Spausdinti

jurkonis

2018 gruodžio 7 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis ir įkalinimo įstaigų medikų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai iš Vilniaus, Panevėžio, Alytaus ir Kauno susitiko su Teisingumo viceministru Ernestu Jurkoniu ir kitais atsakingais ministerijos atstovais.

Įkalinimo įstaigų medikus jaudina jau daugelį metų beveik nedidinami atlyginimai, nors kainos per tą laiką išaugo ir augs toliau.

Visiems Lietuvos medikams 20% padididus atlyginimus įkalinimo įstaigų medikų profesinės sąjungos šių metų birželio susitikime su Teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi paprašė, kad atlyginimai būtų padidinti ir įkalinimo įstaigų medikams.

Ministras pasiūlė palaukti rugpjūčio, pažadėjęs per tą laiką rasti galimybių didinti medikų atlyginimus. Tačiau rugsėjį negavus iš ministro jokios informacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė parašė jam užklausimą. Po to, ministro nurodymu iš įkalinimo įstaigų administracijos ir profesinių sąjungų atstovų buvo sudaryta Darbo grupė.

Spalio 31 d. ši Darbo grupė pateikė kelis lėšų poreikio skaičiavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. gegužės viešosiose įstaigose atlyginimai padidėjo 20%, o laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistams jie nebuvo didinti, Darbo grupė pasiūlė juos padidinti tiek kiek padidėjo darbo užmokestis laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros specialistams. Jei laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros specialistams darbo užmokestis būtų padidintas vidutiniškai 20% nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., o nuo 2019 m. liepos 1 d. jis būtų padidintas dar 30 procentų, 2019 metams bausmių vykdymo sistemai šiam tikslui papildomai reikėtų 1262 tūkst. eurų.

Tačiau padidinus atlyginimus minėtais dydžiais t. y. tiek, kiek atlyginimai didės kitose sveikatos priežiūros įstaigose, įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų atlyginimai vistiek nebus patrauklūs, nes išliks mažesni ar panašūs į mokamus viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kadangi įvertinus darbo specifiką ir rizikas, jie turėtų būti ženkliai didesni.

Įstatymai leidžia didinti atlyginimus medicinos darbuotojams, didinant pareiginės algos pastovios dalies koeficientą, nustatant jį maksimaliu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės ir Savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu. Šiuo metu minėti koeficientai įvairiose įkalinimo įstaigose ženkliai skiriasi: nuo minimalaus iki maksimalaus. Tam, kad visiems laisvės atėmimo vietų įstaigų medicinos darbuotojams būtų nustatyti maksimalūs nurodytus pastovios dalies koeficientai, papildomai reikėtų skirti apie 1094 tūkst. eurų (su socialinio draudimo įmokomis).

Darbo grupė pasiūlė, kad jei minėti koeficientai būtų nustatyti maksimaliai ir nebūtų galimybės juos padidinti dėl galiojančių įstatymų, būtų tikslinga keisti 2017 m. lapkričio 16 d. Nr. XIII-745 Lietuvos Respublikos Valstybės ir Savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymą”, keičiant 2 straipsnio Įstatymo 3 priedą ir numatant didesnius pastovios dalies koeficientus atsižvelgiant į profesinio darbo patirtį, nustatant įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojams atskirą apmokėjimą.

Tačiau Darbo grupės išvados nesulaukė ministerijos atsako, todėl Įkalinimo įstaigų medikų profesinė sąjunga „Solidarumas“ paskelbė, kad lapkričio 16 d. 12.00 val. piketuos prie Vyriausybės. Skaityti čia

Apie tai sužinojęs Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius paskambino Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Kristinai Krupavičienei ir paprašęs atidėti piketą pasiūlė susitikti. Skaityti čia.

Lapkričio 23 d. susitikime Teisingumo ministras pareiškė, kad lėšų didinti atlyginimams nėra, todėl buvo sutarta sudaryti dar vieną darbo grupę, kuri vykdant įkalinimo įstaigų reorganizaciją ieškos būdų pakelti medikams atlyginimus.

