Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės K. Krupavičienės 2022-2026 m. ataskaita

„KARTU GINAME DARBUOTOJŲ TEISĖS. KARTU KURIAME STIPRESNĘ LIETUVĄ“

LPS „SOLIDARUMAS“ PIRMININKĖS VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

PADĖKA

Kai esame vieningi – esame stiprus! Kai esame stiprus, galime apginti savo teisės! Nuoširdžiai dėkoju mūsų Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” nariams, lyderiams, Koordinacinės tarybos nariams, Valdybos nariams už solidarumą, už bendrą darbą kovoje už darbuotojų, profsąjungų teisės.

LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

LPS „Solidarumas“ • 2 / 53

12 metų mano, kaip organizacijos vadovo, gana ilgas laikotarpis. Nežiūrint visų
pokyčių, kurie vyko Lietuvoje ir pasaulyje, kurių buvo ir teigiamų ir neigiamų,
kurie įtakojo be abejo ir mus ir organizaciją. Mes susidūrėme su įvairiais
iššūkiais. Tačiau būdami vieningi, solidarus, surėmę piečius visada rasdavome
sprendimą.
Nuoširdžiai dėkoju Koordinacinės tarybos nariams:
Vincui Kunca, Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui,
Irinai Valiūnienei ir visai komandai,
Almai Nevierienei, Socialinių darbuotojų profesines sąjungos pirmininkei
Jolantai Zajančkovskajai ir visai komandai,
Aldonai Kindurienei, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas”
pirmininkei, Ramutei Minkevičienei ir visam mokytojų aktyvui,
Reginai Jarošienei, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos
„Solidarumas” pirmininkei,
Marcinkevičienei Linai, Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesines
sąjungos atstovei KT,
Subačiutei Vitai, Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos
„Solidarumas” pirmininkei,
Keburienei Jolantai, Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų
profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkei,
Ivanovai Vilmai, Teismo medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkei,
Burduliui Dainiui, Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų profesinės
sąjungos ,Respublikinės Klaipėdos ligoninės darbuotojų profesines sąjungos
pirmininkui,
Šostak Natalijai, Respublikines Vilniaus universitetines ligonines darbuotojų
profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei ,
Urbonovičienei Linai, Lietuvos veterinarijos gydytojų profesines sąjungos
pirmininkei,
Varnui Vitalijui AB „Lifosa” nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkui, ir
Kėdainių komandai: Audronei Tatjanai Galginienei „Texdan“ profesinės
sąjungos pirmininkei, Kristinai Jasaitytei
Gerikienei Rūtai,
Migracijos departamento profesinės sąjungos „ Solidarumas“ pirmininkei
Gudeliui Gintautui, Lietuvos energetikų profesinės sąjungos „Solidarumas”
pirmininkui
Filmanavičienei Renatai, Lietuvos elektrinės profesinė energetikų sąjungos
„Solidarumas” KT atstovei

LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

LPS „Solidarumas“ • 3 / 53

Čiužui Gintarui, Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas”
pirmininkui,
Čiužui Mantui, Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas”
profesines sąjungos atstovui KT
Bučeliui Broniui UAB „Kauno autobusai” darbuotojų profesinės sąjungos
pirmininkui,
Krisiūnui Sauliui, UAB „Kauno autobusai” darbuotojų profesinės sąjungos
vicepirmininkui
Petraškai Jonui,
UAB „Vilniaus viešasis transportas” profesinės sąjungos „Solidarumas”
pirmininkui,
Bronislavui Babrauskui UAB „Busturas“ darbuotojų profesinės sąjungos
pirmininkui, Vaitkui Linui UAB „Busturas” darbuotojų profesines sąjungos
atstovui KT,
Mackevičienei Genovaitei, Lietuvos teisėtvarkos įstaigų profesines sąjungos
„Solidarumas” pirmininkei
Pretzsch Jovitai, Lietuvos vandentvarkos darbuotojų profesinės sąjungos
„Solidarumas” pirmininkei
Medzevičiui Algimantui, VĮ. „Kelių priežiūra” profesinės sąjungos „Solidarumas”
pirmininkui
Macijauskui Artūrui, Lietuvos ūkio profesinių sąjungų federacijos „Solidarumas”
pirmininkui
Dovidovič Anželikai
Lietuvos ūkio profesinių sąjungų federacija „Solidarumas” atstovei KT
Fedaravičiui Stanislavui
AB „Lietuvos geležinkeliai” darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas”
pirmininkui
Žukovskiui Romualdui, Paslaugų ir turizmo darbuotojų profesinės sąjungos
„Solidarumas” pirmininkui,
Regionų profesinių sąjungų atstovams:
Pribušauskui Egidijui
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ regionų (apskričių) koordinatorių
atstovui, Panevėžio dirbančiųjų profesinės sąjungos pirmininkui
Balsiui Mindaugui
Vilniaus apskrities profesines sąjungos „Solidarumas” pirmininkui

LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

LPS „Solidarumas“ • 4 / 53

Bačanskienei Onai
Varėnos profesines sąjungos „Solidarumas” pirmininkei
Miliauskei Jolantai ir Arūnui Lekavičiui, Pietų Lietuvos profesinė
sąjunga „Solidarumas” pirmininkui ir atstovei KT,
Gelžiniui Audriui
Regionų profesinių sąjungų federacijos pirmininkui
Butkevičienei Jolantai
Regionų profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotojai
Nuoširdžiai dėkoju mano komandai, tai komanda, kurį dirba nepalikdama
nei vieno žmogaus bėdoje.
Daivai Kvedaraitei
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” generalinei sekretorei
Ričardui Garuoliui, pavaduotojui,
Jovitai Pretzsch, pavaduotojai,
Virginijai Labunskaitei, Projektų vadovei, vyr. finansinkei,
Laimai Saulevičiutei, teisininkei -administratorei
Lukui Čiapui, teisininkui, Artūrui Macijauskui
Stanislavui Fedaravičiui, darbo inspektoriui
Mindaugui Balsiui, administratoriui, darbo inspektoriui
Danutei Pamakštienei, Palangos poilsio namų administratorei,

LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

LPS „Solidarumas“ • 5 / 53
Ketveri pokyčių ir išbandymų metai
2022–2026 metų laikotarpis buvo vienas sudėtingiausių per pastaruosius
dešimtmečius tiek Lietuvos ekonomikai, tiek darbuotojams. LPS
„Solidarumas“ savo veiklą vykdė sparčiai besikeičiančioje ekonominėje ir
socialinėje aplinkoje, kurioje teko operatyviai reaguoti į naujus iššūkius ir ginti
darbuotojų interesus.
2022-2026 metų Vyriausybės

Institucinio stabilumo ir socialinio dialogo iššūkiai
Vienu iš reikšmingų iššūkių LPS „Solidarumas“ veiklai tapo politinio ir institucinio
stabilumo stoka. Per 2022–2026 m. laikotarpį profesinėms sąjungoms teko
bendradarbiauti net su keturiomis skirtingomis Lietuvos Respublikos
Vyriausybėmis. Kiekviena Vyriausybės kaita reiškė naujus prioritetus,
pasikeitusią politinę darbotvarkę ir naujai formuojamas ministerijų komandas.
Tokia situacija apsunkino nuoseklaus socialinio dialogo plėtojimą. Vos pradėjus
konstruktyvias diskusijas, užmezgus bendradarbiavimą ir ieškant bendrų
sprendimų, politiniai pokyčiai dažnai versdavo dialogą pradėti iš naujo. Tai lėtino
sprendimų priėmimą, apsunkino ilgalaikių susitarimų įgyvendinimą ir mažino

LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

LPS „Solidarumas“ • 6 / 53

socialinio dialogo tęstinumą. Akivaizdus pavyzdys tam buvo struktūriniai pokyčiai
Kalėjimų tarnyboje, kai keitėsi Teisingumo ministrai, tai sukėlė daug konfliktų
įstaigoje ir tarp darbuotojų.
Dideliu išbandymu tapo energetikos krizė. Rekordiškai išaugusios elektros ir
kitų energijos išteklių kainos smarkiai padidino įmonių veiklos sąnaudas, ypač
energijai imliuose sektoriuose. Dėl išaugusių kaštų dalis Lietuvos pramonės
įmonių buvo priverstos mažinti gamybos apimtis, stabdyti veiklą ar net užsidaryti.
Skaudžių pasekmių patyrė tekstilės ir drabužių siuvimo sektorius – nemažai
įmonių nutraukė veiklą arba reikšmingai sumažino darbuotojų skaičių. Sudėtinga
situacija susiklostė ir paukštininkystės sektoriuje, kuriam didelį poveikį padarė
išaugusios energijos ir gamybos sąnaudos.
Energetikos krizės pasekmes pajuto ir Lietuvos gyventojai. Sparčiai augusios
elektros, šildymo ir kitų būtinųjų paslaugų kainos ženkliai sumažino daugelio
šeimų perkamąją galią, todėl profesinės sąjungos nuosekliai siekė, kad
darbuotojų pajamos būtų didinamos atsižvelgiant į infliaciją ir pragyvenimo išlaidų
augimą. LPS „Solidarumas“
Energetikos krizė sukėlė rimtų iššūkių ir savivaldybėms. Dėl sparčiai išaugusių
šildymo išlaidų ženkliai padidėjo gyventojų, besikreipiančių dėl būsto šildymo
išlaidų kompensacijų, skaičius. Daugelyje savivaldybių susidarė ilgos
laukiančiųjų eilės, o socialinės paramos skyrių darbuotojams teko išskirtinai
didelis darbo krūvis – per trumpą laiką priimti, registruoti ir išnagrinėti tūkstančius
prašymų bei užtikrinti, kad visi teisę į kompensacijas turintys gyventojai laiku
gautų jiems priklausančią paramą. Ši situacija dar kartą parodė, kad krizių metu
būtina užtikrinti pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius viešosioms
paslaugoms teikti.

