Spausdinti

seimas

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas" kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis 2018 birželio 21 d., ketvirtadienį, 8.30 val. rengia piketą prie Seimo, protestuodamos prieš skubos tvarka priimamą naująją mokesčių reformą, kuri su profesinėmis sąjungomis nebuvo aptarta, tačiau, net apie tai joms nepranešus, buvo nuolatos derinama su darbdavių organizacijų atstovais! Trišalėje taryboje ši reforma, kuri paveiks kiekvienio Lietuvos darbuotojo pajamas, buvo pristatyta tik 15 minučių trukmės pranešime!

Profesinės sąjungas yra prieš numatomą mokesčių mažinimą, nes dėl to sumažėjus biudžeto pajamoms nebus galimybių didinti per krizę sumažintus ir iki šiol neatstatytus atlyginimus valstybinių įmonių darbuotojams: gydytojams, mokytojams, gaisrininkams, policininkams ir kitiems darbuotojams. Sumažinus Sodros įmokas 2%, kaip yra planuojama, darbuotojų, išėjusių į pensiją, laukia mažesnės pensijos ir skurdas senatvėje. Sumažėjus mokesčiams į biudžetą, ligoninės, mokyklos, vaikų darželiai negaus pakankamai lėšų, o gyventojai ilgainiui bus priversti už savo pinigus gydytis brangiose privačiose ligininėse, siųsti savo vaikus į brangius privačius darželius ir mokyklas.

Kviečiame Seimo narius nebalsuoti už šią nepakankamai apsvarstytą mokesčių reformą, o darbuotojus aktyviai dalyvauti pikete.

Daugiau:

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui,
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui,
Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei,
Lietuvos Respublikos Finansų ministrui Viliui Šapokai,
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui,

DĖL MOKESČIŲ IR PENSIJŲ REFORMOS VYKDYMO
PAREIŠKIMAS
Vilnius, 2018.04.27

 

Mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, su didele viltimi laukėme ilgai Vyriausybės žadėto mokesčių sistemos reformos paketo. Deja, esame stipriai nusivylę, nes pamatėme, kad skelbiamas mokesčių naštos mažinimas darbo pajamas gaunantiems gyventojams vyks mūsų senjorų sąskaita.

 

Iš tikrųjų,Vyriausybė tarp kitų savo reformos siūlymų siūlo 2 procentiniais punktais – iki 18,5 - mažinti Sodros įmokos tarifą, taip net dešimtadaliu sumenkindama jos pajamas (nes perskaičiuotas tarifas turėtų būti 20,5 proc.). Atitinkamai ribojamos galimybės užtikrinti vis dar trapų Sodros finansinį stabilumą ir reikšmingiau didinti pensijas ateityje.

 

Tai ir toliau de facto užtikrina II pakopos pensijų fondų finansavimą Sodros lėšomis – šį kartą ne pervedimais iš Sodros, kurie niekuomet nebuvo pagrįsti, bet nukreipiant sumažintas Sodros pajamas į tuos pačius fondus, t.y. kompensuojant būsimo gyventojų savanoriško kaupimo dalį, kurią Sodra dabar būtent ir moka. Įgyvendinus tokį sprendimą, Sodros būklė dar labiau pablogėtų nei yra šiuo metu, nes dalis žmonių, kurie nedalyvauja II-oje pakopoje ir į jų sąskaitas nėra pervedamos įmokos iš Sodros, gautų didesnes pajamas, kurių šaltinis tas pats – sumažintos Sodros pajamos.

 

Tarp tokių išlošiančių būtų ir dalis Seimo narių, kurių pajamos „į rankas“ dėl tokio sprendimo padidėtų 50-60 eurų. O tie, kurie toliau kaups pensijų fonduose, neva daugiau savo asmeninių lėšų (4 proc. vietoje 2 proc.) to visiškai nepajustų, nes, kaip minėta, tai būtų apmokėta iš to paties šaltinio – sumažėjusio Sodros įmokų tarifo. Dar daugiau, 2 proc.p. tarifo mažinimas bus skaičiuojamas nuo sumos, kuomet prie dabar mokamos algos prijungiama darbdavio Sodros mokesčio dalis, vadinasi Sodra neteks kur kas daugiau pajamų negu nebeturės išlaidų dėl kaupimo į pensijų fondus.