Tačiau netrukus išaiškėjo, kad ši reorganizacija įvyks tik 2020 metais, o atlyginimus didinti būtina jau dabar!

Apie tai sužinojusi Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pareikalavo dar vieno susitikimo su atsakingais Teisingumo ministerijos atstovais.

Gruodžio 7 d. susitikime su viceministru Ernestu Jurkoniu viena medikė prisipažino, kad prieš penkiolika metų ji nusprendė dirbti įkalinimo įstaigoje, nes atlyginimai čia buvo dvigubai didesni nei ligoninėse.

Dabar jos atlyginimas jau yra mažesnis nei kolegių, dirbančių su laisvėje esančiais pacientais, nes jų atlyginimai šiemet išaugo 20%, o kitų metų viduryje jie augs dar 15% ir bus mažiausiai 35% didesni.

Jau dabar įkalinimo įstaigose trūksta apie 10% medikų, o kitais metais jų trūks dar daugiau. Koks medikas norės dirbti už mažesnį atlyginimą sąlygomis, kai jis kiekvieną dieną iš pacientų patiria psichologinį smurtą, prie kurio neretai prisideda ir laisvėje esantys nuteistųjų giminaičiai, o laikas nuo laiko ir fizinį smurtą?

Skirtingai nei pareigūnams, saugantiems kalinius, kalėjimų medikams kitaip nei kitose šalyse nemokamas priedas už pavojingas darbo sąlygas, nors medikai pirmieji tiesiogiai kontaktuoja su pacientais, kurių dauguma yra narkomanai. Apie 300 nuteistųjų yra ŽIV nešiotojai, o segančiųjų tuberkulioze kiekis 19 kartų viršija Lietuvos vidurkį!

Įkalinimo įstaigų medikai jaučiasi diskriminuojami dar ir dėl to, kad pareigūnams vykstantiems į įkalinimo įstaigas apmokamos kelionės išlaidos į į tą patį darbą vykstantiems medikams – ne.

Viceministras Ernestas Jurkonis paaiškino, kad įkalinimo įstaigų medikų atlyginimai skirtingai nuo kitų medikų mokami ne iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio, o iš biudžeto, kuriame nėra numatytas įkalinimo įstaigų medikų atlyginimų didinimas. Jis pasakė, kad net jei bus nutarta medikams apmokėti kelionės išlaidas į darbą ar nustatyti priedą už pavojingas darbo sąlygas, jie bus mokami iš to pačio atlyginimų fondo, todėl reikės mažinti kitus priedus.

Viceministras ministras prisipažino tikintis, kad kažkiek medikų atlyginimus pavyks pakelti iš sutaupytų lėšų, skirtų vaistams pirkti, nes nuo kitų metų vidurio jie bus perkami nebe iš biudžeto, o iš Ligonių kasos lėšų. Pasak viceministro, vienintelis būdas pakelti atlyginimus yra taupiai naudoti esamas lėšas. Jis prisipažino, kad Teisingumo ministerija planuoja įkalinimo įstaigų reorganizaciją, kurios metu bus atleidžiami ne medikai, o tie darbuotojai, kurių nebereikės, todėl iš sutaupytų lėšų 2020 metais bus galima dar kažkiek padidinti medikų atlyginimus.

Jis ramino, kad kitais metais dėl mokesčių reformos visų darbuotojų, tame tarpe įkalinimo įstaigų medikų atlyginimai didės.

Ričardas Garuolis atsakė, kad siūloma reorganizacija įsigalios tik po metų, o atlyginimų problemą reikia spręsti jau dabar. Mokesčių reforma atlyginimų skirtumo tarp laisvėje esančių ir įkalinimo įstaigose dirbančių medikų nesumažins.

