2019 m. gegužės 3-5 d. Švedijos uoste Karlshamne Švedijos transporto darbuotojų profesinės sąjungos kvietimu viešėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, teisininkas Vitalius Jarmontovičius ir Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Gintaras Čiužas, kurie susitiko su Švedijoje transporto profesinės sąjungos Tarptautinio departamento vadovu Peteriu Liofkvistu (Peter Lövkvist), šios profesinės sąjungos pirmininko patarėju Tomiu Džonsonu (Tommy Jonsson), ir šios profesinės sąjungos atstovu Karlshamne Džimiu Ovesonu (Jimmy Ovesson). Pernai Vilniuje viešėję švedai pakvietė lietuvius atsakomąjam vizitui į Švediją.
Pirmą dieną jie Karlshamno uoste jie bendravo su Lietuvos vilkikų vairuotojais, kurių vilkikai stovėjo šalia uosto. Kadangi tarp Klaipėdos ir Karlshamno nuolatos plaukioja keltai, čia visada gausu vairuotojų iš Lietuvos. Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai dalino vairuotojams Švedijos transporto darbuotojų profesinės sąjungos paruoštus lapelius apie vairuotojų teises ir apmokėjimo sąlygas dirbant Švedijoje, vaišino juos keptomis dešrelėmis ir karšta kava, kuriuos jiems paruošė Švedijos transporto profesinė sąjunga, pasakojo apie profesinių sąjungų veiklą ir kvietė tapti jų nariais. Apie Lietuvos vairuotojų problemas Ričardas Garuolis davė interviu vietinei žiniasklaidai.
Švedijoje pagal galiojančius įstatymus už valandą darbo vilkikų vairuotojams turi būti mokama ne mažiau nei 150,62 kronų (apie 15 eurų), dirbantiems ilgiau nei du metus – 151,25 kronos, o dirbantiems ilgiau nei ketverius metus – 151,87 kronos. Už vairuotojo darbą dirbamą kitu laiku nei laikotarpis nuo 7.00 val. iki 16.00 val. turi būti mokami viršvalandžiai. Todėl vairuotojai dirbantys 40 valandų per savaitę be viršvalandžių Švedijoje turi uždirbti ne mažiau 2400 eurų „ant popieriaus“ arba 1632 eurų „į rankas“.
Jei vairuotojas miega ne namuose, jam turi būti mokami 265 kronų (apie 26 eurai) komandiruotpinigių. Švedijoje vairuotojams miegoti vilkikų kabinose yra uždrausta todėl darbdavys turi jam užsakyti naktvynę viešbutyje.
Jei kolektyvinėje sutartyje nenurodyta kitaip, vilkikų vairuotojams leidžiama dirbti ne daugiau nei 200 val. viršvalandžių per metus. Transporto policijai pagavus vairuotoją, dirbantį ilgiau, darbdavys turi mokėti apie 40 eurų baudą už kiekevieną šią normą viršijančią valandą.
Vairuoti vilkiką naktimis galima tik, jei tai leidžia kolektyvinė darbo sutartis, sudaryta su Švedijos transporto profesine sąjunga.
Jei darbuotojas Švedijoje dirba daugiau nei 7 dienas iš eilės, jam turi būti mokamas ne mažesnis nei atlyginimas, kurį gauna Švedijos darbuotojas.
Švedijos transporto profesinės sąjungos atstovai, išsiaiškinę kaip dirba Lietuvos vairuotojai, paskaičiavo, kad jie turėtų pagal Švedijos įstatymus užsidirbti per mėnesį apie 4000 eurų „ant popieriaus” arba virš 2700 eurų „į rankas”, ir turėti 70-80% šio atlyginimo dydžio pensiją, o ne 170-200 eurų pensiją, kuri laukia Lietuvos vairuotojų, kadangi jų atlyginimai tik truputį didesni už minimalią algą, o likusias pajamas sudaro dienpinigiai, nuo kurių mokesčiai nėra mokami.
Lietuvos vairuotojai, kuriems tenka belaukiant krovinio stovėti šalia uosto ne vieną dieną, skundėsi, kad aplink Karlshamną trūksta stovėjimo vietų vilkikams, Karlshamno uoste veikia tik dviejų vietų tualetas, nors dažnai prie uosto stovi daug vilkikų, o duše teka tik šaltas vanduo.
Jie skundėsi sunkiomis darbo sąlygomis, darbdavių savivaliavimu bei augančiu vietinių vairuotojų priešiškumu užsienio vilkikų vairuotojams. Jie pasakojo, kad nereitai skandinaviškų vilkikų vairuotojai „užkerta“ užsieniečiams kelią taip, kad numuša jų veidrodėlius arba net nuverčia juos į šalikelę, arba Norvegijos kalnuose tyčia sulėtina greitį, kad senesnius ir mažesnio galingumo vilkikus nei skandinavai vairuojantys Lietuvos vairuotojai negalėtų užvažiuoti į kalną. Automobilius iš šalikelių traukiantys vilkikai yra net „papuošti“ rusišku užrašu „Girteka užp…so“. (UAB „Girteka“ yra didžiausia Lietuvos kelių transporto įmonė).
Danijos sandeliiuose dirbantis lietuvis pasakojo, kad Lietuvos ir kitų pokomunistinių šalių vairuotojai ilgiau laukia vilkikų iškrovimo ir pakrovimo nei Vakarų vežėjai.
Švedijos transporto įmonėje kelerius metus dirbęs lietuvis pasakojo, kad šioje įmonėje Lietuvos vairuotojai dirbo blogesnėmis sąlygomis nei švedai, darbdavys vertė pažeidinėti darbo ir poilsio rėžimą, rašyti dokumentuose, kad dirbo ne tase valstybės, kuriose tuo metu buvo. Susirgus Lietuvos vairuotojui Švedijos darbdavys iš pradžių nenorėjo jo vežti į ligoninę, o kai ligonis vis tik ten buvo nuvežus, paaiškėjo, jog Lietuvos darbuotojai neturi sveikatos draudimo ir šis vairuotojas už savaitės gydymą turėjo susimokėti 4 000 eurų.
Kitą dieną Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ lankėsi Švedijos transporto profesinės sąjungos būstinėje Karlshamno mieste.
Švedai paaiškino, kad Karlshamno valdžia planuoja ne gerinti vilkikų vairuotojų nakvynės sąlygas, o pradėti bausti tas transporto įmones, kurios vairuotojams neužsako viešbučių, nes Švedijoje vairuotojams nakvoti vilkikų kabinose yra uždrausta.
Švedijos profesinės sąjungos yra susirūpinusios socialiniu dempingu, kurį transporto sektoriuje sukėlė nekontroliuojama transporto įmonių iš pokomunistinių ES valstybių veikla. Mokėdamos mažus atlyginimus savo darbuotojams ir versdamos juos dirbti blogesnėmis sąlygomis, jos išstumia ir rinkos įmones, kurios vairuotojams moka daugiau. Ypač tuo pasižymi Bulgarijos ir Rumunijos transporto įmonės. Šių šalių vairuotojai dirba visus metus Skandinavijoje už 400 eurų nesiekiantį mėnesinį atlyginimą, o namo grįžta tik prieš naujametines šventes. Dėl socialinio dempingo Švedijos transporto įmonės netenka užsakymų, vairuotojai darbo, o valstybė mokesčių.
Džimis Džonsonas pasakojo, kad kai buvo vairuotojas, jis dirbo įmonėje, kuri metų gale, kad išlaikytų įmonėje gerus darbuotojus ir paskatintų juos geriau dirbti, metų gale 10% pelno išdalindavo savo darbuotojams. Taip vienai pelningais metais jis prieš Naujus metus gavo 40 000 eurų premiją. Dabar tokių įmonių mažėja, ir vis daugiau Švedijos transporto įmonių perima konkurentų iš Rytų Europos šalių tvarką, kurią Švedijos profesinės sąjungos atstovai pavadino „modernia vergove“.
Todėl Švedijos transporto profesinės sąjungos nuo 2015 m. pradėjo daugiau dėmesio skirti kovai su socialiniu dempingu, keičiant ES ir Švedijos įstatymus, o 2017 m. buvo skirtos lėšos projektui, kuriuo siekiame informuoti užsienio vairuotojus apie darbo ir apmokėjimo sąlygas Švedijoje bei bendradarbiavimui su pokomunistinių šalių profesinėmis sąjungomis.
