Spausdinti

ciuculk

2019 m. vasario 13 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, besirengiančios streikuoti Įkalinimo įstaigų medikų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Arvydas Stanislovaitis, jo pavaduotoja Vita Subačiutė, tarybos nariai Mindaugas Čiučiulka iš Kauno, Gintaras Kežys iš Marijampolės susitiko su Sveikatos apsaugos viceministre Lina Jaruševičiene, Teisingumo ministro patarėju sveikatos priežiūros klausimais Gintaru Žandaravičiumi ir kitais atsakingais ministerijų atstovais.

Susitikimas buvo surengtas Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Jolantai Keburienei pasiūlius aptarti kaip Teisingumo ministerijos vykdoma įkalinimo įstaigų medikų darbo „optimizacija“ paveiks laisvėje esančių sveikatos apsaugos įstaigų darbą. Pavyzdžiui, jei bus panaikintas naktinis slaugytojų budėjimas, Greitosios pagalbos tarnybai padaugės darbo tuose rajonuose, kuriuose veikia įkalinimo įstaigos, nes slaugytojų darbas naktinėje pamainoje atstoja 5-6 Greitosios pagalbos ekipažų iškvietimus. Todėl Jolanta Keburienė klausė ar Sveikatos apsaugos ministerija planuoja skirti papildomas lėšas Greitosios pagalbos darbuotojų ir automobilių skaičiaus padidinimui.

Teisingumo ministro patarėjas Gintaras Žandaravičius pareiškė, kad, Teisingumo ministerijos nuomone, kaliniai yra tokie patys ligoniai, kurie yra laisvėje, todėl Įkalinimo įstaigų medikų darbą siekiama pertvarkyti taip, kad būtų panaikintos nuteistųjų privilegijos patekti pas gydytoją greičiau nei pacientams gyvenantiems laisvėje.

Ričardas Garuolis, apgailestavo, kad Teisingumo ministro patarėjas sveikatos priežiūros klausimais nebuvo susitikime su Seimo kontrolieriumi ir negirdėjo, kai šis aiškiai pasakė, kad negalima lyginti laisvėje esančių pacientų su nuteistaisiais, nes šių judėjimo laisvė yra apribota, todėl nuo pat pirmos įkalinimo dienos valstybė prisiima visą atsakomybę už jų sveikatos priežiūrą, o šios nuostatos nesilaikymas vertinamas kaip žiaurus elgesys su nuteistaisiais, negalinčiais dėl įkalinimo tinkamai pasirūpinti savo sveikata.

Marijampolės pataisos namų vyriausiasis gydytojas Gintaras Kežys skundėsi, kad laisvėje esančios sveikatos apsaugos įstaigos atsisako priimti kalinius, nes jie yra nedrausti, o Ligonių kasos už jų gydymą ligoninėms nemoka, todėl jos sutinka priimti tik tuos ligonius, kurių sveikatos stovis yra pavojingas gyvybei, nes tik už tokių kalinių gydymą ligoninėms apmokama. Tuo tarpu, kalėjimo gydytojas, pasak Gintaro Kežio, už tai, kad nenusiuntė sergančio kalinio pas reikiamą gydytoją, gali prarasti leidimą dirbti gydytoju, o tai yra dar viena svarbi priežastis kodėl medikai nenori dirbti įkalinimo įstaigose.

Vika Subačiutė klausė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų ar Teisingumo ministerijos planai, panaikinus naktinį slaugytojų budėjimą įkalinimo įstaigose, išdalinti nuteistiesiems, priklausomiems nuo narkotikų, vaistą nalaksoną, kurį jie patys susileistų, jei perduozuotų narkotikų, neprieštarauja kitiems įstatymams, nes tai legalizuotų švirkštus įkalinimo įstaigose, kuriose yra didžiausia Lietuvoje AIDS, ŽIV ir hepatito nešiotojų koncentracija.

Be to, Vikai Subačiutei kėlė abejones ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir jų perdozavęs kalinys laiku spėtų sau susileisti nalaksoną, kuris vienintelis tokiais atvejais gali išgelbėti jo gyvybę. Ji klausė kas atsakys už tokių kalinių mirtį, nes per metus įkalinimo įstaigose narkotikų perdozuoja apie 120 kalinių, kurių gyvybes išgelbsti slaugytojos, laiku suleidusios nalaksoną.

Jolantai Keburienei taip pat kėlė abejones Teisingumo ministerijos planai pakeisti slaugytojas, prižiūrėtojais, apmokytais būti paramedikais, nes paramedikų kursai trunka dvejus metus, o paramedikai gali suteikti tik mažą dalį sveikatos apsaugos paslaugų, kurias suteikia slaugytojos. Be to, neaišku kas apmokės už paramedikų kursus, kurie kainuoja nemažus pinigus, kiek reikės prižiūrėtojams primokėti už papildomą paramedikų darbą ir ar daug prižiūrėtojų norės būti paramedikais.

Gintaras Žandaravičius atsakė, kad ministerija jau nebesvarsto planų naikinti naktinį slaugytojų darbą, išskyrus Pravieniškių pataisos namuose, kurie yra šalia Laisvės atėmimo vietų ligoninės (LAVL).

Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento atstoves sudomino Teisingumo ministerijos planai naikinti įkalinimo įstaigų vaistines, jas centalizuojant. Šio departamento atstovams pasisiūlius dalyvauti vaistinių pertvarkyme, Teisingumo ministras Gintaras Žandaravičius tam neprieštaravo.

Jolanta Keburienė susitikimo pabaigoje, prisipažino, kad ją nustebino tai, jog Teisingumo ministerija, pertvarkydama Įkalinimo įstaigų medikų darbą, beveik nebendravo su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, nors pertvarka įkalinimo įstaigose paveiks ir laisvėje esančių gydymo įstaigų darbą.

Sutarta, kad svarstant Įkalinimo įstaigose dirbančių medikų darbo pertvarką dalyvaus ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

P.S. Po susitikimo Kalėjimų departamento atstovė pareikalavo, kad vienas Įkalinimo įstaigų medikų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas pasiaiškintų kodėl jis darbo metu dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos posėdyje!

Atsakome, kad pagal Lietuvoje galiojantį Profesinių sąjungų įstatymą renkamų profesinės sąjungos organų nariai turi teisę darbo metu skirti 60 valandų per metus profesinių sąjungų veiklai, mokant jiems už tas valandas vidutinį jų atlyginimą.

ciuciulk 1