Todėl kalėjimuose medikų trūks dar daugiau, nes jie išeis dirbti ten kur atlyginimai yra didesni, tuo labiau, kad neproporcingai didelė medikų dalis yra priešpensijinio amžiaus, o jiems išėjus į pensiją, jaunimo tokiais mažais atlyginimais privilioti bus neįmanoma.

Pasak jo, reikės daug daugiau lėšų, kad būtų galima pritraukti į įkalinimo įstaigas naujus medikus, nei padidinti atlyginimus dabar dirbantiems medikams, kurie jau yra pripratę dirbti specifinėse darbo sąlygose ir nebebijo dažnai neprognozuojamų kalinių.

Ričardas Garuolis įspėjo, kad įkalinimo medikai jau svarsto streiko galimybes, kuomet medikai teiks tik būtinąsias sveikatos apsaugos paslaugas. Tada nuteistieji turės teisę iš valstybės prisiteisti kompensacijas už laiku nesuteiktas sveikatos apsaugos paslaugas.

Įkalinimo įstaigose gali prasidėti kalinių riaušės, kurioms numalšinti bus siunčiami vidaus tarnybos pulkai, kuriems teks už tai papildomai mokėti.

Jei valstybė neskirs reikiamų lėšų medikų atlyginimams, ji bus priversta skirti dar daugiau lėšų kalinių kompensacijoms ir juos tramdančių pareigūnų atlyginimams.

Ernestas Jurkonis paprašė nestreikuoti. Nors viceministras nuoširdžiai domėjosi ir greitai suprasdavo medikų problemas bei nuoširdžiai ieškojo būdų kaip jas spręsti, profesinių sąjungų atstovai pažado nestreikuoti nedavė.

 

Pateikiame minėtos Darbo grupės išvadas.

DARBO GRUPĖ, SUDARYTA KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO DIREKTORIAUS 2018 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMU NR. V-457 (PAKEITIMAS 2018 M. SPALIO 30 D. ĮSAKYMO NR. V-477)

Kalėjimų departamento direktoriui

Robertui Krikštaponiui

 

PAŽYMA

APIE DARBO GRUPEI NUSTATYTOS UŽDUOTIES VYKDYMĄ

 

2018-11- Nr.

Vilnius

 

Pasitarimai įvyko 2018-10-30 ir 2018-11-12 Kalėjimų departamento pasitarimų salėje. Pasitarime dalyvavo įsakyme įvardintų profesinių sąjungų atstovai ir Kalėjimų departamento darbuotojai. Posėdžiuose dalyvavo visi darbo grupės nariai, išskyrus, pirmąjį posėdį, kuriame nedalyvavo Dovilė Svilienė (atostogavo).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m spalio 19 d. įsakymu Nr. V-457 (pakeitimas (darbo grupės narių papildymas) 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. V-477) sudarytai darbo grupei pavesta iki 2018 m. lapkričio 20 d. atlikti bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros specialistų pareiginių atlyginimų analizę ir vertinimą, lyginant su sveikatos priežiūros specialistų pareiginiais atlyginimais viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nustačius neatitikčių apskaičiuoti galimą lėšų poreikį joms eliminuoti.

Pasitarimų metu profesinių sąjungų atstovai pateikė papildomų klausimų: dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo specifikos, dėl darbuotojų trūkumo priežasčių, dėl etatų struktūros bei viršvalandžių, dėl darbuotojų amžiaus, kaitos, kiek padidėja skundų dėl specialistų trūkumo, ar yra kreipimųsi dėl žalos atlyginimo, kaip dažnai suteikiamos paslaugos vakariniu ir naktiniu darbo metu, kaip užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, jei nakties metu nėra sveikatos priežiūros specialistų, kiek kainuoja pervežimai į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas regioniniu principu, ar yra numatyta, nustatant pareigybių skaičių, darbuotojų pavadavimai. Į šiuos klausimus taip pat pateikti atsakymai, atsižvelgiant į renkamą ir turimą informaciją.

