Spausdinti

viesas sektr krist

2019 m. vasario 15 d. 8.00 val. Vyriausybėje vyko Vyriausybinės komisijos viešojo sektoriaus darbuotojų tvaraus atlyginimo didinimui aptarti posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.

Pirmu klausimu buvo svarstomas ekonomisto Justo Mundeikio pasiūlymas tiesiogiai internetu rodyti komisijos posėdžius. Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, pirmininkaujantis šiems posėdžiams, atsakė, kad to daryti neleidžia įstatymai, o dėl techninių galimybių trūkumo reikėtų posėdžiauti kitoje salėje.

Tai nustebino Seimo narį Algirdą Sysą, kuris atskleidė, kad visi Seimo ir Seimo komisijų posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami internetu, šioje komisijoje nėra svarstoma slapta informacija, o 300 000 viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, kuriuos moka visi Lietuvos mokesčių mokėtojai.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas atsakė, kad dėl tiesioginių transliacijų Seime ir vyksta „cirkai“, ir pasiūlė dirbti, kaip Vyriausybėje priimta, o ne daryti „cirkus“, viešinant jos darbą.

Deividas Matulionis pažadėjo, kad po posėdžių Vyriausybės tinklalapyje pasirodys posėdžiuose pateikta informacija ir nutarimų protokolai, kurių turėtų pakakti viesuomenei, norinčiai sužinoti kas buvo svarstoma.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas Ričardas Garuolis jau pirmuose posėdžiuose siūlė posėdžius tiesiogiai transliuoti internete, bet palaikymo nesulaukė.

Toliau buvo diskutuojama dėl pareiginės algos indeksavimo principų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pateikė siūlymus 5% didinti žemiausios C kategorijos, 10% - B kategorijos 15% - A kategorijos darbuotojų atlyginimus, o vadovams algas pakelti 20-25%. Paklausus, kodėl daugiausiai didinama ne mažiausiai uždirbančių, o daugiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimai, ji atsakė, kad dėl atlyginimų „šakučių“, leidžiančių nustatyto dydžio ribose didinti ar mažinti atlyginimus, „persidengimo“ daug kur aukštos klvalifikacijos vadovai dabar uždirba tiek kiek šių įstaigų nekvalifikuoti darbuotojai, pvz:. vairuotojai.

Profesinių sąjungų atstovai stebėjosi, kad nebuvo įvykdytas paskutiniame posėdyje priimtas susitarimas pateikti skaičiavimus kiek reikės lėšų, kad būtų pakelti mažiausiai uždirbančių darbuotojų koeficientai, ir panaikintos disproporcijos tarp šakų, kurios atsirado pastaraisiais metais vieniems viešojo sektoriaus darbuotojams didinant atlyginimus, o kitiems nedidinant, ir atsakė, kad nepasitarę su savo nariais jie negali pritarti šiems pasiūlymams.

Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė piktinosi, kad Vyriausybės pasiūlymuose nekalbama apie mažiausių koeficientų didinimą, nes dar yra viešųjų įstaigų, kuriose aukščiausios kvalifikacijos specialistai su aukštuoju išsisilavinimu, dirbantys su užsieniečiai, turi 3.4 koeficientą (3.4x 173 eurų bazinis dydis=588 eurų t.y. 415 eurų, atskaičius mokesčius), kuris yra vos didesnis už minimalią algą, kurią leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Ji pareiškė, kad, Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" nuomone, mažiausias koeficientas už kvalifikuotą darbą negali būti mažesnis nei 5. 

Vicekancleris Deividas Matulionis atsakė, kad profesinių sąjungų siūlymus 2020 m. atstatyti 2008 m. , per krizę sumažintą bazinį pareiginės algos dydį, kuriuo vadovaujantis mokami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, yra „nerealūs“, nes baziniui dydžiui padidinti vienu euru reikia skirti 19 mln. eurų. Anot jo, Vyriausybė gali atstatyti šį dydį, kuris po mokesčių reformos yra 183 eurai, per du metus. Profesinės sąjungos su Vyriausybe gali tik suderėti kokiu procentiniu dydžiu galima vykdyti šį atstatymą: kiekvienais metais po 50% ar vienais metais daugiau, o kitais mažiau.

Jis prisipažino, kad Vyriausybė planuoja viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai skirti apie 200 mln. eurų, o padidinus viešojo sektoriaus darbuotojams atlyginimus 10 eurų, daugiau nei 4 eurai mėnesio gale grįžta į biudžetą per padidėjusį dėl išaugusio vartojimo mokesčių surinkimą.