Mitingas „Neleisk savęs skurdinti“
2022 m. spalio 7 d., minėdama Tarptautinę oraus darbo dieną, Lietuvos profesinė
sąjunga „Solidarumas“ surengė mitingą „Neleisk savęs skurdinti“ prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės rūmų, Vinco Kudirkos aikštėje.
Mitingo tikslas buvo atkreipti Vyriausybės, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į
sparčiai blogėjančią dirbančiųjų socialinę ir ekonominę padėtį. Energetikos krizė,
rekordiškai auganti infliacija, brangstančios būtiniausios prekės ir paslaugos bei

LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

LPS „Solidarumas“ • 7 / 53

nepakankamas darbo užmokesčio augimas lėmė, kad vis daugiau dirbančių
žmonių susidūrė su skurdo rizika ir negalėjo užsitikrinti orių gyvenimo sąlygų.
Prieš organizuodama mitingą, LPS „Solidarumas“ siekė spręsti problemas
socialinio dialogo būdu – energetikos kainų klausimą kėlė Lietuvos Respublikos
trišalėje taryboje, kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT),
teikė siūlymus atsakingoms institucijoms. Tačiau šios iniciatyvos nesulaukė
konkrečių sprendimų, todėl buvo nuspręsta organizuoti viešą protesto akciją.
Mitingo metu LPS „Solidarumas“ reikalavo imtis skubių priemonių gyventojų
perkamajai galiai apsaugoti, suvaldyti energijos kainų augimą, užtikrinti
teisingesnę socialinę politiką ir priimti sprendimus, kurie garantuotų
darbuotojams ne tik teisę į darbą, bet ir teisę į orų gyvenimą. Šis mitingas tapo
aiškiu signalu, kad profesinė sąjunga gina darbuotojų interesus ne tik derybų
salėse, bet ir viešojoje erdvėje, kai dialogas neduoda rezultatų.
LPS „Solidarumas“ ir toliau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ekonominės krizės
našta negali būti perkeliama tik darbuotojams ir jų šeimoms. Valstybės pareiga –
užtikrinti, kad kiekvienas dirbantis žmogus galėtų oriai gyventi iš savo darbo.

Vienas svarbiausių LPS „Solidarumas“ veiklos prioritetų buvo darbo vietų
išsaugojimas. Ypatingas dėmesys buvo skirtas darbuotojų situacijai įmonėje
Lifosa, kur aktyviai siekėme apsaugoti darbuotojų socialines garantijas, išsaugoti
darbo vietas ir užtikrinti konstruktyvų dialogą tarp darbuotojų, darbdavio ir

LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

LPS „Solidarumas“ • 8 / 53

valstybės institucijų. Profsąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas šiam mitingui
sukvietė netik darbuotojus, palaikymo sulaukėme ir iš Kėdainių valdžios atstovų.

Dar vienu reikšmingu iššūkiu tapo valstybės sektoriaus darbuotojų darbo
užmokesčio politika. LPS „Solidarumas“ nuosekliai pasisakė prieš darbo
užmokesčio įšaldymą ir organizavo protesto akcijas, reikalaudama užtikrinti
teisingą viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimą. Mūsų įsitikinimu,
valstybės tarnautojai ir viešųjų paslaugų darbuotojai negali tapti ekonominių
sunkumų naštos nešėjais, o atlyginimų politika turi užtikrinti orų gyvenimą,
motyvaciją ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą.
Kiti šiuo laikotarpio iššūkiai, tai aukšta infliacija, darbuotojų trūkumu, gynybos
finansavimo poveikiu viešiesiems finansams, psichosocialinių rizikų augimu
darbo vietose, dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos keliamais pokyčiais bei
socialinio dialogo stiprinimo poreikiu.
Ne mažesniu iššūkiu išliko profesinių sąjungų lyderių teisinės apsaugos
užtikrinimas. Nors Lietuvos teisės aktai numato papildomas garantijas
renkamiems profesinių sąjungų atstovams, praktika rodo, kad šios apsaugos ne
visada yra pakankamai veiksmingos. Valstybinės darbo inspekcijos statistika
rodo, kad didžiojoje daugumoje nagrinėtų atvejų – apie 98 procentus – buvo
pritarta darbdavių prašymams nutraukti darbo santykius su profesinių sąjungų
lyderiais. Tokia praktika kelia pagrįstų klausimų dėl profesinių sąjungų atstovų
garantijų veiksmingumo ir darbuotojų teisės laisvai atstovauti narių interesams.
LPS „Solidarumas“ nuosekliai siekė stiprinti profesinių sąjungų lyderių apsaugą,
inicijavo diskusijas dėl teisės aktų tobulinimo ir ne kartą atkreipė valstybės

LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

LPS „Solidarumas“ • 9 / 53

institucijų dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad profesinių sąjungų atstovai galėtų
vykdyti savo pareigas nepatirdami nepagrįsto spaudimo ar grėsmės netekti
darbo. Šiuo metų rengiame Darbo Kodekso 168 str. pakeitimą, kad sutikimas liktų
tik profesinės sąjungos prerogatyva ir kad ginčus dėl atleidimo ar darbo sąlygų
keitimo nagrinėtų darbo ginčų komisijos.
Geroji patirtis -apginta profesinės sąjungos pirmininkė
LPS „Solidarumas“ teisininkei Oksanai Strazdei, pavyko laimėti svarbią bylą
teisme prieš Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kuri buvo davusi sutikimą atleisti
profesinės sąjungos pirmininkę iš darbo.
Teisme buvo įrodyta, kad sprendimas atleisti profesinės sąjungos pirmininkę
buvo neteisėtas, o šiam sprendimui reikšmingą įtaką turėjo jos aktyvi veikla
profesinėje sąjungoje. Teismas apgynė darbuotojos ir profesinės sąjungos
atstovės teises bei panaikino nepagrįstą VDI sprendimą.
Ši pergalė svarbi ne tik konkrečiai darbuotojai. Ji patvirtino, kad profesinių
sąjungų lyderiai negali būti persekiojami, diskriminuojami ar atleidžiami dėl
atstovavimo darbuotojams. Tai reikšmingas LPS „Solidarumas“ teisinės veiklos
rezultatas, sustiprinęs profesinių sąjungų atstovų apsaugą ir parodęs, kad
organizacija yra pasirengusi nuosekliai ginti savo narius visomis teisėtomis
priemonėmis.
Apginta profesinės sąjungos teisė į informavimą ir konsultavimą
LPS „Solidarumas“ teisininkai taip pat laimėjo reikšmingą bylą dėl profesinės
sąjungos teisės gauti informaciją ir dalyvauti konsultacijose priimant su
darbuotojų interesais susijusius sprendimus.
Teismas pripažino, kad įmonė pažeidė profesinės sąjungos informavimo ir
konsultavimo teises, todėl jai buvo skirta bauda. Ši teisinė pergalė patvirtino, kad
darbdaviai negali formaliai ar visiškai ignoruoti profesinių sąjungų: informavimas
ir konsultavimas yra ne darbdavio geros valios klausimas, o teisės aktuose
nustatyta pareiga.
Bylos rezultatas tapo svarbiu precedentu ginant profesinių sąjungų teisę laiku
gauti reikalingą informaciją, atstovauti darbuotojams ir realiai dalyvauti priimant
jiems svarbius sprendimus. Tai dar vienas konkretus LPS „Solidarumas“ teisinės
veiklos rezultatas, sustiprinęs profesinių sąjungų vaidmenį įmonėse ir darbuotojų
pasitikėjimą organizacijos teikiama teisine pagalba.
Nors keitėsi Vyriausybės, ekonominė situacija ir teisėkūros prioritetai, LPS
„Solidarumas“ išlaikė veiklos tęstinumą ir nuosekliai gynė darbuotojų
interesus, nepriklausomai nuo politinių aplinkybių.

LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

LPS „Solidarumas“ • 10 / 53

SOCIALINIO DIALOGO STIPRINIMAS – MŪSŲ
PRIORITETAS
Socialinis dialogas yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės principų ir
veiksmingiausia priemonė ieškant subalansuotų sprendimų darbuotojų,
darbdavių ir valstybės interesams suderinti. Per visą 2022–2026 m. kadenciją
LPS „Solidarumas“ nuosekliai siekė, kad socialinis dialogas Lietuvoje taptų ne
formalia procedūra, o realiu sprendimų priėmimo procesu.
Ne kartą įsitikinome, kad socialinis dialogas reikalauja ne tik noro kalbėtis, bet ir
politinės valios išgirsti socialinių partnerių argumentus. Todėl LPS
„Solidarumas“ nuosekliai gynė principą, kad sprendimai, darantys įtaką
darbuotojų teisėms ir gyvenimo kokybei, negali būti priimami nepasitarus su
profesinėmis sąjungomis.