 

SITUACIJOS ANALIZĖ

 

Laisvės atėmimo vietose šiuo metu yra patvirtintos 287 sveikatos priežiūros specialistų pareigybės (užimta 260 pareigybių). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos: pirminės ambulatorinės – 10 laisvės atėmimo vietų įstaigose ir antrinės ambulatorinės ir stacionarinės – Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Darbo užmokestis sveikatos priežiūros specialistams visose pirmiau įvardintose įstaigose apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės ir Savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės yra keturių lygių A, B, C, D. A lygio pareigybėms priskiriamos tos pareigybės, kurioms keliamas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas. A lygio pareigybės skirstomos į A1 lygį, kurioms keliamas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilyginamu išsilavinimu (gydytojai ir slaugytojai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą) ir A2 lygį, kurioms keliamas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilyginamu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ir jam prilygintu išsilavinimu. B lygio pareigybėms priskiriamos tos pareigybės, kurioms keliamas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas ar specialusis vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija.

Laisvės atėmimo vietų gydytojų pareigybės priskirtos A1 lygiui, o daugumos slaugytojų pareigybių priskirta B lygiui.

 

Valstybės ir savivaldybių įstaigų A ir B lygio specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:

 

 

Pareigybės lygis

Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais)

profesinio darbo patirtis (metais)

iki 2

nuo daugiau kaip 2 iki 5

nuo daugiau kaip 5 iki 10

daugiau kaip 10

A lygis

3,06–7,6

3,1–8,5

3,2–9,5

3,3–10,5

B lygis

3,03–7,3

3,09–7,4

3,15–7,6

3,2–8,0

 

 

2018 m. patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis 132,5 Eur. Tai reiškia, kad A lygio pareigybės alga (bruto) darbuotojui, turinčiam iki 2 metų profesinio darbo patirties gali svyruoti nuo 405,45 Eur iki 1000,7 Eur, o turinčiam, virš 10 metų profesinio darbo patirties – nuo 437,25 Eur iki 1391,25 Eur, o B lygio pareigybės alga (bruto) darbuotojui, turinčiam iki 2 metų profesinio darbo patirties gali svyruoti nuo 401,47 Eur iki 967,25 Eur, o turinčiam, virš 10 metų profesinio darbo patirties – nuo 424,00 Eur iki 1060,00 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad minimali mėnesinė alga (bruto) nuo 2018 sausio 1 d. Lietuvoje 400, 00 Eur. Todėl B lygio pareigybės minimali nustatyta alga (bruto) darbuotojui, turinčiam iki 2 metų patirties nuo minimalios Lietuvoje patvirtintos algos skiriasi 1,47 Eur, nors pareigybei priskiriamas reikalavimas – specialusis išsilavinimas.

Pirmiau minėtame įstatyme nustatyta, kad A1 lygio pareigybėms pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas yra didinamas 20 procentų (taikoma gydytojams ir slaugytojams, ar slaugos administratoriams įgijusiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą). Laisvės atėmimo vietų įstaigose šiuo metu dirba 107 gydytojai.

Dauguma laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros specialistų turi didelę profesinio darbo patirtį, 10, 20, o neretai 30 ir daugiau metų. Vidutinis 2018 m. laisvės atėmimo vietose dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis yra 54,7 m., o slaugytojų – 54,3 metai.

2017 m. padėtis buvo prastesnė, nes darbuotojų amžiaus vidurkis artėjo prie 60 metų. Jaunesnių specialistų pavyko pritraukti atsidarius renovuotai Laisvės atėmimo vietų ligoninei Pravieniškėse nes beveik visas medicinos personalas buvo formuojamas naujai, atsisakius šioje įstaigoje dirbti ligoninės specialistams iš Vilniaus, o taip pat dėl patrauklesnių darbo sąlygų ir administracijos pastangų maksimaliai priderinti darbuotojo darbo grafiką, atsižvelgiant į darbuotojo pageidavimus.

