Spausdinti

Backonys

2019 m. vasario 25 d. Bačkonyse susitiko Lietuvos medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, Lietuvos greitosios pagalbos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Markas Barkovskis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė, Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė, Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas, Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacijos pitmininkė Evelina Karalkevičienė, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovė Danutė Krylovienė, teisininkas Nerijus Kasiliauskas, Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas, kiti medikų profesinių sąjungų, visuomeninių organizacijų atstovai ir Jaunųjų medikų asociacijos atstovai.

Susitikimas įvyko pasiūlius Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentui Martynui Gedminui, kuris siekė, kad visos profesinės sąjungos, tiek tos, kurios pasirašė Nacionalinę sveikatos apsaugos sistemos sutartį, ir tos, kurios nepasirašė, bei visa medikų visuomenė susibūrusi į įvairias visuomenines organizacijas, susitelktų bendrai veiklai, gerinant padėtį Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje ir medikų darbo bei apmokėjimo sąlygas. Bačkonys buvo pasirinti dėl to, kad ši vieta yra pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno.

Martynui Gedminui pasiūlius susitikimas prasidėjo Lietuvos himno giedojimu. Šiuo metu daugelis jaunųjų medikų susiduria su skaudžiu pasirinkimu - gydyti savo šalies žmones, kurie savo mokesčiais suteikė jiems medikų išsilavinimą, ar išvykti dirbti į užsienio šalis, kurios atlyginimai, darbo sąlygos, galimybės tobulėti yra daug geresnės.

Nuspręsta sudaryti neformalią Lietuvos medikų organizacijų koordinacinę tarybą, kurios veikloje galėtų dalyvauti ir teikti savo pasiūlymus visos medikų profesinės sąjungos ir visuomeninės organizacijos. Ši koordinacinė taryba padėtų suderinti bendrą medikų nuomonę vykdant derybas dėl Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos šakos sutarties atnaujinimo ir papildymo.

Ši pernai sudaryta sutartis galioja trejus metus, bet gali būti atnaujinta nuo 2020 m. Derybos dėl jos atnaujinimo turi prasidėti šių metų kovo 4-9 dienomis, kai profesinės sąjungos pateiks Sveikatos apsaugos ministerijai šioms deryboms būtinus dokumentus.

Derybose dėl šakos kolektyvinės sutarties gali dalyvauti tik tos profesinės sąjungos, kurios turi savo padalinius penkiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Visuomeninių medikų organizacijų ir mažesnių profesinių sąjungos atstovai apgailestavo, kad pagal šią galiojančią tvarką negali dalyvauti derybose dėl šakos kolektyvinės sutarties, nors ji yra svarbi visai Lietuvos medikų bendruomenei.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis pasiūlė šią problemą spręsti, pakviečiant šių organizacijų atstovus būti  profesinių sąjungų, kurios turi teise dalyvauti derybose, ekspertais, kurie nors ir negalėtų pasirašyti atnaujintos šakos kolektyvinės sutarties, bet galėtų derybose pareikšti savo nuomonę ir pastebėjimus.

Pagal pernykštį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą, šakos kolektyvinė sutartis galioja tik ją pasirašiusių profesinių sąjungų nariams. Jei medikai nori, kad jiems būtų taikomos šakos kolektyvinės sutarties nuostatos, jie turi tapti šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariais arba perkelti patikusias nuostatas į savo įstaigų kolektyvines sutartis.

Profesinių sąjungų atstovai taip pat siūlė ieškoti kontrolės priemonių, kad pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis būtų vykdoma.

Ričardas Garuolis patvirtino, kad šis susirūpinimas turi pagrindą, nes jau nevykdoma pernai pasirašyta Socialinių darbuotojų šakos kolektyvinė sutartis. Dalis savivaldybės įstaigų padidino darbuotojams atlyginimus, tačiau sumažino priedus prie atlyginimų, todėl dalies darbuotojų mėnesinės pajamos net sumažėjo, o profesinių sąjungų nariams nebuvo padidinti atlyginimai, kaip numato šakos kolektyvinė sutartis.

Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas pasiūlė pirmiausia sutarti dėl strateginių sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos gairių, kurios turi būti įtrauktos į atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį.

Pirmiausia būtina didinti sveikatos sistemos finansavimą, kuris yra vienas mažiausių Europoje, nes jau nustatyta, kad kuo mažesnis yra jos finansavimas, tuo didesnis yra gyventojų mirštamumas. Vyriausybė negali kelti medikams sąlygų, kad finansavimas bus padidintas, jei sumažės gyventojų mirštamumas, nes būtent dėl mažo finansavimo jis ir yra toks aukštas.

Gydytojams ir slaugytojoms kaip ir kitose Vakarų šalyse turi būti sudaromos sąlygos tobulėti ir mokytis kvalifikacijos tobulinimosi kursuose. Tam gydytojams būtina skirti bent 1000 eurų į metus, kad jie galėtų dalyvauti tarptautiniuose mokymuose, kuriuose atskleidžiami naujausi gydymo būdai.

Gydytojų ir slaugytojų atlyginimų augimas turi priklausyti ne tik nuo darbo stažo, kaip dabar yra Lietuvoje, bet ir nuo kvalifikacijos, kad tai skatintų medikus tobulėti. Daugelyje Vakarų šalių yra įvairių kvalifikacinių kategorijų. Pasak Valdo Pečeliūno, atlyginimų skirtumai tarp gydytojų kvalifikacinių kategorijų turėtų sudaryti 25%.

Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė atkreipė dėmesį į žemas vaistininkų kategorijas, nors reikalavimai jų išsilavinimui yra daug aukštesni nei mokamas atlyginimas. Susirinkusieji vieningai pritarė, kad vaistininkų atlyginimai turi būti didinami.

Kita skaudi medikų problema yra nereglamentuoti darbo krūviai. Dėl ko kyla pavojus, kad pervargę medikai gali padaryti klaidas dėl kurių nukentės ar net numirs pacientai.

Sutarta, kad šakos kolektyvinėje sutartyje pirmiausiai turi būti nustatytos darbo krūvių „lubos“, o po to palaipsniui, kadangi tai užims daug laiko, reglamentuojami visų sveikatos priežiūros darbuotojų darbo krūviai.

Diskutuojant dėl kintamosios ir pastoviosios medikų atlyginimo dalių santykio, Ričardas Garuolis atskleidė, jog šis klausimas diskutuojamas ir Vyriausybinės komisijos dėl viešojo sektoriaus darbuotojų tvaraus atlyginimų didinimo posėdžiuose. Jei šių posėdžių pradžioje Vyriausybė norėjo didinti kintamąją atlyginimų dalį, dabar Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis jau sutinka, kad kintamoji dalis turėtų būti ne didesnė nei 30% viso mėnesinio atlyginimo, o profesinės sąjungos siūlo, kad kintamoji dalis nebūti didesnė nei 20%. Lietuvos banko atstovas pareiškė nematantis priežasčių, kad viešajame sektoriuje iš viso būtų kintamoji atlyginimo dalis, nes šis sektorius nėra pelno siekianti verslo šaka, o visi darbai turi būti apmokami pagal jų atlikimo kokybę ir greitį.

Sutarta, kad pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą būtina, bet tai daryti galima tik dalyvaujant profesinėms sąjungoms.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas atkreipė dėmesį į nesąžiningą kai kurių politikų politikavimą prieš rinkimus, kai jie siekdami pelnyti rinkėjų balsus pradeda „kovą“ prieš, atseit, korumpuotus medikus, taip darant didelę žalą pacientų pasitikėjimu medikais.

Martyno Gedmino nuomone, kyšius imančių gydytojų nėra daug, o dažniausiai pacientai duoda kyšius, norėdami greičiau gauti sveikatos apsaugos paslaugas, nes jas greičiau gauti trukdo didelės ligonių eilės, kurios susidaro dėl nepakankamo gydytojų kiekio, kuris atsiranda dėl nepakankamo finansavimo. Martynas Gedminas pasiūlė politikams sudaryti Nacionalinį susitarimą dėl sveikatos apsaugos finansavimo didinimo ir nenaudoti gydytojų profesijos diskreditavimo savo rinkiminėse kovose.