LPS „Solidarumas“ nuosekliai kėlė socialinio dialogo kokybės klausimą.
Pabrėžėme, kad konsultavimasis su socialiniais partneriais turi prasidėti
dar rengiant teisės aktus, o ne tuomet, kai sprendimai jau būna priimti. Tik
toks dialogas gali užtikrinti kokybiškesnę teisėkūrą, didesnį visuomenės
pasitikėjimą valstybės institucijomis ir tvaresnius sprendimus.
Dalyvavimas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje
Viena svarbiausių nacionalinio socialinio dialogo institucijų yra Lietuvos
Respublikos trišalė taryba, kurios veikla reglamentuota Darbo kodekse. Joje
darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai svarsto svarbiausius darbo,
socialinės ir ekonominės politikos klausimus, derina pozicijas bei ieško visoms
šalims priimtinų sprendimų.
Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai privalo pateikti išsamią informaciją, įrodančią, kad jos atitinka
nacionaliniu lygmeniu veikiančioms organizacijoms keliamus kriterijus. Šie
atstovavimo, veiklos apimties, narystės, savarankiškumo ir kitų sričių reikalavimai yra griežti. Tik nustatytus kriterijus atitinkančios organizacijos turi
teisę deleguoti savo atstovus į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą.
LPS „Solidarumas“ atitinka nacionaliniu lygmeniu veikiančiai profesinių sąjungų
organizacijai keliamus reikalavimus ir į Trišalę tarybą deleguoja du savo atstovus.
Tai suteikia galimybę aukščiausiu nacionaliniu lygmeniu tiesiogiai atstovauti
darbuotojų interesams, teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, dalyvauti derybose ir
siekti darbuotojams palankių socialinių bei ekonominių sprendimų.

Vienas iš svarbių klausimų svarstomų Trišalėje taryboje, tai minimalios algos
didinimas.

Nacionalinės kolektyvinės sutarties derybos.
2025m. Spalio 8 d. pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kuria gerinamos
darbo sąlygos ir darbuotojų atstovavimo kokybė viešajame sektoriuje. Joje
susitarta, kad bus nustatomas bazinis dydis ir bus didinamas 12,60 euro (iki 1798 Metai (nuo sausio 1 d.) Minimali mėnesinė alga (MMA), bruto Pokytis (€) Pokytis (%)

2022 730 € +88 € +13,7 %
2023 840 € +110 € +15,1 %
2024 924 € +84 € +10,0 %
2025 1 038 € +114 € +12,3 %
2026 1 153 € +115 € +11,1 %
2027 1 245 € + 92 8 % +8 %

eurų), pagal kurį skaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis,
tai pat – užtikrinamos papildomas garantijos profesinių sąjungų nariams,
stiprinamos profesinių sąjungų teisės ir įsipareigojimai. Derybose dėl
Nacionalinės kolektyvinės sutarties atstovauja Pirmininkė Kristina Krupavičienė,
pavaduotoja Lina Urbonovičienė, valdybos narys Vincas Kunca.
LPS „Solidarumas“ ne kartą atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės kolektyvinės
sutarties taikymas Lietuvoje vis dar nėra nuoseklus. Nors sutartis yra svarbi
priemonė darbuotojų socialinėms garantijoms stiprinti, jos nuostatos nėra
vienodai taikomos visame viešajame sektoriuje. Ypač aktuali problema –
Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų netaikymas arba ribotas taikymas
daliai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbuotojų. Dėl to susidaro
nevienodos darbo sąlygos ir socialinės garantijos darbuotojams, dirbantiems
skirtingose viešojo sektoriaus organizacijose, nors jų darbdavys iš esmės yra
valstybė arba savivaldybė.

LPS „Solidarumas“ laikosi pozicijos, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties
nauda turi būti prieinama visiems darbuotojams, kuriems ji skirta, nepriklausomai
nuo pasirinktos viešojo sektoriaus organizacinės ar teisinės formos. Todėl ir toliau
sieksime, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo apimtis būtų išplėsta,
o jos nuostatos būtų įgyvendinamos vienodai ir nuosekliai visose valstybės ir
savivaldybių valdomose įstaigose bei įmonėse.
„LPS „Solidarumas“ siekia, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties
nuostatos būtų privalomai taikomos visiems valstybės ir savivaldybių
valdomų įstaigų ir įmonių darbuotojams, kurių interesams atstovauja
sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos.“

Bendradarbiavimas su darbdavių organizacijomis
LPS „Solidarumas“ siekia užmegzti ir plėtoti konstruktyvų bendradarbiavimą su
darbdavių organizacijomis bei palaikyti nuolatinį socialinį dialogą. Esame
įsitikinę, kad darbuotojams ir darbdaviams aktualios problemos turi būti
sprendžiamos derybomis, abipuse pagarba ir bendrų sprendimų paieška.
Socialinio dialogo metu keliame darbo užmokesčio, darbo sąlygų, darbuotojų
saugos ir sveikatos, kvalifikacijos tobulinimo, darbo ir šeimos įsipareigojimų
derinimo bei kitus darbuotojams svarbius klausimus. Siekiame sudaryti
kolektyvines sutartis, kurios užtikrintų darbuotojams papildomas garantijas ir
kartu prisidėtų prie įmonių veiklos stabilumo bei darbuotojų motyvacijos.
Nors darbuotojų ir darbdavių pozicijos ne visada sutampa, LPS
„Solidarumas“ nuosekliai siekia konstruktyvaus dialogo ir kompromisų, kurie
nepažeistų darbuotojų teisių ir leistų kurti tvarius, pagarba bei pasitikėjimu
grindžiamus darbo santykius.

Renginyje pas Lietuvos pramonininkus, nuotraukoje su prezidentu Vidmantu Janulevičiumi

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ bendradarbiaudama su Kauno
prekybos, pramonės ir amatų rūmais, generalinis direktorius Andrius
Verbyla, organizavo nemokamą seminarą „Socialinis dialogas bei smurto
ir priekabiavimo prevencija įmonėse – įstaigose“, kuris įvyko 2025 metų
rugpjūčio 27 dieną Kaune. Tai gera pradžia socialiniam dialogui su
darbdaviais.

Šakinio socialinio dialogo stiprinimas

Svarbi LPS „Solidarumas“ veiklos kryptis – socialinio dialogo stiprinimas
atskirose ūkio ir viešojo sektoriaus šakose. Būtent šakiniu lygmeniu galima
geriausiai atsižvelgti į konkretaus sektoriaus darbuotojų poreikius ir susitarti dėl
darbo užmokesčio, darbo laiko, darbo krūvio, darbuotojų saugos, kvalifikacijos
kėlimo bei papildomų socialinių garantijų.
Ataskaitiniu laikotarpiu LPS „Solidarumas“ šakinės organizacijos aktyviai
dalyvavo derybose, rengė pasiūlymus ir kartu su kitomis profesinėmis
sąjungomis pasirašė darbuotojams svarbias šakos kolektyvines sutartis bei jų
pakeitimus.
Sveikatos apsaugos sektorius
2024 m. lapkričio 4 d. pasirašyta atnaujinta Lietuvos nacionalinės sveikatos
sistemos (LNSS) šakos kolektyvinė sutartis. Ją kartu su kitų profesinių sąjungų
vadovais pasirašė Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošienė ir Lietuvos greitosios
medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta
Keburienė

LPS „Solidarumas“ atstovams derybose pavyko pasiekti konkrečių darbuotojams
naudingų rezultatų:

greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbo grafikai sudaromi trims
mėnesiams;
profesinių sąjungų nariams suteikiamos trys apmokamos dienos per metus
sveikatai gerinti;
numatytas apmokėjimas už pamainos perdavimo laiką;
iškvietimai iš namų į darbą apmokami kaip viršvalandinis darbas;
įstaigos įpareigotos parengti darbuotojų psichologinės gerovės veiksmų planus;
darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų, suteikiama papildoma
apmokama poilsio diena per mėnesį.
Tai reikšmingas LPS „Solidarumas“ šakinio socialinio dialogo rezultatas,
pagerinęs ne tik medicinos specialistų, bet ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų
darbuotojų darbo bei socialines sąlygas.
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė pasirašė Kolektyvinė sutartį
Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje.

Socialinių paslaugų sektorius

2025 m. spalio 17 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ir
penkių profesinių sąjungų vadovai, tame tarpe Lietuvos socialinių darbuotojų
profesinė sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Nevierienė pasirašė
susitarimą dėl Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo.
Susitarimu išplėstas įstaigų, kurioms taikoma sutartis, sąrašas ir padidintas
darbuotojų, galinčių naudotis joje numatytomis garantijomis, skaičius. Socialinių
paslaugų šakos kolektyvinės sutarties nuostatos pradėtos taikyti maždaug 6
tūkst. profesinių sąjungų narių, dirbančių apie 100 socialinių paslaugų įstaigų
visoje Lietuvoje.
Tai svarbus rezultatas, parodantis, kad kolektyvinės derybos ne tik padeda
išsaugoti esamas darbuotojų garantijas, bet ir leidžia išplėsti jų taikymą vis
didesniam profesinių sąjungų narių skaičiui.

Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ labai aktyvus
kolektyvas. Aktyviai organizuoja mokymus, konferencijas, sąskrydžius ir aktyviai
dalyvauja protesto akcijose.

Švietimo ir mokslo sektorius

Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, atstovaujant
pirmininkės Aldonos Kindurienės, kartu su kitomis švietimo darbuotojams
atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis pasirašė atnaujintą Lietuvos
švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Sutartyje įtvirtintas nuoseklus pedagogų, švietimo pagalbos specialistų,
dėstytojų, mokslininkų ir kitų švietimo bei mokslo darbuotojų darbo užmokesčio
didinimas. Numatyta, kad 2026–2028 m. darbo užmokesčiui skiriamos lėšos
kasmet didės sparčiau už prognozuojamą šalies vidutinio darbo užmokesčio
augimą.

Šis susitarimas suteikė darbuotojams daugiau aiškumo ir ilgalaikio stabilumo,
nes darbo užmokesčio didinimo įsipareigojimai buvo įtvirtinti kolektyvinėje
sutartyje, o ne palikti vien politiniams pažadams.

Bausmių vykdymo sistema

2025 m. gruodžio 29 d. pasirašyta Lietuvos bausmių vykdymo sistemos šakos
kolektyvinė sutartis. Derybos dėl jos truko apie pusantrų metų, o jose aktyviai
dalyvavo Lietuvos teisėsaugos įstaigų profesinė sąjunga „Solidarumas“,
atstovaujant Genovaitės Markevičienės ir Vitos Subačiutės.
Sutartis taikoma Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos probacijos tarnybos
darbuotojams. Joje reglamentuojamas darbuotojų atstovavimas, darbo
apmokėjimas, profesinių sąjungų garantijos, socialinės išmokos, darbuotojų
sauga ir sveikata bei kiti svarbūs darbo santykių klausimai.
Platus socialinių garantijų paketas sustiprino darbuotojų teisių apsaugą ir sudarė
geresnes sąlygas profesinėms sąjungoms dalyvauti sprendžiant visos bausmių
vykdymo sistemos darbuotojams aktualius klausimus.

Šie susitarimai įrodo, kad šakinis socialinis dialogas duoda konkrečių ir
pamatuojamų rezultatų. LPS „Solidarumas“ dalyvavimas kolektyvinėse derybose
padėjo didinti darbo užmokestį, plėsti socialines garantijas, gerinti darbo sąlygas
ir užtikrinti didesnę darbuotojų apsaugą skirtinguose sektoriuose.

Lietuvos vandentvarkos įmonių darbuotojų profesinė
sąjunga ,,Solidarumas“, vadovaujant Jovitai Pretzsch nuolat kėlė
klausimus ,,kas bus ateityje su vandens tiekimu”, ,,kas nutiks su
darbuotojais”, jei šio svarbaus ūkio pertvarka vyks netinkama kryptimi.
,,Jei šiandien turime karo migrantus, tai ateityje turėsime vandens trūkumo
pabėgėlių bangą”, – perspėja K. Krupavičienė atidarydama Seime surengtą
konferenciją ,,Vandentvarkos reformos iššūkiai ir prioritetai”.
Vandentvarkos šaka labai aktyviai bendradarbiauja su Vandentvarkos asociacija.
Nekarta buvo kalbama apie galimybes pasirašyti šakos sutartį. Tačiau tam reikia
pritarimo iš savivaldybių, kur labai sudėtinga surasti bendrų sąlyčio taškų.

Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“

Svarbus šakinio socialinio dialogo pasiekimas transporto sektoriuje – 2019 m.
Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko Gintaro Čiužo
ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pasirašyta
Tarptautinio krovininio kelių transporto šakos kolektyvinė sutartis. Tai buvo pirmoji
tokio pobūdžio šakos kolektyvinė sutartis Lietuvoje.

Šiuo metu su socialiniais partneriais diskutuojama dėl galimybės atnaujinti
derybas ir pasirašyti naują šakos kolektyvinę sutartį. Tarptautinio krovininio
transporto sektorius susiduria su Mobilumo paketo įgyvendinimo sunkumais,
profesionalių vairuotojų trūkumu, sudėtingomis darbo sąlygomis ir kitais darbo
santykių iššūkiais. Šiems klausimams spręsti reikalingas nuoseklus profesinių
sąjungų ir vežėjų atstovų dialogas.
Baltijos transporto profesinė sąjunga „Solidarumas“ aktyviai gina vairuotojų
teises, atstovauja jiems darbo ginčuose ir siekia, kad būtų tinkamai apmokama
už atliktą darbą, laikomasi darbo bei poilsio laiko reikalavimų ir užtikrinamos
saugios darbo sąlygos.
Ypatingas dėmesys skiriamas vairuotojams migrantams, kurie dėl kalbos barjero,
teisinių žinių trūkumo ir priklausomybės nuo darbdavio dažniau susiduria su savo
teisių pažeidimais. LPS „Solidarumas“ konsultuoja juos darbo santykių, darbo
užmokesčio, komandiruočių, atleidimo iš darbo ir kitais klausimais, padeda
spręsti darbo ginčus bei atstovauja ginant pažeistas jų teises.
Ši veikla parodo, kad šakinis socialinis dialogas apima ne tik kolektyvinių sutarčių
pasirašymą, bet ir nuolatinį darbuotojų atstovavimą, praktinę teisinę pagalbą bei
pastangas spręsti viso transporto sektoriaus problemas.

2025 m. kovo 17 d. Kaune V.Į. „Kelių priežiūra“ profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininkas Rimtautas Ramanauskas su įmonės
generaliniu direktoriumi Audriumi Vaitkumi pasirašė naują įmonės AB „Kelių priežiūra“ kolektyvinę

Bendrovė nuolat stiprina dialogą su socialiniais partneriais – konsultuojasi,
ieškojo bendrų sprendimų ir aptarinėja aktualiausias darbuotojams temas.
Pagrindinis bendradarbiavimo su Darbo taryba ir profesinėmis sąjungomis tikslas
– užtikrinti konstruktyvų, pozityvų ir atvirą darbdavio ir darbuotojų atstovų
socialinį dialogą.
Pasirašyta atnaujinta Sodros kolektyvinė sutartis.
2026 m. sausio 16 d. Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos
pirmininkas Vincas Kunca ir Sodros direktorius Kęstutis Čereška pasirašė
atnaujintą įstaigos kolektyvinę sutartį, kurioje bus įteisinti svarbūs darbuotojams
pakeitimai.
Pasak V. Kuncos, kolektyvinės sutarties pakeitimai padės teisingiau paskirstyti
darbo užmokestį, mažinant atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių
darbuotojų. Dabar mažesni atlyginimai augs sparčiau nei didesni.
Kitas svarbus pakeitimas suteiks Sodros skyriams daugiau laisvės paskirstant
darbo krūvius tarp skyriaus darbuotojų.

SODROS darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca su vadovu
Kestučiu Čereška palaiko stiprų bendradarbiavimą.

Lietuvos energetikų profesinės sąjungos „Solidarumas”
pirmininkas Gitautas Gudelis.

Energetikų profesinės sąjungos pirmininkas Gintautas Gudelis aktyviai
atstovauja energetikos sektoriaus darbuotojų interesams. Atstovaudamas
Elektrėnų elektrinės Ignitis gamyba darbuotojams, jis yra pasirašęs kolektyvinę
sutartį, kuri padeda užtikrinti darbuotojų darbo, atlygio ir socialines garantijas.
Energetikų šakinė profesinė sąjunga vienija savivaldybių šilumos ūkio įmonių
darbuotojus ir privačių bendrovių, gaminančių biokurą, darbuotojus. Profesinė
sąjunga gina jų teises, stebi darbo sąlygas, skatina socialinį dialogą su darbdaviais ir siekia, kad energetikos sektoriaus pokyčiai būtų įgyvendinami
atsižvelgiant į darbuotojų interesus.
IDEX Baltic“ UAB veikia „Solidarumas“ darbuotojų profesinė sąjunga. Profesinė
sąjunga atstovauja darbuotojų interesams ir yra pasirašiusi kolektyvinę sutartį,
užtikrinančią papildomas garantijas
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja ir
Lietuvos veterinarijos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina
Urbonovičienė kartu su savo komanda aktyviai telkia darbuotojus, stiprina
profesinę sąjungą ir nuosekliai augina jos narių skaičių. Ji aktyviai dalyvauja
teisėkūros procesuose, teikia pasiūlymus dėl darbuotojų teisių ir socialinių
garantijų stiprinimo, nuolat stebi darbuotojų darbo sąlygas bei operatyviai
reaguoja į kylančias problemas. Jos vadovaujama profesinė sąjunga kryptingai
atstovauja veterinarijos sektoriaus darbuotojų interesams ir stiprina socialinį
dialogą.