Likusiose laisvės atėmimo vietų įstaigose darbuotojų kaita nėra didelė, dirba daugiametę patirtį sistemoje turintys darbuotojai, jaunų specialistų pritraukti nepavyksta.

Atliekant palyginamąją analizę ir vertinimą bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros specialistų pareiginių atlyginimų su sveikatos priežiūros specialistų pareiginiais atlyginimais viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo vertinta viešai skelbiama informacija apie mokėtą darbo užmokestį 2018 m. I pusmetį viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklalapiuose.

Analizė atlikta atsižvelgiant į regionus, kuriuose yra laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nustatyta, kad daugelyje rajonų darbo užmokestis skyrėsi. Mažesnis atotrūkis tarp gydytojams mokamo darbo užmokesčio ir didesnis tarp slaugytojų.

Beveik visose laisvės atėmimo vietų įstaigose slaugytojų darbo užmokestis lyginant su tame regione mokamais atlyginimais viešojoje įstaigoje buvo mažesnis pvz.: Alytaus mieste už Alytaus pataisos namuose – 121-95 Eur, Marijampolės mieste už Marijampolės pataisos namuose – 59 Eur, Kaišiadorių rajone už Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 80-85 Eur, Kauno mieste už Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose 125 Eur, Panevėžio mieste ir rajone už Panevėžio pataisos namuose 40-80 Eur, Kybartų, Vilkaviškio, Šakių raj. už Kybartų pataisos namuose – 30 Eur, Vilniaus mieste už Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime – 20-60 Eur.

Gydytojų atlyginimai ženkliai mažesni nuo mokamo viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams regionuose: Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose apie 440 Eur, Panevėžio pataisos namuose apie 280 Eur, Šiaulių tardymo izoliatoriuje apie 300 Eur, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Vilniaus pataisos namuose apie 200 Eur. Paskaičiavimai atlikti, atsižvelgiant į 2018 m. I pusmetį, todėl neatsispindi pokytis, kuris dar padidino atotrūkį po 2018 m. gegužės mėnesį viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose darbo užmokesčio didinimo 20 procentų.

Nustatyti medicinos darbuotojų atlyginimų skirtumai regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje (pridedama).

2017 m. rudenį Strasbūre Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisės reikalų generalinio direktorato surengtame daugiašaliame posėdyje sveikatos priežiūros kalinimo įstaigose organizavimo ir administravimo klausimais, sveikatos priežiūros specialistų, norinčių dirbti laisvės atėmimo vietose, trūkumo klausimą akcentavo praktiškai visos šalys narės, taip pat ir Lietuva. Visuotinai yra pripažįstama, kad šios srities specialistų darbas yra sunkus, atsakingas ir dirbama sudėtingomis, padidintos rizikos ir psichologinės įtampos sąlygomis.

Apie nukrypimus nuo įprastų darbo sąlygų byloja tai, kad laisvės atėmimo vietų medicinos personalas dirba su pavojingais asmenimis, kurių kas ketvirtam nustatyta elgesio ir psichikos sutrikimų diagnozė (iš 6599 kalinčių – 1739, kas sudaro 26,4 procentus). Diagnozę dažniausiai nustato gydytojai psichiatrai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tikėtina, jog asmenų su elgesio ir psichikos sutrikimais yra daug daugiau, tačiau trūksta gydytojų psichiatrų, kad ištirtų ir nustatytų diagnozes. Gydytojų psichiatrų trūksta arba nepilnai užpildyti etatai Kauno tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Marijampolės pataisos namuose, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o Kybartų pataisos namuose ir Panevėžio pataisos namuose psichiatro etatai neįvesti, kadangi tokių specialistų daug metų nepavyko surasti.

Dauguma kalinčių asmenų vartojo ar vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, kurie ilgo vartojimo eigoje sukelia asmenybės pokyčius su agresijos protrūkiais. Apklausus medicinos darbuotojus, dėl patirtos agresijos ir išpuolių iš suimtųjų ir nuteistųjų, 2018 metais (per 9 mėnesius) fizinis smurtas prieš medicinos darbuotojus buvo panaudotas net 7 kartus, o psichologinį spaudimą, grasinimus, šantažą jie įvardija kaip kasdienius atvejus.