Susitikimo pabaigoje dalyviai bendru sutarimu pritarė šioms sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos gairėms, kurios turi būti įtrauktos į atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį.

Tikslai, kurių siekia susivienijusios medikų organizacijos /

Pasiūlymai šakos kolektyvinei sutarčiai atnaujinti

  1. Didinti sveikatos sektoriaus finansavimą, taip užtikrinant jo tvarumą, siekiant pagerinti Lietuvos gyventojų sveikatą ir gyvenimo trukmę.

Šiuo metu sveikatos sistemos finansavimas sudaro 6,5 proc. nuo BVP. Mūsų tikslas - nuoseklus augimas (iki Europos sąjungos vidurkio - ar kitos referentinės reikšmės):

  • 2020 m. - 8 proc.;
  • 2021 m. - 9 proc.;
  • 2022 m. - 10 proc.;
  • Pacientų priemokos (angl. out-of-pocket payments) negali sudaryti daugiau nei 20 proc. šio dydžio). Dabartinė reikšmė viršija 30 proc.
  1. Reglamentuojant sveikatos sektoriaus darbo santykius, gerbti pacientų bei medikų konstitucines teises ir laisves. Bet kokie pakeitimai turi būti derinami su pacientus bei medikus atstovaujančiomis organizacijomis - “Nieko apie mediką be mediko”.
  1. Užtikrinti finansavimą privalomam medicinos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui iš valstybės biudžeto skirti lėšų privalomam medicinos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui.
  • Valstybės kontrolė įpareigoja SAM iki 2020 m. peržiūrėti sveikatos specialistų profesinės kvalifikacijos reglamentavimą. Tai turi būti paremta kompetencijos vertinimu. Reikia nustatyti kvalifikacijos kėlimo finansavimo mechanizmą bei šaltinius.
  • 1000 eur gydytojui = ~10 mln eur per metus iš valstybės biudžeto. Prisiminkime, kad vaistų reforma per metus leidžia sutaupyti daugiau nei 20 mln eur per metus. Didžioji dalis šių pinigų skiriama inovatyvių vaistų kompensavimui, tačiau būtų argumentas taip taupant PSDF lėšas vaistams, jas perskirstyti atlyginimams / kompetencijos kėlimui. Lietuvoje neproporcingai daug sveikatos draudimo lėšų skiriama vaistams įsigyti.
  1. Didinti medicinos darbuotojų atlyginimus:
    • 2020 m. (ar 2021 m. bet ne 2025 m., kaip dabar planuojama ilgalaikėje viešojo sektoriaus finansavimo strategijoje) gydytojo atlyginimas turi siekti trijų VDU (einamųjų metų) dydį už etatą. Su šiuo dydžiu būtų susieti ir kitų sveikatos specialistų atlygiai:
      1. Slaugytojo vidutinis pagrindinis atlyginimas
        1. Su neuniversitetiniu aukštuoju išsilavinimu - ne mažiau 60 proc. (1,8 VDU);
        2. Su universitetiniu aukštuoju išsilavinimu - ne mažiau nei 70 proc. (2,1 VDU);
      2. Kiti sveikatos specialistai. Yra LSADPS protokolinis sprendimas, kur galvojama peržiūrėti skirtingų medicinos subspecialybių šakutes. Pvz. Medicinos biologai ar farmacijos specialistai su aukštuoju universitetiniu - ne mažiau 90 proc. (2,7 VDU).
    • Mediko atlyginimo kintamosios dalies lygis turi priklausyti nuo kompetencijos bei teisės aktais reglamentuoto darbo krūvio. Skirtingi medikų kompetencijos lygmenys / kvalifikacijos kategorijos. Kintamoji dalis yra skiriama už nuopelnus fiksuotam laiko tarpui. Atlygis už kompetenciją turi skirtis pagal koeficientus / tarifus.