Lietuvos ūkio profesinių sąjungų federacijos „Solidarumas” pirmininkas Artūras
Macijauskas. Atstovė Koordinacinėje taryboje Anželika Dovidovič.
Valdybos narys, Vitalijus Varnas , „Lifosa“ profesinės sąjungos pirmininkas

Vilniaus paukštyno darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“

AB „Lifosa“ darbuotojų profesinės sąjungos aktyvas, pirmininkas Vitalijus Varnas

Su UAB „Plasta“ vadovu, įmonėje organizavome mokymus apie psichologinį
smurtą darbe

Mokymai Ūkio, pramonės šakų lyderiams

Migracijos departamento profesinės sąjungos pirmininkė
Rūta Gerikienė

Rūta Gerikienė Migracijos departamento darbuotojų pirmininkė
2023 metais pasiektas Migracijos departamento darbuotojų
atlyginimų didinimas,
O kaip bus dabar, 2026 metais? Darbuotojai laukia sprendimų.
Nuoseklūs profesinių sąjungų veiksmai davė konkretų rezultatą – buvo
patenkintas reikalavimas didinti Migracijos departamento darbuotojų darbo
užmokestį.
2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino valstybės biudžetą,
kuriame Migracijos departamento darbuotojų atlyginimams didinti papildomai
skirta 2,8 mln. eurų.
Dar 2023 m. liepą profesinių sąjungų surengtame susitikime Vidaus reikalų
ministerijos atstovai teigė, kad Migracijos departamento darbuotojų atlyginimai
artimiausius dvejus metus nebus didinami. LPS „Solidarumas“ su tokiu
sprendimu nesutiko ir ėmėsi aktyvių veiksmų.

AB „Lietuvos geležinkeliai” darbuotojų profesinės
sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Stanislavas
Fedaravičius

AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Fedaravičius atkakliai ir principingai gina
profesinės sąjungos narių teises bei atstovauja jiems darbo ginčuose. Ypatingą
dėmesį jis skiria traukinių mašinistų ir palydovų darbo sąlygoms, darbuotojų
kvalifikacijos reikalavimams, tinkamam profesiniam pasirengimui ir socialinių
garantijų užtikrinimui. Nors nuosekli jo veikla padeda spręsti darbuotojams
kylančias problemas, tačiau socialinio dialogo stoka įmonėje ir didelės reformos
nepadėjo sustiprinti profesinės sąjungos bendrovėje.
Teismo medicinos darbuotojų profesinės sąjungos
pirmininkė Vilma Ivanova
Vilma Ivanova – nuoširdi ir stipri lyderė, nepaliekanti profesinės sąjungos narių
vienų su jų problemomis. Ji nuosekliai ir atkakliai kėlė teismo ekspertų darbo
užmokesčio didinimo klausimą ir pasiekė dalinių teigiamų rezultatų. Vis dėlto
sprendžiant darbuotojų atlyginimų klausimus įstaigoje pritrūko konstruktyvaus
socialinio dialogo ir tikro profesinės sąjungos įtraukimo į sprendimų priėmimą.
Nepaisydama iššūkių, Vilma Ivanova toliau principingai atstovavo darbuotojų
interesams ir siekė teisingo jų profesionalumo, atsakomybės bei darbo
sudėtingumo įvertinimo.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės pavaduotojas,
Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas
Ričardas Garuolis

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas ir Gidų bei
kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas
Garuolis – principingas gidų teisių ir tinkamų darbo sąlygų gynėjas. Jis nuosekliai
kelia nelegalios gidų veiklos problemą, nes reikalavimų nesilaikantys asmenys
sudaro nesąžiningą konkurenciją ir atima darbo galimybes iš kvalifikuotų vietos
gidų. Be to, tokia veikla kelia riziką, kad turistams gali būti pateikiama netiksli,
klaidinanti ar tikrovės neatitinkanti informacija apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir
valstybę. Ričardas Garuolis siekia aiškesnės veiklos kontrolės, sąžiningos
konkurencijos ir deramo profesionalių gidų darbo įvertinimo.

Stiprios profesinės sąjungos, principingai
ginančios darbuotojų interesus:
UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinė sąjunga šiais metais
švęs savo 35-jų metų sukaktį.

Lietuvos gestų kalbos vertėjams atstovauja Lietuvių gestų kalbos vertimo
centro (LGKVC) darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“. Pirmininkė
Danguolė Dragūnienė, kurį aktyviai gina vertėjų darbo teises, organizuoja
mokymus, siekia, kad vertėjų gestais profesija būta gerbiama ir įtrauka į
trūkstamų profesijų sąrašą.

2025 m. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pasipildė nauja
kolektyvine nare Transporto kompetencijų agentūros darbuotojų profesinė
sąjunga

Viešojo transporto profesinės sąjungos
Viešojo transporto profesinės sąjungos susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais
su augančiais darbuotojų darbo krūviais, nepakankamu darbo užmokesčiu ir
dažnu viršvalandiniu darbu. Dėl darbuotojų trūkumo esamiems darbuotojams
tenka dirbti intensyviau ir ilgiau, todėl didėja nuovargio, profesinio perdegimo bei
nelaimingų atsitikimų rizika.
Profesinės sąjungos taip pat nuolat kelia pasenusių ir techniškai nusidėvėjusių
transporto priemonių problemą. Tokios transporto priemonės apsunkina
vairuotojų darbą, neužtikrina tinkamų darbo sąlygų ir gali kelti pavojų darbuotojų
bei keleivių saugumui.
Profesinės sąjungos reikalauja, kad darbo užmokestis atitiktų darbuotojų
atsakomybę ir darbo sudėtingumą, būtų tinkamai apmokamas viršvalandinis
darbas, laikomasi darbo ir poilsio režimo, atnaujinamas transporto priemonių
parkas ir užtikrinamos saugios darbo sąlygos. Viešojo transporto darbuotojų
darbo sąlygos tiesiogiai veikia keleivių saugumą, paslaugų kokybę ir visos
viešojo transporto sistemos patikimumą.
Šiaulių miesto savivaldybė nepritarė siūlymui didinti UAB
„Busturas“ vairuotojų atlyginimus
Šiaulių miesto savivaldybė atmetė siūlymą nuo 2026 m. liepos 1 d. 15 proc.
padidinti UAB „Busturas“ vairuotojų darbo užmokestį.

LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026

LPS „Solidarumas“ • 33 / 53

UAB „Busturas“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronislovas
Babrauskas 2026 m. birželio 26 d. viešu laišku kreipėsi į Šiaulių miesto merą
Artūrą Visocką, ragindamas užtikrinti vairuotojų atlyginimų didinimą. Profesinė
sąjunga įspėjo, kad, neatsižvelgus į darbuotojų reikalavimus, bus pradėta rengtis
streikui.
Profesinė sąjunga pabrėžė, kad dėl vairuotojų trūkumo darbuotojai patiria itin
didelius darbo krūvius. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą keleivių vežimą, vienam
vairuotojui per mėnesį tenka dirbti apie 20–30 valandų viršvalandžių – tai beveik
viena papildoma darbo savaitė. Be to, vairuotojų dažnai prašoma dirbti poilsio
dienomis. Toks darbas apskaitomas kaip darbas poilsio metu, todėl ne visada
atsispindi bendrame viršvalandžių skaičiuje.
Savivaldybės atsisakymas didinti atlyginimus neišsprendžia vairuotojų trūkumo,
per didelių darbo krūvių ir nuolatinio viršvalandinio darbo problemų. Profesinė
sąjunga ir toliau reikalaus tinkamai atlyginti darbuotojams už jų atsakingą ir
visuomenei būtiną darbą bei užtikrinti saugias ir orias darbo sąlygas.

Lietuvos profesinės sąjunga „Solidarumas“ aktyviai kovojo dėl žmonių su negalia darbo
vietų išsaugojimo. Mūsų pasiūlymas pratęsti subsidijos galiojimą dar 2025 m. pavasarį
buvo pateiktas Socialinių reikalų ir darbo ministerijai.
Pasiūlymas buvo dar kartą apsvarstytas neeiliniame vien tik šiam klausimui skirtame
2025 m. gruodžio 1 d. Trišalės tarybos posėdyje, kuriame socialiniai partneriai ir
Vyriausybės atstovai vieningai sutarė pritarti pratęsti dar dvejiems metams šį
finansavimą, kuriam reikia apie 20 mln. eurų metams, nes darbo netektų apie 1000
negalią turinčių darbuotojų.
Deja, Seimo komitete kalbėjusi Vyriausybės atstovės ir Socialinių reikalų ir darbo
ministerijos atstovės pasiūlė nepratęsti subsidijos, nes tam lėšų nėra, o pasiskolinti
subsidijai nėra galimybės, nes Finansų ministerija neleidžia.

2024 m. gruodžio 12 d. Šiauliuose įvyko VšĮ „Aksida“ darbuotojų profesinės
sąjungos „Solidarumas“ ataskaitinė konferencija. Profesinės sąjungos pirmininkė
Birutė Aurylienė dėkojo susirinkusiems profesinės sąjungos nariams už jų
dalyvavimą ne tik tiesioginiame darbe, bet ir profesinės sąjungos veikloje.