Taip pat pažymėtina, kad medicinos specialistai dirba padidintos užkrečiamųjų ligų rizikos sąlygomis, nes laisvės atėmimo vietų įstaigose lyginant su respublikinėmis gydymo įstaigomis kai kurių užkrečiamųjų ligų koncentracija yra žymiai didesnė.

2017 metų duomenimis tuberkuliozės paplitimas Lietuvoje buvo 48,7 atvejai 100 tūkst. gyventojų, o laisvės atėmimo vietose 924,4 atvejai 100 tūkst. laikomų asmenų, kas sudaro beveik 19 kartų didesnę koncentraciją nei laisvėje.

Šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigose kasdien yra apie 300 ŽIV infekuotų ar sergančių asmenų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis Lietuvoje iš viso buvo nustatyti 3012 atvejai. Apie trečdalis šių asmenų atliko ar atlieka bausmes laisvės atėmimo vietų įstaigose.

Lietuvos Respublikoje tokios darbo sąlygos nėra priskiriamos prie pavojingų ar nukrypstančių nuo įprastinių ir už tai nėra papildomai mokama.

Dar viena sveikatos priežiūros specialistų darbo specifika – didelis suimtųjų ir nuteistųjų skundų kiekis dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

Skųsti sveikatos priežiūros specialistus dėl jų atliekamo darbo, teikiamų paslaugų, konsultacijų viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose laukimo, suimtųjų ir nuteistųjų norimų medikamentų neišdavimo, laikymo sąlygų, dėl kurių, anot jų buvo sužalota sveikata ir kt. yra laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros specialistų kasdienybė.

Šie specialistai yra nuolat priversti aiškintis valstybinėms institucijoms, teismams, ruošti ir teikti didelį kiekį medicininės dokumentacijos reikalaujamos situacijų analizei.

Šis darbas neįskaičiuojamas kaip papildomas krūvis, nes tai nesusiję su asmens sveikatos paslaugų teikimu. Net jei daugeliu atvejų skundai pripažįstami nepagrįstais, pareiškėjams netaikoma jokia atsakomybė už melagingą informaciją ar medicinos darbuotojo žeminimą.

Kalėjimų departamente buvo išnagrinėta skundų, kuriuose skundžiamasi sveikatos priežiūros specialistais ar jų darbu: 2016 m. – 747, 2017 m. – 693, per 2018 m. I pusmetį – 300. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gauta ir išnagrinėta dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo, teiktų paslaugų, elgesio 2017 m. – 130 (teikta informacija valstybės institucijoms: teismams, Seimo kontrolierių įstaigai, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai – 9), 2018 m. I pusmetį – 19. Kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose gauti ir nagrinėti skundai pirmiau minėta tema – 1220.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės duomenimis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2017 m. svarstė ir priėmė 6 sprendimus dėl sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių šioje įstaigoje, galimai padarytų pažeidimų, o 2018 m. – 8. Visais atvejais pažeidimų nustatyta nebuvo.

Teismuose dėl galimai sveikatos priežiūros specialistų padarytų pažeidimų 2017 m. priimti 4 sprendimai (pažeidimų nenustatyta). 2018 m. nagrinėjama 1 byla, sprendimas dar nepriimtas. Duomenų iš kitų laisvės atėmimo vietų įstaigų neturime.

Analizuojant laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojų darbo krūvius, nustatyta, kad darbo užmokesčio dalį sudaro viršvalandžiai, tai ypač atsispindi vasaros laikotarpiu, kai darbuotojai dažniausiai atostogauja.

