Spausdinti

jarm121456

Vilniaus miesto apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvusio UAB „EDM Baltic“ vadybininko S. S. atleidimą iš darbo dėl darbuotojo kaltės pripažino neteisėtu ir iš darbdavio priteisė išeitinę kompensaciją bei kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Teisme S.S. atstovavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Vitalius Jarmontovičius.

Ginčas kilo darbuotojui ginčijant atleidimą iš darbo kaip neteisėtą, argumentuojant tuo, jog darbdavys liepė darbuotojui atlikti darbo sutartyje nenumatytas funkcijas, o jam to daryti nesutikus parengė tik jam taikomas darbo vidaus taisykles ir pavedė jam vykdyti iki tol nevykdytas darbo funkcijas.

Darbuotojui neatlikus darbų pagal naujai paruoštas darbo vidaus taisykles, darbdavys per trumpą laiką fiksavo tris drausmines nuobaudas už šių pareigų nevykdymą ir remdamasis darbuotojo bendradarbių neigiamais parodymais atleido jį iš darbo, taikant Darbo kodekse numatyta atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus pažeidimo straipsnį.

Teisme darbuotojas aiškino, jog atleidimo iš darbo pagrindas nebuvo taikytas teisėtai, nes darbuotojas turėjo atlikti funkcijas, kurios nebuvo numatytos jo pareigybiniame apraše, sulygtame pasirašytoje darbo sutartyje.

Darbuotojas teigė, jog darbą pradėjo dirbti sutaręs su vienomis sąlygomis, kurias paskui darbdavys vienašališkai pakeitė, į jo pareigybių sąrašą įtraukdamas tokias sąlygas, kurios darbo sutartimi galimai nebuvo sulygtos ir numatė atsakomybę už riziką, kuri nepateko į darbuotojo vykdomų pareigų apimtį, o darbuotojui nesutikus su tokiais naujais įsipareigojimais buvo atleistas iš darbo drausminės atsakomybės pagrindu dėl drausminių nuobaudų susijusių su darbo pareigų netinkamų vykdymu.

Darbdavys, „EDM Baltic“ direktorius minėtus reikalavimus bandė atmesti, motyvuodamas, jog darbuotojo padaryti darbo pažeidimai yra proporcingi atleidimo iš darbo pagrindui – griežčiausiai drausminei atsakomybei taikyti, o darbo sutartis buvo keičiama darbuotojo prašymu. Darbdavys teigė jog darbo pareigybių dokumentas buvo sudarytas darbuotojo funkcijoms išgryninti.

Teismas šioje byloje atmetė darbdavio prašymus ir konstatavo, jog darbdavys netinkamai organizavo darbo procesą, nenustatydamas pareigybinių instrukcijų aprašo, kurio kiekvienas darbuotojas turi laikytis. Darbdavys taip pat negali vienašališkai keisti darbo sutarties sąlygų ir darbuotojui numatyti tokių darbų, kurie nebuvo numatyti jo darbo funkcijų apraše prieš darbuotojui sutinkant su darbo sutartimi.

Teismas savo rezoliucinėje dalyje akcentavo proporcingumo padarytam nusižengimui ir bausmės taikymui principo taikymo būtinumą visais atvejais taikant drausminę atsakomybę, o ypač darbuotojo atleidimo atveju.

Minėtos situacijos atveju teismas konstatavo, jog šiuo atveju atleidimas iš darbo buvo neproporcinga bausmė už padarytus darbo drausmės nusižengimus.

Be to, kiekvieną kartą taikydamas drausminę nuobaudą darbdavys privalo leisti darbuotojui raštiškai pasiaiškinti dėl padaryto nusižengimo.

Todėl toks skubotas drausminių nuobaudų skyrimas be galimybės pasiaiškinti gali sudaryti subjektyvią neigiamą nuomonę apie darbuotoją ir atskleidžia darbdavio norą kuo greičiau nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.