Socialinio dialogas savivaldybių lygmeniu
LPS „Solidarumas“ vertinimu, per pastaruosius ketverius metus socialinis
dialogas savivaldybių lygmeniu ne stiprėjo, o daugeliu atvejų silpnėjo. Nors buvo
įsteigtos regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupės, darbuotojų atstovų ir
profesinių sąjungų įtaka priimant regionams ir savivaldybėms svarbius
sprendimus išliko labai ribota.
Praktika rodo, kad daugelyje savivaldybių sprendimai dėl įstaigų pertvarkų,
paslaugų organizavimo, darbo vietų, darbuotojų skaičiaus ar kitų reikšmingų
klausimų vis dar priimami nepakankamai konsultuojantis su profesinėmis
sąjungomis, darbuotojų atstovais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Dažnai
socialiniai partneriai apie sprendimus sužino tik tuomet, kai jie jau būna priimti
arba jų įgyvendinimas būna pradėtas.
Toks formalus požiūris į socialinį dialogą mažina darbuotojų pasitikėjimą viešuoju
sektoriumi, silpnina visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą ir neužtikrina
pakankamo sprendimų skaidrumo. Kai svarbūs sprendimai priimami be atviros
diskusijos ir socialinių partnerių dalyvavimo, didėja neskaidrių sprendimų rizika,
prarandamos galimybės laiku pastebėti galimas problemas ir rasti visoms
pusėms priimtinus sprendimus.
Kolektyvinių derybų plėtros svarbą pabrėžia ir Europos Sąjungos Direktyva dėl
deramo minimaliojo darbo užmokesčio. Joje valstybės narės, kuriose
kolektyvinėmis sutartimis yra apimta mažiau kaip 80 proc. darbuotojų, raginamos
parengti ir įgyvendinti kolektyvinių derybų skatinimo veiksmų planus. LPS
„Solidarumas“ įsitikinimu, Lietuva turi aktyviau siekti šio tikslo, stiprindama
profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų pajėgumus bei sudarydama
palankesnes sąlygas kolektyvinėms deryboms visų pirma privačiame sektoriuje.

Seminaras Pietų Lietuvos profesinės sąjungos nariams

LPS „Solidarumas“ įsitikinimu, savivaldybės privalo užtikrinti realų, o ne formalų
socialinį dialogą. Profesinės sąjungos turi būti įtraukiamos į sprendimų rengimą
nuo pat pradžių, o darbuotojų nuomonė turi tapti svarbia viešojo valdymo
sprendimų priėmimo dalimi. Tik toks bendradarbiavimas gali užtikrinti didesnį
skaidrumą, atsakingesnį viešųjų lėšų naudojimą ir geresnę viešųjų paslaugų
kokybę.
’’Socialinis dialogas negali būti suprantamas kaip vienkartinis informavimas apie
jau priimtus sprendimus. Tikras socialinis dialogas prasideda tuomet, kai
darbuotojų atstovai dalyvauja rengiant sprendimus ir turi realią galimybę daryti
įtaka turiniui.

Seminaras Klaipėdos apskrities profesinės sąjungos nariams organizavo Lina
Urbonovičienė

Susitikime su Šakių meru Raimondu Januševičiumi
Ne mažiau svarbu stiprinti socialinį dialogą privačiame sektoriuje. Būtent čia
kolektyvinės derybos ir kolektyvinės sutartys gali tapti veiksmingiausia priemone

gerinant darbo sąlygas, didinant darbo užmokestį, mažinant darbo ginčus ir
stiprinant įmonių konkurencingumą.
.

Kauno rajono Trišalės tarybos posėdis.
Dėka Broniui Bučeliui, pavyko atkurti Kauno regiono trišalė taryba.

Koordinacinės tarybos posėdis Ukmergėje, nuotrauka su meru Dariumi Varnu
Socialinis dialogas negali būti stiprinamas vien politinėmis deklaracijomis ar
strateginiuose dokumentuose įrašytais siekiais. Jei valstybė pripažįsta socialinį
dialogą vienu iš demokratinės valstybės ir tvarios ekonomikos pagrindų, ji privalo
sudaryti realias sąlygas jam plėtotis.

Todėl Vyriausybė turėtų socialinį dialogą skatinti ne tik politiniu, bet ir finansiniu
lygmeniu. Viena iš priemonių galėtų būti tikslinis socialinių partnerių veiklos
finansavimas, dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 0,6 proc. – skiriant
socialinių partnerių organizacijų stiprinimui.
Šios lėšos būtų naudojamos ne organizacijų administravimui, bet viešąjį interesą
atitinkančioms veikloms: socialinio dialogo plėtrai, darbuotojų ir darbdavių
atstovų mokymams, teisės aktų analizei, kolektyvinių derybų stiprinimui,
konsultacijoms bei visuomenės informavimui. Toks finansavimo modelis
sustiprintų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų institucinį pajėgumą,
didintų jų nepriklausomumą ir sudarytų sąlygas kokybiškesniam dalyvavimui
teisėkūros bei viešojo valdymo procesuose.
LPS „Solidarumas“ mano, kad investicijos į socialinį dialogą yra investicijos į
stabilesnius darbo santykius, skaidresnį viešąjį valdymą ir didesnį visuomenės
pasitikėjimą valstybės institucijomis. Todėl socialinio dialogo stiprinimas turi tapti
ne deklaruojamu siekiu, o nuosekliai valstybės remiama politika.

DARBO KODEKSO TOBULINIMAS – NUOSEKLUS DARBUOTOJŲ TEISIŲ GYNIMAS

Viena svarbiausių LPS „Solidarumas“ veiklos krypčių 2022–2026 m. buvo
aktyvus dalyvavimas tobulinant Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Siekėme,
kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai užtikrintų didesnę darbuotojų
apsaugą, stiprintų socialinį dialogą ir sudarytų prielaidas sąžiningiems darbo
santykiams.
LPS „Solidarumas“ aktyviai dalyvavo Lietuvos Respublikos trišalės tarybos,
Darbo santykių komisijos ir kitų darbo grupių veikloje, kur buvo svarstomi Darbo
kodekso pakeitimai. Mūsų pozicijos buvo formuojamos demokratiškai –
pasiūlymai ir teisės aktų projektai buvo išsamiai nagrinėjami LPS
„Solidarumas“ valdyboje, Koordinacinėje taryboje, aptariami seminaruose bei
konsultuojantis su šakinių ir teritorinių organizacijų atstovais.

Teisininkė Oksana Strazdė, teisininkas Lukas Čiapas, Darbo inspektorius
Stanislavas Fedaravičius, kurie labai daug dėjo pastangų įstatymų
leidyboje ir darbuotojų teisių ginime netik teismuose, darbo ginčuose bet
aktyviai dalyvaudami derybose su darbdaviais.
Viso teisėkūros proceso metu nuosekliai teikėme pasiūlymus ir gynėme
darbuotojų interesus. Dalis mūsų siūlymų buvo įvertinti, tačiau svarbiausi
darbuotojų teises stiprinantys pakeitimai kol kas nebuvo priimti.
LPS „Solidarumas“ siekė:

sustiprinti profesinių sąjungų renkamų atstovų ir lyderių teisinę apsaugą nuo
nepagrįsto atleidimo ar kitokio spaudimo;
pakeisti teisinį reglamentavimą, kad teismui pripažinus darbuotojo atleidimą
neteisėtu, darbdavys negalėtų savo nuožiūra atsisakyti grąžinti darbuotoją į
darbą, išmokėdamas tik piniginę kompensaciją;
peržiūrėti suminės darbo laiko apskaitos taikymo reglamentavimą, siekiant
užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį bei darbo ir
asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;
pakeisti garantijų ir ilgalaikio darbo išmokų mokėjimo tvarką darbuotojams, kurie
dėl sveikatos būklės nebegali tęsti darbo ir yra atleidžiami iš darbo.
Nors šiems siūlymams nebuvo pritarta, LPS „Solidarumas“ nuosekliai juos gynė
visų diskusijų metu ir toliau sieks, kad jie būtų įgyvendinti ateityje. Esame įsitikinę,
kad darbuotojų teisės negali būti silpninamos vien dėl darbdavio ekonominių
interesų – darbo santykiuose turi būti užtikrinta teisių ir pareigų pusiausvyra.
Svarbi mūsų veiklos dalis buvo ir aktyvus dalyvavimas įgyvendinant Europos
Sąjungos teisę Lietuvoje. LPS „Solidarumas“ teikė pasiūlymus ir dalyvavo
diskusijose dėl Europos Sąjungos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę,
siekdama, kad jų nuostatos būtų įgyvendintos darbuotojams palankiausiu būdu.
Aktyviai dalyvavome svarstant:
Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje
įgyvendinimą;
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę;
Platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo direktyvos įgyvendinimą;
kitų Europos Sąjungos socialinės politikos teisės aktų įgyvendinimą.
LPS „Solidarumas“ ir toliau sieks, kad Lietuvos darbo teisė atitiktų aukščiausius
Europos socialinius standartus, o kiekvienas darbuotojas būtų realiai apsaugotas
nuo neteisingų ir nesąžiningų sprendimų.

LPS „Solidarumas“ neapsiriboja teisės aktų priėmimu – siekia, kad jie
būtų realiai taikomi darbo vietose.

Vienas svarbiausių artimiausių LPS „Solidarumas“ veiklos prioritetų – praktinis
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje. Esame
įsitikinę, kad vien direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę savaime neužtikrins
didesnio darbo užmokesčio skaidrumo ar diskriminacijos mažinimo. Tam būtinas
aktyvus profesinių sąjungų dalyvavimas ir darbuotojų informavimas.
Todėl numatome organizuoti mokymus profesinių sąjungų lyderiams ir nariams,
kad jie įgytų praktinių žinių, kaip naudotis naujomis teisėmis, kurias suteikia ši
direktyva. Sieksime stiprinti profesinių sąjungų gebėjimus analizuoti darbo
užmokesčio sistemas, atpažinti galimus diskriminacijos atvejus, naudotis teisės
aktuose numatytomis informavimo ir konsultavimo priemonėmis bei veiksmingai
atstovauti darbuotojų interesams.
LPS „Solidarumas“ sieks, kad darbo užmokesčio skaidrumas taptų ne formaliu
teisiniu reikalavimu, o kasdiene praktika Lietuvos darbovietėse. Tikime, kad
skaidri darbo užmokesčio politika padės mažinti nepagrįstus atlyginimų
skirtumus, užtikrins vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą, stiprins
darbuotojų pasitikėjimą darbdaviais ir prisidės prie socialiai teisingesnės darbo
rinkos kūrimo.
Gynybos finansavimo procentai neturi virsti našta
sunkiausiai dirbantiems ar mažiausiai uždirbantiems

Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” suprasdama įtemptą geopolitinę
situaciją bei būtinybę didinti krašto apsaugos finansavimą (sprendimą didinti iki
5,3 proc. nuo BVP), pareiškė, jog krašto apsaugos strategija turėtų būti
neatsiejama nuo visos visuomenės įsitraukimo, supratimo, pasirengimo ir
dalyvavimo.
Krašto apsaugos finansavimo didinimas neturėtų sumenkinti valdžios
įsipareigojimų darbuotojams, kaip antai: švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros,
teisėtvarkos, statutiniams pareigūnams ir visiems kitiems.
Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” nariai suprasdami situacijos
rimtumą bei galvodami apie Lietuvos likimą pasirašė Nacionalinę kolektyvine
sutartį sutikdami, kad Pareiginis bazinis dydis buvo didinamas tik 12 eurų, o
neapmokestinamas pajamų dydis liko toks pat, nors buvo žadama jį didinti ir
ateityje prilyginti MMA.
Kai žmonės jaučiasi socialiai saugūs, išsilavinę, pasitikintys savo valstybe – tik
tada jie pasirengę ją ginti. O švietimas yra būtent tas pamatas, ant kurio stovi
valstybė. Švietimo bendruomenė jaučiasi atsakinga už savo valstybės
ateitį. Nuolat vyksta karštos diskusijos su Švietimo ir mokslo ministerijos
atstovais dėl kolektyvinės sutarties įgyvendinimo, dėl mokytojų darbo sąlygų, dėl
mokinio padėjėjų darbo teisinio reglamentavimo. Švietimo bendruomenė
kelia klausimą ne tik – ar turime pinigų, bet ir – kaip juos
naudojame. Turime pareigą priminti: stipri Lietuva – tai ne tik ginkluota, bet ir
išsilavinusi, teisinga, socialiai saugi Lietuva. Mus neramina rajonų ligoninių
likimas, kurios išgyveno reformas, buvo kuriami sveikatos centrai,
optimizuojamos veiklos, tačiau matome finansavimo trūkumą. Negalime sutikti
su drastišku finansavimo trūkumu sveikatos apsaugai rajonuose, nes šiandien
matome, kad respublikinės ligoninės nebus pajėgios aptarnauti visos Lietuvos
pacientų srautus, o ką jau kalbėti karo atveju.
Sveikatos apsaugos sistema yra nacionalinio saugumo dalis. Turime išlaikyti
gyvybingas regionų gydymo įstaigas ir jose dirbančius žmones – be jų valstybė
neturi realaus atsparumo. Sukurti sveikatos centrai turėjo užtikrinti paslaugų
prieinamumą ir kokybę, tačiau ar pacientams paslaugų prieinamumas pagerėjo,

o medicinos personalo darbo sąlygos tapo stabilesnės? Šiuos klausimus būtina
kelti ir dabar, kol dar galime sustiprinti sistemą iš vidaus.
Lietuvos teisėtvarkos įstaigų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai
reiškia rimtą susirūpinimą dėl valstybės vidaus saugumo ateities. Šiuo metu
statutinėse įstaigose jaučiamas pareigūnų trūkumas. Tolesnis valdžios delsimas
įgyvendinti pažadus dėl atlygio didinimo gali lemti pareigūnų nusivylimą ir
pasitraukimą iš vidaus tarnybos. Tokiu atveju kyla reali grėsmė, kad Lietuva taps
mažiau saugia šalimi, o nusikalstamumo lygis – išaugs. Profesinė sąjunga
pabrėžia, kad teisingas pareigūnų darbo įvertinimas ir stabilios darbo
sąlygos yra būtina sąlyga užtikrinant visuomenės saugumą, verslo aplinkos
patrauklumą ir pasitikėjimą valstybės institucijomis. Reikalaujame skubių
sprendimų dėl statutinių pareigūnų darbo užmokesčio, taip pat didesnio valdžios
dėmesio pareigūnų socialinėms garantijoms.”
Lietuva taps nesaugia šalimi, gali kilstelti nusikalstamumas. Turime nepamiršti,
kad šalyje turime per 200 tūkst. migrantų, kurių elgesio negalime prognozuoti,
nes jų nepažįstame. Turime galvoti apie Lietuvos patrauklumą verslui ir turizmui,
piliečių saugumą.
Lietuvos keliai, jų finansavimas ir darbuotojų darbo apmokėjimas. AB
„Kelių priežiūra”, kurios akcininkas yra valstybe, išgyveno reformas,
optimizavimus.
Daugybė darbuotojų buvo atleisti iš darbo, tačiau darbuotojų darbo sąlygos,
darbo užmokestis keitėsi nežymiai, todėl būtina pagaliau atkreipti dėmesį į
kritinę Lietuvos kelių infrastruktūros padėtį bei sektoriuje dirbančius darbuotojus.
Gera idėja dėl Valstybinio kelių fondo steigimo, kuris kuriamas siekiant užtikrinti
stabilų ir ilgalaikį finansavimą valstybinės reikšmės keliams – jų
rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių tiesimui bei infrastruktūros
pritaikymui gynybos / civilinės saugos poreikiams.
Atkreiptinas dėmesys į viešuosius pirkimus, nes laimi tas kas pasiūlė
žemiausia kaina. Ir čia matome ir broką tiesiant kelius ir mažus atlyginimus ir
prastas darbo sąlygas darbuotojams.
Baltarusijos pasienyje “įkalinti” vilkikų vairuotojai tapo nesprendžiamos
kontrabandos problemos ir įtemptų geopolitinių santykių įkaitais. Esamos
situacijos įkaitais tapo eiliniai vairuotojai, o mažų įmonių vežėjams iškilo grėsmė
prarasti rinkas, užsakymus, vairuotojus o tai yra Lietuvos biudžeto pajamas.
Vežėjai negali užtikrinti tinkamų darbo sąlygų vairuotojams, negali vykdyti
Mobilumo paketo keliamu sąlygų, neužtikrina laisvo asmenų judėjimo.
Ar tikrai nėra vidinių resursų? Ar tikrai negalime atsiliepti eilinių žmonių,
darbuotojų lūkesčiams? Ar tikrai visi veržemės diržus?

Teisingas darbo apmokėjimas ir atsakingas viešųjų finansų naudojimas

LPS „Solidarumas“ nuosekliai kėlė klausimą dėl valstybės ir savivaldybių
valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymo principų. Šiuo metu
vadovų pareiginės algos dydžiai daugiausia siejami su įmonės dydžiu ir
pareiginės algos koeficientais. Tačiau toks modelis ne visada atspindi įmonės
veiklos rezultatus, darbuotojų darbo užmokesčio lygį ar socialinio teisingumo
principus.
Mūsų nuomone, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų darbo
užmokestis turėtų būti glaudžiau siejamas su įmonės darbuotojų vidutiniu darbo
užmokesčiu. Tai užtikrintų didesnį atlygio sistemos teisingumą, skatintų vadovus
rūpintis visų darbuotojų atlyginimų augimu ir mažintų nepagrįstai didelius
atlyginimų skirtumus įmonių viduje. Taip pat siūlome peržiūrėti maksimalius
pareiginės algos koeficientus ir mažinti atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių
koeficientų, kad darbo apmokėjimo sistema būtų proporcingesnė ir socialiai
teisingesnė.
Ne mažiau svarbus klausimas – atsakingas ir tvarus viešųjų finansų naudojimas.
LPS „Solidarumas“ ne kartą atkreipė dėmesį į būtinybę reguliariai vertinti
valstybės ir savivaldybių įstaigų administracinę struktūrą bei administravimo
išlaidas. Pasitaiko atvejų, kai administraciniai padaliniai plečiami nepakankamai
pagrindžiant tokio sprendimo būtinumą, o personalo atrankos procesai kelia
visuomenėje abejonių dėl jų skaidrumo ir objektyvumo. Todėl siekiame, kad
visose viešojo sektoriaus įstaigose būtų užtikrinami skaidrūs, konkurencingi ir
kompetencija grindžiami darbuotojų atrankos principai, racionalus viešųjų lėšų
naudojimas ir aiški vadovų atsakomybė už priimamus sprendimus.
LPS „Solidarumas“ įsitikinimu, efektyvus viešasis valdymas turi būti grindžiamas
ne tik ekonominiu efektyvumu, bet ir socialiniu teisingumu, skaidrumu bei
pagarba darbuotojams. Viešosios lėšos turi būti naudojamos atsakingai, o atlygio
politika – stiprinti pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis, o ne didinti
socialinę atskirtį.
2025 m. balandžio 8 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ kartu
su kitomis didžiausiomis profesinėmis sąjungomis surengė spaudos
konferenciją dėl planuojamo įvesti visuotinio nekilnojamojo turto
mokesčio.