Ypač tai atsispindi Kybartų, Alytaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktų darbo užmokesčių statistikoje. Pvz. 2018 m. birželio mėnesį Kybartų pataisos namuose sveikatos priežiūros specialistams už viršvalandžius buvo mokama nuo 35 proc. iki 85 proc. darbo užmokesčio, Alytaus pataisos namuose nuo 18 proc. iki 44 proc., Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje iki 77 proc., 2018 m. rugsėjo mėnesį atitinkamai Kybartų pataisos namuose - nuo 51 proc. iki 80 proc., Alytaus pataisos namuose – 18,5 proc. iki 50,5 proc, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje iki 97 proc.

Tai rodo, kad nėra numatyta, nustatant pareigybių skaičių, darbuotojų pavadavimai. Tai taip pat rodo, kad darbuotojų krūviai yra dideli.

Dėl darbo krūvio naktimis, įstaigose, kuriose yra budintis medicinos darbuotojas, įstaigos pateikė besikreipiančių pacientų apytikslius skaičius nuo 5 iki 20. Skaičiai svyruoja nuo laikomų asmenų skaičiaus, todėl Alytaus pataisos namai nurodo 8 – 10 atvejų, Vilniaus pataisos namai 10 – 15, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 15 – 20.

Trys įstaigos, kuriose naktimis nebudi medicinos darbuotojas, nurodė, kad vaistai paliekami budinčiam pareigūnui. Įstaigose, kuriose nėra budinčio medicinos personalo, esant poreikiui kviečiama greitoji medicinos pagalba.

Atsakant į profsąjungų narių klausimą kiek kainuoja pervežimai į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas regioniniu principu, pateiktoje VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktais įkainiais mokamos paslaugos, paciento pervežimui svyruoja nuo 41 Eur iki 71 Eur už valandą, priklausomai nuo automobilio aprūpinimo medicinine įranga ir medicinos brigados sąstato (paramedikas su vairuotoju, slaugytojas su vairuotoju ar gydytojas, slaugytojas ir vairuotojas). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pervežimus dažniausiai organizuoja pačios, lydint naktį dirbančiam medicinos darbuotojui. Nesant tokio darbuotojo turėtų būti kviečiama Greitosios medicinos darbuotojų brigada iš viešosios įstaigos.

 

LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAI

 

Kaip buvo išdėstyta pirmiau, darbo užmokestis laisvės atėmimo vietų įstaigose mažai skiriasi, o kai kuriais atvejais yra mažesnis už mokamą kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Grįžtant prie Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisės reikalų generalinio direktorato posėdyje priimtų išvadų ir siūlymų, visos šalys kaip vieną iš svarbiausių specialistų pritraukimo ir išlaikymo dirbti šioje sistemoje būdą įvardina adekvačius pareiginius atlyginimus.

Siekiant laisvės atėmimo vietų įstaigose išlaikyti kvalifikuotus sveikatos priežiūros specialistus ir pritraukti jaunus specialistus, būtina padidinti šioje srityje dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir šiam tikslui reikalingos papildomos lėšos.

Darbo grupė pateikia kelis lėšų poreikio skaičiavimus. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, kad viešosiose įstaigose nuo 2018 m. gegužės mėnesio padidėjo atlyginimai 20 procentais, o laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistams didinti nebuvo, būtų tikslinga juos didinti analogiškai. Įvertinant tai, kad 2019 m. viduryje viešosiose įstaigose numatoma didinti atlyginimus dar 30 procentų, būtų tikslinga tai numatyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigų medicinos darbuotojams.

Buvo atlikti du skaičiavimai. Jei 2019 m. atlyginimai būtų padidinti 20 procentų visus metus ir nebūtų didinama 2019 m. viduryje ir, jeigu padidinus 20 procentų atlyginimus nuo 2019 m. sausio 1 d., 2019 m. viduryje atlyginimai būtų didinami dar 30 procentų.

Duomenys paskaičiuoti pagal šių metų devynių mėnesių faktinį panaudojimą.

