Spausdinti

med sajud konfers

2018 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos profesinei sąjungai Solidarumas" priklausančios ir nepriklausančios profesinės sąjungos, kurios nepasirašė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos kolektyvinės šakos sutarties, kartu su Lietuvos medikų sąjūdžiu surengė konferenciją, išsakydami sveikatos apsaugos sistemos bėdas, kurias būtina šalinti. Pateikiame šios konferencijos rezoliuciją, išsiųstą aukščiausiai Lietuvos valdžiai.

P. Viktorui Pranckiečiui 2018 m. rugsėjo 18 d.Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Gedimino pr. 53,LT-01109 Vilnius
 
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų seniūnams
Gedimino pr. 53,LT-01109 Vilnius
 
p. Astai Kubilienei Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei
Gedimino pr. 53,LT-01109 Vilnius
 
p. Sauliui Skverneliui Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius
 
p. Aurelijui Verygai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui
Vilniaus g, 33, LT01506 Vilnius
 
p. Viliui Šapokai Lietuvos Respublikos finansų ministrui
Lukiškių g. 2, LT-01512 Vilnius
 
Profesinės sąjungos Solidarumas” ir Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotos konferencijos Medikas Lietuvoje – dabartis ir perspektyva”, vykusios 2018-09-13 d.
 
REZOLIUCIJA
 
2018-09-13 Profesinės sąjungos  „Solidarumas“ ir Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotos konferencijos  „Medikas Lietuvoje – dabartis ir perspektyva" metu dalyvavusių Lietuvos šeimos gydytojų, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų, RVULdarbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas”, Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų, Santaros gydytojų, Teismo medicinos darbuotojų, Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinių sąjungų atstovai siūlo kuo skubiau priimti reikšmingus sprendimus, siekiant didinti sveikatos sektoriaus finansavimą ir gerinant darbuotojų darbo sąlygas, išskiriant sveikatos apsaugą į prioritetinę sritį ir tik tokiu būdu suteikti galimybę medikams teikti kokybiškas bei prieinamas paslaugas pacientui. 


Stiprinti socialinį dialogą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Finansų ministerijos (FM), siekiant iki 2020 metų laipsniškai didinti Bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį, skiriamą sveikatos apsaugai ir pasiekti 8% BVP. 


Iki 2018.12.31 peržiūrėti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos sutartį, siekiant darbuotojams palankesnių sąlygų:

Į kolektyvinės šakos sutarties darbo ir stebėsenos grupes įtraukti iki šiol nedalyvavusių profesinių sąjungų atstovus bei nepriklausomus ekspertus;

Į derybas įtraukti ir ne SAM sistemoje dirbančių medikų atstovus (pvz. Teismo medicinos, Kalėjimų departamento medikus);

Sudaryti aiškų derybinės grupės darbo reglamentą, apibrėžiantį derybinės grupės sudėties kriterijus, pirmininkaujančio funkcijas, pasiūlymų pateikimo bei jų svarstymo tvarką. Derybų metu sudaryti aiškų derybų planą ir posėdžių periodiškumą, apie vykstančias derybas informuoti oficialiai visus derybose dalyvaujančių profesinių sąjungų atstovus;Numatyti privalomas lėšas medicinos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui finansuojamam iš valstybės biudžeto;

Praplėsti šakos sutarties galiojimą visiems medicinos srityje dirbantiems darbuotojams, nepriklausomai nuo įstaigos pavaldumo tipo;

Papildyti šakos sutartį priedais dėl darbo krūvių;

Teisiškai įtvirtinti asmeninį mediko draudimą, ne tik įstaigos civilinės atsakomybės draudimą už pacientui padarytą žalą. 

Iki 2018.12.31 patvirtinti lėšas, būtinas medicinos srityje dirbančių darbuotojų atlyginimų kėlimui, siekiant, kad:

Vidutinis gydytojo atlyginimas pasiektų 2019 metais – 2 vidutinius darbo užmokesčius (VDU), o 2020 metų – žadėtus 3xVDU;Analogiškai vidutinis slaugytojų atlyginimas turi sudaryti 60%, o su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu 70% vidutinio gydytojo atlyginimo;

Atlyginimo ir priedų dydis privalo būti susietas su turima specialisto kvalifikacija, sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų vidurkių, atsižvelgiant į pareigybių kategorijas.