 

Nutylimi klausimai, ar visi dalyvaujantys gan rizikinguose II pakopos fonduose sugebės įsigyti brangiai kaštuojantį anuitetą (apie 16.000 EUR). Net 66 proc. fondo dalyvių gauna tik vidutinį ar net mažesnį atlyginimą: ar dalyvavimas fonduose išvis bus jiems naudingas? Augant infliacijai, jų sukauptos sumos po 20-30 metų bus niekinės, nepaisant to, kad ir Sodros pensija dėl to sumažės 10-15 proc. Tačiau dabar ir eilę metų nuo jų nuskaičiuojamas administravimo mokestis yra labai parankus savo verslą vykdantiems fondų valdytojams. Abejonių kelia ir automatiškas įtraukimas į II pakopos fondus jau seniai emigravusių ir nežadančių grįžti Lietuvos gyventojų, nuo kurių irgi priskaičiuojamas administravimo mokestis, kuris kaupia papildomas milijonines pajamas nekontroliuojamiems fondų valdytojams ir už jų stovintiems skandinaviškiems bankams.

 

Antros pakopos fondai yra skirti sąlyginai jaunesnei visuomenės daliai – dirbantiesiems iki 40 m. amžiaus, taip supriešinant kartas, kadangi likusi visuomenės dalis yra pasmerkta vis didėjančiai socialinei atskirčiai. Tai net nėra slepiama: planuojamas ilgalaikis Sodros pensijų mažėjimas iki 30 proc., net 20 proc. buvusio atlyginimo (šiuo metu pensija siekia 40 proc.). Kaip paaiškinti tokius valdžios ketinimus, kai dabartinis Lietuvos ekonominis BVP pajėgumas – jau 75% ES vidurkio, o pensijos ir taip mažesnės kelis kartus!?

 

Manome, kad II pakopos fondai gali egzistuoti paraleliai kaip papildomas privatus pajamų šaltinis, kaupiamas iš asmeninių ir darbdavio lėšų. Tačiau tai turi negriauti esamo valstybinio socialinio draudimo pensijų fondo, kurį piliečiai savo įmokomis kūrė per 30-50 darbo metų, ir į kurį įmokos tebemokamos.
Visose ES šalyse valdžios ir Vyriausybės pareiga yra užtikrinti valstybinės socialinės draudimo sistemos stabilų funkcionavimą kaip vieną pagrindinių valstybės egzistavimo sąlygų, garantuojančių visuomenei socialinės gerovės palaikymą.

 

Reikalaujame negriauti piliečių pasitikėjimo valstybe ir nutraukti dabartinių bei būsimų pensininkų kaip vieno labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių diskriminaciją: nemažinti Sodros įmokų, t.y. nemažinti socialinio draudimo tarifo bei neįvedinėti Sodros „lubų“. Patvirtinti Sodros rezervinio pensijų fondo įsteigimą iš perteklinio Sodros biudžeto (2017 m. precedentas), įgalinantį nemažinti senatvės pensijų nenumatytos krizės ar kitokiu atveju.

 

Reikalaujame teikti Seimui ir priimti įstatymų projektus, kaip buvo numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Beje, tai buvo įtraukta ir 2016 m. rugsėjo mėn. pasirašytame Susitarime tarp LVŽS pirmininko ir LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos.

 

Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, pirmininko pavaduotojas Juozas Timas

LPS Vilniaus miesto „Bočių“ bendrija, pirmininkė Vilija Tūrienė

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, prezidentė Grasilda Makaravičienė

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, pirmininkė Kristina Krupavičienė

Lietuvos Pensininkų Sąjūdis, pirmininkas Jonas Kazimieras Burdulis

Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacija, prezidentas Povilas Butkus

„Karių teisių gynimo centras“ Vš Į, generalinis direktorius Laimonas Jakas

„Europos moterų verslo vadybos“ Vš Į, prezidentė Aušra Gaivenienė

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo nariams,
Lietuvos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui,
2018-05-10 Nr.10-061

 