Siekiant padidinti laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį 20 procentų, kaip tai buvo padaryta kitose respublikinėse sveikatos priežiūros įstaigose, vidutiniškai metams papildomai reikėtų 901 tūkst. Eur (su socialinio draudimo įmokomis), iš jų 888 tūkst. Eur – darbo užmokesčiui (indeksuotas 1,289 koeficientu). Kadangi respublikos sveikatos priežiūros įstaigose kitas padidinimas numatomas metų viduryje, tai skaičiuojant metinį poreikį turėtų būti numatyta analogiškas darbo užmokesčio padidėjimas ir laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros specialistams. Jei laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros specialistams darbo užmokestis būtų padidintas vidutiniškai 20 procentų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., o nuo 2019 m. liepos 1 d. būtų padidintas dar 30 procentų, 2019 metams bausmių vykdymo sistemai šiam tikslui papildomai reikėtų 1262 tūkst. Eur (su socialinio draudimo įmokomis), iš jų 1244 tūkst. Eur – darbo užmokesčiui (indeksuotas 1,289 koeficientu).

Padidinus atlyginimus minėtais dydžiais t. y. tiek, kiek atlyginimai didės kitose sveikatos priežiūros įstaigose, įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų atlyginimai nebus patrauklūs, nes išliks mažesni ar panašūs į mokamus viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o, įvertinus darbo specifiką ir rizikas, jie turėtų būti ženkliai didesni.

Esama teisinė bazė suteikia galimybė didinti atlyginimus medicinos darbuotojams: didinti pareiginės algos pastovios dalies koeficientą, nustatant jį maksimaliu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės ir Savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu. Šiuo metu pirmiau minėti koeficientai įvairiose įkalinimo įstaigose ženkliai skiriasi: nuo minimalaus iki maksimalaus. Kad nustatyti visiems laisvės atėmimo vietų įstaigų medicinos darbuotojams maksimalius nurodytus pastovios dalies koeficientus papildomai reikėtų – apytiksliai 1 094 tūkst. Eur (su socialinio draudimo įmokomis) (Pridedama lentelė).

Jei pirmiau minėti koeficientai būtų nustatyti maksimalūs ir nebūtų galimybės juos padidinti dėl esamos teisinės bazės, tikslinga būtų keisti 2017 m. lapkričio 16 d. Nr. XIII-745” Lietuvos Respublikos Valstybės ir Savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymą”, keičiant 2 straipsnio Įstatymo 3 priedą ir numatant didesnius pastovios dalies koeficientus atsižvelgiant į profesinio darbo patirtį, nustatant įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojams atskirą apmokėjimą.

 

Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo ir Irma Urbonienė

kontrolės valdybos Sveikatos priežiūros skyriaus

vyriausioji specialistė (darbo grupės pirmininkė)

 

Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo ir Vladas Rimgaudas Kasperūnas

kontrolės valdybos Sveikatos priežiūros skyriaus

specialistas

 

Kalėjimų departamento Dovilė Svilienė

Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus

vyriausioji specialistė

 

Kalėjimų departamento Administravimo valdybos Ramūnas Černius

Planavimo ir projektų valdymo skyriaus

vyriausiasis specialistas

 

Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo ir Loreta Vasiljevienė

kontrolės valdybos Sveikatos priežiūros skyriaus

vyriausioji specialistė

(Lietuvos Respublikos  ikiteisminio tyrimo įstaigų

profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovė)

 

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Jurgita Barčienė

Sveikatos priežiūros tarnybos slaugos vyr. administratorė

(Lietuvos Respublikos  ikiteisminio tyrimo įstaigų

profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovė)

 

Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas Arvydas Stanislovaitis

(Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos

,,Solidarumas“ pirmininkas)

 

Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos Vita Subačiutė

slaugos vyr. administratorė

(Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos

,,Solidarumas“ atstovė)

 

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Manfredas Karaliūnas

Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas

(Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų

profesinės sąjungos atstovas)

 

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis

 

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Vitalijus Jarmantovičius