Švedijos profesinės sąjungos atstovų nuomone, stabdyti socialinį dempingą Švedijoje trukdo „spragos“ ES direktyvose, todėl jau ne vieneri metai bandoma patvirtinti įstatymų rinkinį, vadinamą „Mobilumo paketu“, kuris suvienodinti transporto darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas visoje Europos Sąjungoje.
Pavyzdžiui, „Mobilumo pakete“ siūloma, kad vairuotojas, dirbantis daugiau nei vieną dieną toje šalyje uždirbtų ne mažesnį atlyginimą nei jį uždirba vietiniai vairuotojai.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovams pareiškus nepritarimą tam, kad transporto priemonė vieną kartą per mėnesį būtų grąžinama į registracijos šalį, švedai atsakė, kad jei vilkikas dirba ilgiau nei mėnesį, pagal ES direktyvas įmonė, kuriai priklauso tas vilkikas, privalo mokėti tos šalies mokesčius, kurioje dirbo.
Paprašius pakomentuoti Lietuvos darbdavių gąsdinimus, kad „Mobilumo paketu“ siekiama išstumti iš rinkos pokomunistinių šalių vežėjus, Švedijos profesinės sąjungos atstovai tik nusijuokė ir atsakė, kad visoje Europoje trūksta vairuotojų, o Švedijos transporto įmonėms reikia dar 6 000 vairuotojų. Švedijos profesinės sąjungos siekia ne išsstumti užsienio vairuotojus iš rinkos, nes darbo užteks visiems, o tik nori, kad užsienio vairuotojai dirbtų tomis pačiomis sąlygomis, užsidirbtų tokį patį atlyginimą kokį užsidirba Švedijos vairuotojai ir nebūtų socialinio dempingo.
Komentuodami Lietuvos darbdavių gąsdinimus, kad priėmus „Mobilumo paketą“ jie išregistruos savo įmones iš Lietuvos, Švedijos profesinės sąjungos atstovai atsakė, kad neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad Švedijos transporto įmonių, turinčių taip vadinamas „pašto dėžutes“ t. y. registruotų, bet toje šalyje realiai nevykdančių veiklos, daugiausiai yra Klužo mieste Rumunijoje ir Klaipėdoje.
„Mobilumo paketą“ šį rudenį turėtų patvirtinti naujasis Europos parlamentas. Apklausų duomenys rodo, kad rinkimuose į naują Europos parlamentą turėtų geriausiai pasirodyti tos partijos, kurios pasisako už didesnes valstybių galias, todėl tikėtina, kad „Mobilumo pakete“ bus patvirtintos griežtesnės priemonės prieš socialinį dempingą.
Daug klausimų, reguliuojančių vairuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, Švedijoje galima išspręsti pasirašant kolektyvines darbo sutartis tarp užsienio darbdavio ir Švedijos transporto profesinės sąjungos. Švedai stebėjosi, kad didžiausia Lietuvos transporto įmonė „Girteka“, kuri Švedijos žiniasklaidai teigia mokanti savo vairuotojams 3000 eurų per mėnesį, nenori su Švedijos transporto profesine sąjunga pasirašyti kolektyvinės darbo sutarties, nors tai palengvintų jos darbą gaunant užsakymus.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai pažadėjo tarpininkauti sudarant kolektyvines sutartis tarp Švedijos profesinių sąjungų ir Lietuvos darbdavių.
Šiuo metu Baltijos transporto profesinė sąjunga „Solidarumas“ gina dešimt savo narių, kurie negauna uždirbtų pinigų, nes juos išnuomavusi Lietuvos įdarbinimo agentūra teigia, negavusi pinigų iš Švedijos transporto įmonės „Lundakra frakt“. Švedai atsakė, kad šios Švedijos įmonės savininkai turi labai blogą įvaizdį, nes jau yra padarę tyčinį bankrotą, kad nesumokėtų pinigų vairuotojams ir kitiems klientams.
Sutarta, kad Lietuvos ir Švedijos transporto profesinės sąjungos bendradarbiaus artimiau, keisis informacija apie nesąžiningus abiejų šalių verslininkus, o profesinės sąjungos „Solidarumas” narių teises Švedijoje gins Švedijos transporto darbuotojų profesinė sąjunga.
Daugiau nuotraukų žiūrėti čia.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".