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ palaiko Lietuvos Vyriausybės planus reformuoti mokesčių sistemą Lietuvoje. Tačiau mums kelia nerimą, kad ši reforma nesprendžia svarbiausios Lietuvos finansų problemos t. y. mokesčių į biudžetą surinkimo padidinimo ir socialinės nelygybės mažinimo. Lietuvoje į biudžetą surenkama 12% mažiau mokesčių nei Europos vidurkis, todėl trūksta lėšų gydytojų, mokytojų, policininkų ir kitų viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimams, o mokesčių mokėtojai negauna tinkamų viešųjų paslaugų ir turi už jas papildomai mokėti iš savo kišenės. Mūsų manymu, planuojama mokesčių reforma dar labiau padidins socialinę nelygybę, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, nes įvedamos Sodros „lubos“, leis turtingiausiems mokėti mažesnius mokesčius ir sutaupyti 115 mln. eurų. Taip pat nežadama didinti mokesčių progresyvumo, kuris apimtų ir mokesčius už dividentus ir kitas iš kapitalo ( žemės, nekilnojamojo turto ir kt.) gaunamas pajamas, kaip yra visose Vakarų šalye.

 

Profesinė sąjunga teigiamai vertina įstatymų projektuose teikiamus pasiūlymus atsisakyti Sodros 2 proc. pervedimų į privačius pensijų kaupimo fondus. Tačiau neigiamai vertiname siūlymus nustatyti socialinio draudimo įmokų „lubas“ bei 2 proc. mažinti Sodros įmokų tarifą, nes dėl to sumažės Sodros galimybės finansuoti pensijas, ypač vertinant demografinę situaciją ilgalaikėje perspektyvoje. Manome, kad ateities kartos pensinio amžiaus žmonės, kurie dėl laiko stokos ir dėl mažo darbo užmokesčio negalės sutaupyti lėšų senatves pensijoms privačiuose pensijų kaupimo fonduose ir ateityje gaus labai mažas pensijas iš Sodros. Tai būtų socialiai neteisinga, nes šie žmonės šiuo metu moka Sodros įmokas procentaliai tokias pat kaip ir kiti Sodros dalyviai. Manome, kad II –osios pakopos privatūs pensijų fondai neužtikrins deramų pensijų juose pinigus kaupiantiems asmenims, o saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra, todėl šios rūšies fondus siūlome naikinti.

 

Labai svarbi reformos dalis yra darbdavio ir darbuotojo Sodros įmokos sujungimas.

 

Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančiojo atlyginimas bus perskaičiuojamas didinant jį 1.289 karto. Kelia nerimą ar bus teisingai pervedami darbuotojų mokesčiai, kai darbuotojo atlyginimas nėra pastovus, o priklauso nuo įvykdytų išdirbio normų, darbo laiko. Kaip parodė Rumunijos pavyzdys, pasitaiko atvejų, kai neteisingai pervedami mokesčiai, ir nukenčia darbuotojų socialinė apsauga.

 

Todėl siūlome: Paskirti atsakingą instituciją, kuri galėtų padėti darbuotojams, jei kiltų abejonės, kad darbuotojams dėl mokesčių perskaičiavimo neteisingai sumokami atlyginimai.

 

Taip pat mums kelia nerimą Vyriausybės planai nuo kitų metų sausio 15% padidinti PVM šildymui. Tai padidins gyventojų išlaidas ir skaudžiai atsilieps vidurinei klasei, kuri šiuo metu yra pajėgi mokėti mokesčius be išlaidų kompensavimo, bei padidins valstybės išlaidas, skirtas nepasiturinčių šeimų kompensacijoms.

 

Kadangi buvo panaikintas Papildomas neapmokestinamų pajamų dydis (PNPD) dirbantiems tėvams, siūlome kitais metais didinti vaiko pinigus iki 50 eurų kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo tėvų pajamų. Taip pat turi būti įvestas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis dirbantiesiems priklausomai nuo išlaikytinių šeimos narių. Tikimės, kad bendradabiaujant su profesinėmis sąjungomis Vyriausybė ras būdų pakreipti mokesčių reformą socialinės nelygybės mažinimo ir finansinio stabilumo didinimo kryptimi, kuri užtikrintų tvarų Lietuvos darbuotojų gerovės augimą.

 

Lietuvoje krizė pasibaigė todėl būtina grąžinti pelno mokestį nuo 15% iki 20%, koks buvo prieš krizę ir taip padidinti biudžeto pajamas.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė