Spausdinti

skait smeg1

Šių metų gegužės 15 d. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) ir Valstybinė darbo inspekcija bendrai organizuotoje konferencijoje Vilniuje pristatė projekto „Ateities įžvalgos dėl naujos ir atsirandančios rizikos, susijusios su skaitmeninimu iki 2025m." rezultatus.

Sveikinimo žodį konferencijoje tarė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, bei Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Arūnas Lupeika, kurie sakė, kad techninė pažanga neturi nuskriausti darbuotojo ir darbuotojai turi patys būti atsakingais ir rūpintis savo sauga, bei sveikata.

Skaitmeninių technologijų ir darbo vietos pokyčių svarbiausias tendencijas ir jas lemiančius veiksnius pristatė projekto koordinatorė ir Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyr. specialistė Nerita Šot.

„Potencialūs technologiniai pokyčiai per ateinantį dešimtmetį mums žada naujas profesijas ir pramones",- teigė Nerita Šot. Jau akivaizdu, kad pradėję eiti į mokyklą mokiniai tikrai ją baigę neras dalies tuo metu buvusių profesijų. Šiuo metu jau atsirado apie 1500 naujų profesijų: duomenų apsaugos specialisto, duomenų bazių administratoriaus kibernetinio saugumo specialisto ir t.t.

Kasdieniai įrenginiai ir prietaisai gali būti įterpti į viską, pradedant nuo žmogaus odos ir baigiant automobilio valytuvais. Odos pagrindu sukurta elektronika gali jungti kraujo chemijos ir nervų signalus prie išorinių tinklų ir sistemų. Šios technologijos gali padidinti stresą, bei savaiminę absorbciją. „Rizika - nurijimas, atmetimas, alergija, šokas, išsiblaškymas, naujoji ergonomika. Protingi vaistai, pojūčių įrašymo ir atkūrimo potencialas… Tai gali turėti daug naudos produktyvumui, bet kai kuriems darbuotojams taip pat gali sukelti alergines reakcijas, o kitus gali ypač trikdyti", - rašoma ataskaitoje.

„Tam tikrų grupių darbuotojai vis dažniau vaistus vartoja ne medicininiais tikslais, o kaip kognityvinius stimuliatorius. Be to, atsižvelgiant į didėjančią konkurenciją visuomenėje ir darbo aplinkoje, tikėtina, kad šie vaistai ateityje bus vartojami vis dažniau...",- rašoma pristatyme. Darbo laiko mažinimas, pailgintos atostogos, sveikatingumo programos galėtų natūraliai padėti atstatydi darbuotojui jėgas, tačiau einama pigiausiu darbdaviui ir pavojingiausiu žmogui keliu - siūloma tapti „narkomanais", „Red bulio" vartotojais ir pan.

Jau po penkerių metų 35% įgūdžių, reikalingų norint sėkmingai dirbti šiandien bus kitokie. Keisis ir užimtumo struktūra, atsiras − (pseudo) savarankiškai dirbantys, bus daug atsitiktinių darbdavių, atsiras nuotolinės darbo vietos su nekontroliuojamu darbo laiku.

Iškyla tokie iššūkiai kaip darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas, švietimas ir mokymas, inspektavimas, darbuotojų atstovavimas, tyrimai, interneto platformos ekonomika.

Valstybinės darbo inspeksijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorės Dianos Juodkaitės-Garkavė pristatyme „Darbuotojų apsauga internetinės platformos ekonomikos sąlygomis" buvo pateiktos baigiamosios išvados, kuriose įvardintos rizikos:

  1. plačiai paplitusių galiojančių taisyklių, kuriomis reglamentuojama darbuotojų ir vartotojų

apsauga, vengimas;

  1. darbuotojų ir vartotojų saugai ir sveikatai kylanti rizika;
  2. teikiamų paslaugų (apgyvendinimo, transporto ir pan.) rinkos iškraipymas;
  3. augantis nesaugumo, dėl darbo, jausmas;
  4. grėsmė Europos darbdaviams dėl kitur įsteigtų bendrovių vykdomo kainų dempingo;
  5. kokybės kontrolės praradimas (įskaitant galimybės patikrinti produktų ir kvalifikacijos

autentiškumą praradimą);

  1. tikėtinas pakenkimas ES reguliavimo aplinkai.

Parengė ekonomistė Jovita Pretzsch