Susitikimas su Lietuvos Prezidento patarėjais

autorius Solidarumas
prezidentura

2020 m. gegužės 6 d. įvyko virtualus Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos ir profesinių sąjungų susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis ir Lietuvos Prezidento Ekonominės socialinės grupės vadovas Simonas Krėpšta bei Prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė susitikime dalyvauti negalėjo.

Simonas Krėpšta pristatė Lietuvos Prezidento pasiūlymą laikinai iki šių metų pabaigos sumažinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 20% iki 15%, taip siekiant padidinti darbuotojų pajamas ir šalies vartojimą, kad koronaviruso sukeltos krizės pasekmės būtų sušvelnintos, o Lietuvos ūkis greičiau atsigautų. Dabar, pasak Simono Krėpštos, Lietuvoje svarbu pakelti taip vadinamą vartotojų pasitikėjimą. 

Darbuotojai, turėdami daugiau pajamų, galės daugiau pirkti prekių ir paslaugų, todėl verslininkai ir darbuotojai turės daugiau darbo, o biudžetas surinks daugiau mokesčių. Prezidentūros darbo grupė paskaičiavo, kad tai Lietuvos biudžetui kainuotų apie 400 mln. eurų, bet dėl padidėjusio vartojimo kitais metais šios lėšos sugrįštų į biudžetą.

Mokesčiai nebūtų mažinami tik tiems asmenims, kurių atlyginimas yra didesnis nei 8000 eurų.

Profesinių sąjungų atstovai iš esmės pritarė šiam pasiūlymui.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pasidalino susirūpinimu ar darbuotojų mokesčių sumažinimo nepasisavins nesąžiningi darbdaviai, nepadidinę darbuotojams atlyginimo „į rankas“ tiek kiek sumažėjo mokesčiai.

Buvo teikiami įvairūs pasiūlymai kaip tam užkirsti kelią. Siūlyta tartis su darbdavių atstovais, kad šie pasirašytų memorandumą, įsipareigojantį neapgaudinėti darbuotojų mokant atlyginimus, sudaryti tarpžinybinę darbo grupę iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Darbo inspekcijos ir kitų atsakingų institucijų atstovų, kuri parengtų „saugiklius“ galimiems darbdavių piktnaudžiavimams.

Profesinės sąjungos visada atsargiai žiūri į mokesčių mažinimą, nes daug darbuotojų dirba viešajame sektoriuje, todėl surinkus mažiau mokesčių nėra lėšų medikų, mokytojų ir kitų viešojo sektroriaus darbuotojų atlyginimams didinti.

Europos komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės organizacijos nuolatos nurodo, kad Lietuva surenka per mažai mokesčių, lyginant su kitomis šalimis, ir rekomenduoja didinti mokesčius, juos darant labiau progresyvius.

Nors GPM sumažinimas ir padidintų vartojimą, tačiau kartu jis padidintų socialinę atskirtį, nes mažus atlyginimus uždirbantys darbuotojai dėl to gaus keliais eurais, o turintys didelius atlyginimus – šimtais eurų daugiau.

Be to, tai nepadėtų sumažinti dirbančiųjų skurdo, kuris lyginant su kitomis Europos šalomis, kaip nurodo tarptautinės organizacijos, Lietuvoje yra per didelis.

To išvengti padėtų, jei mažiau uždirbantiems darbuotojams GPM būtų sumažinimas daugiau, o daugiau uždirbantiems – mažiau.

Simonas Krėpšta atskleidė, kad svarstoma didinti Gyventojų neapmokestinamų pajamų dydį (GNPD) ir ilgainiui pertvarkyti mokesčių sistemą.

Prezidento atstovai pažadėjo, kad į profesinių sąjungų pastabas ir pasiūlymus bus atsižvelgta.