Finansų ministerijos atstovė pateikė pasiūlymą kaip po bazinio dydžio atstatymo indeksuoti viešojo sektorius darbuotojų atlyginimus, susiejant juos su trejų praėjusių metų infliacijos vidurkiu, jei jis nėra didesnis nei 2%, ir praėjusių metų vidutinio mėnesinio atlyginimo padidėjimu.

Ekonomistas Justas Mundeikis atsakė, kad Europos finansinės institucijos rekomenduoja palaikyti ne didesnę nei 2% infliaciją, bet Lietuva yra besivystanti šalis todėl jos ekonomika ir infliacija visada augs greičiau nei Europos Sąjungos vidurkis todėl „prisirišti“ prie 2% infliacijos rodiklio yra netikslinga. Vicekancleriui Deividui Matulioniui paprieštaravus, kad dar neseniai Lietuvoje buvo defliacija t. y. kainos krito, Justas Mundeikis atsakė, kad tai priklauso nuo ekonomikos ciklų, nes per krizę kainos krinta, tačiau kalbant apie ilgalaikę perspektyvą Lietuvos ūkis ir kainos augs sparčiau nei Europos vidurkis.

Vicekancleris sutiko, jog Finansų ministerijos pasiūlymas leidžia didinti atlyginimus tik infliacijos ribose t. y. iš esmės visam laikui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus„įšaldant“. Anot jo, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų susiejimas su privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimu, padidins viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus daugiau nei infliacija, o tai sukels „spartų“ privataus sektoriaus atlyginimų augimą, kuris „perkaitins“ Lietuvos ekonomiką ir sumažins visos Lietuvos „konkurencingumą“.

Justo Mundeikio prašymas pateikti paskaičiavimus kiek viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie sudaro trečdalį visų darbuotojų, atlyginimas padidins likusiųjų darbuotojų atlyginimus, kai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas didėja tik tiek kiek likusių darbuotojų atlyginimai, supykdė viceklanclerį, kuris paklausė ar čia vykdoma apklausa.

Ričardas Garuolis paaiškino, kad profesinės sąjungos nori žinoti kokiais skaičiavimais grindžiamas toks Vyriausybės įsitikinimas. Jis priminė, kad viename ankstesnių posėdžių pats vicekancleris stebėjosi, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui yra toks pat kaip Estijoje ir sudaro 79% Europos Sąjungos vidurkio, o atlyginimai Lietuvoje sudaro tik apie 45% Europos Sąjungos vidurkio. Todėl norint sužinoti kiek padininus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus padidės infliacija, privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimai, sumažės Lietuvos ūkio konkurencingumas, būtina matyti paskaičiavimus. Ričardas Garuolis pasakė, kad Lietuvos konkurencingumą mažina ne viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas, o jų nedidininimas, nes dėl mažų algų geriausi darbuotojai išeina į privatų sektorių ir neparuošia gerų specialistų, kurių reikia, kad Lietuvos ūkis būtų konkurencingas.

Konstatuota, kad Vyriausybė ir profesinės sąjungos nesutarė dėl pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo terminų ir dėl tolimesnio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo indeksavimo.

Po to Seimo narys Algirdas Sysas pristatė socialdemokratų pasiūlymus, kurių dėl ligos jis negalėjo pateikti ankstesniame komisijos posėdyje.

Kristina Krupavičienė piktinosi, kad viešąjame sektoriuje net 60% viso mėnesinio atlyginimo gali sudaryti kintamoji dalis, kuri priklauso nuo vadovų malonės ir leidžia jiems piktnaudžiauti, o darbuotojai negauna teisingo atlyginimo už darbą, bei pritarė sociolaldemokratų siūlymui, kad pastovioji dalis negalėtų būti mažesnė nei 80% viso mėnesinio atlyginimo.

Lietuvos banko atstovas Aurelijus Dabušinskas taip pat nematė pagrindo, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kintamoji dalis sudarytų net 60% viso mėnesinio atlyginimo.

Socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas pritarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ siūlymui, kad skirtumas tarp vadovo ir mažiausiai uždirbančio jo pavaldinio viešąjame sektoriuje nebūtų didenis nei trys kartai.

Sutarta, kad kitas posėdis įvyks vasario 22 d. 10 val.