Proporcingas visų Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimas turi būti užtikrintas nepriklausomai nuo skirtingo įstaigų statuso (biudžetinės, viešosios įstaigos). 2019 metams turi būti skirta papildomų lėšų biudžetinių (ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamų) sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui. 

Medicinos darbuotojų darbo krūviai turi būti adekvatūs teikiant kokybiškas paslaugas, saugūs pacientui, todėl iki 2020 metų būtina sureguliuoti medicinos darbuotojų darbo krūvius, tuo tikslu atnaujinant sveikatos sistemos srityje dirbančių specialistų Medicinos normas bei kitus susijusius teisinius dokumentus, SAM įsakymus, reguliuojančius etatinius darbuotojų darbo krūvius ir apylinkių dydžius.

Įstaigoms numatyti ir pasitvirti realius darbuotojų darbo krūvius, už papildomus darbus ir pavadavimus – realiai apmokėti už atliktus darbus.

Pirminė sveikatos priežiūra turi būti stiprinama ne deleguojant daugiau funkcijų, o optimizuojant darbo krūvius bei stipriai mažinant biurokratiją.

Vykdyti LNSS tinklo optimizaciją pagal aiškius ir konkrečius patvirtintus kriterijus, planus, atsižvelgiant į demografinę regionų situaciją bei prognozes, atliekant kaštų ir naudos analizę bei planuojant specialistų rengimą, kvalifikacijos kėlimą ar perkvalifikavimą.

Restruktūrizuojant įstaigas perduoti SAM pavaldumui visas tinkle esančias įstaigas, siekiant optimizuoti sprendimų priėmimo teisines galimybes;

Visose įstaigose steigti nepriklausomas, realius valdymo įgaliojimus turinčias, steigėjus ir įstaigos darbuotojus atstovaujančias LNSS įstaigų valdybas;

Nustatyti proporcingus, nesikertančius su LR Konstitucijos nuostatomis, gerbiančius asmens teises ir laisves nepriekaištingos reputacijos reikalavimus LNSS įstaigų administracijoms, įskaitant žinybininių sveikatos priežiūros įstaigų administracijas bei gydytoju interesų deklaravimo kriterijus;

Universiteto ligoninių gydytojų numatomas 5 metų kadencijas pakeisti į veiklos vertinimą (atestaciją) kas 5 metus, vertinimą ir aiškius kriterijus nustatyti visiems LNSS sveikatos priežiūros specialistams;

Stiprinti Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) grandį, didinant GMP brigadoje esančių narių skaičių iki 3;

sprendžiant su GPM darbu susijusius klausimus derinti su GMP praktikoje dirbančiais specialistais;

užtikrinti, kad GMP darbuotojams būtų mokamas 15% priedas prie atlyginimo už pavojingas darbo sąlygas;

GMP vairuotojus priskirti lygiateisiams GMP brigados nariams;

Teikiantiems skubią pagalbą suteikti žymiai ilgesnes atostogas.

Privalomai vykdyti ne tik vidinį medicininį įstaigų auditą, bet ir periodinį išorinį įstaigų veiklos vertinimą (pvz. Išorinis įstaigos auditas kas 5 metus, bet ne tik darbuotojų atestacija).

Realiai užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti darbo drabužiais ir būtinosiomis primonėmis, užtikrinti saugias sąlygas dirbantiems pavojingose sąlygose (pvz. stiprinti radiacinę saugą), užtikrinti darbuotojų, dirbančių didesnės rizikos sąlygomis, rotaciją, užtikrinti visiems kokybiškas saugos ir kontrolės priemones. 
 
 
Medicinos įstaigų profesinės sąjungos “Solidarumas”
Pirmininkė Jolanta Keburienė
 
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos
Pirmininkė Toma Kundrotė
 
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų profesinės sąjungos
Pirmininkas Gintaras Varanauskas
 
Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjungos
Pirmininkė Gerda Volkovienė
 
Santaros gydytojų profesinės sąjungos
Pirmininkas Valdas Pečeliūnas
 
Teismo medicinos darbuotojų profesinės sąjungos
Pirmininkas Giedrius Kisielius
 
Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos
Pirmininkas Mark Barkovski
 
Lietuvos medikų sąjūdžio
Tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė