėja atsakė, kad žodis „populizmas“ naudojamas apibūdinti politikams, kurie siūlo populiarius, bet neįgyvendinamus problemų sprendimo būdus.

Tačiau profesinės sąjungos atstovas klausė kas nustatys, kuris populiarus siūlymas yra neįgyvendinamas. Kažkada, anot jo, siūlymas nustatyti 8 val. darbo dieną irgi buvo laikomas neįgyvendinamu.

Italijos profesinės sąjungos atstovas atskleidė, kad apie 30% jo profesinės sąjungos narių balsavo už dabar Italiją valdančių partijų koaliciją, kurią pranešėjai vadino „kraštutinės dešinės populistais“, ir prisipažino negalintis savo narių įkalbėti, kad šie protestuotų prieš valdžią, nes ji siekia padidinti pensijas, nustatant minimalias 780 eurų grindis".

Vokietijos profesinių sąjungų atstovas, apgailestaudamas pasakė, kad AFD atėjo ilgam ir ateityje jos populiarumas tik augs, bet paragino būti sąžiningais bent tarpusavyje ir pripažinti, kad AFD kelia ir tikras problemas. Dėl imigrantų iš musulmoniškų šalių antplūdžio Vokietijoje neregėtai išaugo antisemitizmas, o politinis islamas iš tiesų kelia daug naujų rūpesčių.

Po tarpusavio diskusijų profesinių sąjungų atstovai priėjo išvados, kad socialdemokratams, atsisakius savo vertybių ir pritarus lanksčiam darbo santykių liberalizavimui, griežtoms taupymo priemonėms, socialinių programų mažinimui, naturalu, kad jų vietą užima kitos partijos, kurios šiai neoliberaliai politikai priešinasi.