Mes kategoriškai atmetėme pasiūlymą įvesti nekilnojamojo turto mokestį pirmam
būstui, nes tai padidintų socialinę atskirtį ir skurdą ypač pensininkų ir jaunų šeimų
tarpe.
„Mūsų nuomone visuotinis nekilnojamojo turto mokestis gali nuskurdinti dešimtis
tūkstančių šalies gyventojų. Jaunos šeimos, kurios įsigijo pirmą būstą už paskolą,
mokėtų turto mokestį, nors iš esmės jis priklauso bankui, o jiems realiai priklausys
tik tuomet, kai paskola bus sugrąžinta. Apmokestinant jaunų šeimų būstą
jaunoms šeimoms, ypač pablogėja šeimų, kurios augina vaikus, finansinė
padėtis, nes valstybės viešosios paslaugos tampa vis sunkiau prieinamos,
kadangi vis dažniau tenka mokėti už vaikų papildomą ugdymą, sveikatos
paslaugas, o prekių ir paslaugų kainos nuolatos auga.
Atkreipėmė dėmesį į tai, kad visuotinis nekilnojamo turto mokestis mažins
paskatas renovuoti senus daugiabučius, nes po renovacijos išaugs turto vertė ir
butai pabrangs, o dėl to padidės nekilnojamojo turto mokestis tokių butų
gyventojams.
Profesinių sąjungų atstovai nepritarė pasiūlymui sumažinti turto mokestį
brangiausiam turtui, kuris dabar siekia 4 proc.

PAŽANGA SPRENDŽIANT PSICHOLOGINIO SMURTO DARBE PROBLEMAS

Psichologinis smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje išlieka viena opiausių
darbo santykių problemų Lietuvoje. Darbuotojai vis dar susiduria su žeminančiu
elgesiu, psichologiniu smurtu, nepagarbiu vadovavimu, nepagrįstu spaudimu ir kitomis psichosocialinėmis rizikomis, kurios neigiamai veikia jų sveikatą, motyvaciją ir darbo rezultatus.
LPS „Solidarumas“ buvo viena aktyviausių profesinių sąjungų, nuosekliai
siekusių, kad darbuotojų apsauga nuo psichologinio smurto taptų ne deklaracija,
o realiai įgyvendinama darbdavių pareiga, kurį nustatyta Darbo kodekse. Aktyviai
dalyvavome rengiant ir svarstant Darbo kodekso pakeitimus, TDO 190
Konvencijos nuostatų įgyvendinimui, teikėme institucijoms, siekdami aiškesnio
darbdavių atsakomybės reglamentavimo bei veiksmingesnių darbuotojų
apsaugos priemonių.
Mūsų iniciatyvomis buvo stiprinamas supratimas, kad kiekvienas darbdavys
privalo ne tik reaguoti į psichologinio smurto atvejus, bet ir imtis prevencinių
priemonių – vertinti psichosocialinę darbo aplinką, valdyti rizikos veiksnius,
nustatyti aiškią smurto ir priekabiavimo prevencijos tvarką bei užtikrinti saugią ir
pagarbią darbo aplinką.
Didelį dėmesį skyrėme profesinių sąjungų lyderių kompetencijų stiprinimui.
Organizavome mokymus, seminarus ir konsultacijas, rengėme metodinę
medžiagą, konsultavome darbuotojus ir jų atstovus, kaip atpažinti psichologinį
smurtą, tinkamai fiksuoti pažeidimus, ginti savo teises ir pasinaudoti įstatymuose
numatytomis apsaugos priemonėmis.
LPS „Solidarumas“ taip pat aktyviai atstovavo darbuotojams konkrečiose bylose,
kuriose buvo keliami psichologinio smurto, mobingo ir netinkamo vadovavimo
klausimai. Ši praktinė veikla leido ne tik padėti nukentėjusiems darbuotojams, bet
ir identifikuoti teisės aktų spragas, kurias nuosekliai siūlėme šalinti nacionaliniu
lygmeniu.
Esame įsitikinę, kad psichologinio smurto prevencija negali apsiriboti formaliais
dokumentais ar vienkartiniais mokymais. Tam būtina kurti organizacinę kultūrą,
paremtą pagarba žmogui, socialiniu dialogu ir darbdavių atsakomybe. Todėl ir
ateityje ši sritis išliks viena svarbiausių LPS „Solidarumas“ veiklos krypčių.
Ypatingą dėmesį skirsime Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros
(EU-OSHA) 2026–2028 m. kampanijai „Kartu už psichikos sveikatą darbe“.
Sieksime, kad jos tikslai būtų įgyvendinami ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir
kiekvienoje darbovietėje – stiprinant prevenciją, socialinį dialogą ir darbuotojų
teisę dirbti saugioje, pagarba grįstoje darbo aplinkoje.
Memorandumas politinėms partijoms prieš Europos
Parlamento rinkimus
Prieš rinkimus į Europos Parlamentą LPS „Solidarumas“ parengė ir politinėms
partijoms pateikė memorandumą, kuriame išdėstė svarbiausius Lietuvos
darbuotojams ir visiems šalies gyventojams aktualius klausimus bei profesinės
sąjungos lūkesčius būsimiems Europos Parlamento nariams.

Memorandume ypatingas dėmesys skirtas darbuotojų teisėms, socialiniam
teisingumui, deramam darbo užmokesčiui, saugioms ir kokybiškoms darbo
vietoms, stipresniam socialiniam dialogui bei būsto prieinamumui. LPS
„Solidarumas“ pabrėžė, kad sparčiai didėjančios būsto kainos ir nuomos išlaidos
tampa vis sunkesne našta dirbantiems žmonėms, jaunoms šeimoms ir mažesnes
pajamas gaunantiems gyventojams. Todėl būtina plėtoti socialinio ir įperkamo
būsto politiką bei ieškoti Europos Sąjungos lygmens sprendimų, kurie padėtų
žmonėms apsirūpinti tinkamu ir finansiškai prieinamu būstu.
Memorandumu siekta, kad šie klausimai atsispindėtų politinių partijų rinkimų
programose ir taptų konkrečiais būsimų Europos Parlamento narių darbais.

Susitikimas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Aktyvus dalyvavimas viešosiose diskusijose
LPS „Solidarumas“ aktyviai dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse diskusijose,
kuriose nuosekliai atstovavo darbuotojų ir jų šeimų interesams. Organizacijos
atstovai teikė savo pozicijas dėl darbo santykių, darbo užmokesčio, demografinių
iššūkių, šeimų gerovės, bendrosios Europos rinkos, migracijos politikos, keturių
dienų darbo savaitės ir profesinių pensijų fondų plėtros.
Dalyvaudama šiose diskusijose LPS „Solidarumas“ siekė, kad priimant politinius
ir ekonominius sprendimus būtų tinkamai įvertintas jų poveikis darbuotojams,
darbo vietų kokybei, šeimų finansiniam saugumui ir galimybėms derinti profesinį
bei asmeninį gyvenimą. Organizacija pabrėžė, kad ekonomikos augimas ir
bendrosios Europos rinkos stiprinimas turi būti grindžiami socialiniu teisingumu,
sąžininga konkurencija, deramais atlyginimais ir vienodais darbo standartais.

LPS „Solidarumas“ migracijos ir demografines problemas ragino spręsti
kompleksiškai – stiprinant šeimų politiką, gerinant darbo sąlygas, didinant
atlyginimus ir kuriant kokybiškas darbo vietas. Diskusijose dėl keturių dienų
darbo savaitės buvo pabrėžiama, kad trumpesnė darbo savaitė neturi mažinti
darbuotojų atlyginimų ar didinti darbo intensyvumo.
LPS „Solidarumas“ taip pat aktyviai kėlė profesinių pensijų fondų klausimą.
Organizacija pasisakė už darbdavių ir darbuotojų susitarimais bei kolektyvinėmis
sutartimis grindžiamą papildomą pensijų kaupimą, kuris padėtų darbuotojams
užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Kartu buvo akcentuojama, kad
profesinių pensijų sistema turi būti skaidri, patikima, socialiai teisinga ir negali
pakeisti valstybės garantuojamos socialinio draudimo pensijos.

Diskusija dėl keturių dienų darbo savaitės

Europos komisijos Lietuvos atstovybės, Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje
„Europos Sąjungos vidaus rinkai 30 metų: pasiekimai ir problemos“.

Susitikimas Lietuvos delegacijos su EK pirmininkė Ursula Van der Lyen
Atstovavimas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete
LPS „Solidarumas“ atstovės Kristina Krupavičienė ir Jovita Pretzsch aktyviai
dalyvauja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) veikloje.
Komitete rengiamos nuomonės dėl Europos Komisijos ir Europos Parlamento
iniciatyvų bei teisėkūros dokumentų, galinčių turėti įtakos Europos Sąjungos
darbuotojams ir visuomenei.
Dalyvaudamos EESRK darbe, LPS „Solidarumas“ atstovės siekia, kad
formuojant Europos Sąjungos politiką ir priimant teisės aktus būtų tinkamai
įvertinti Lietuvos darbuotojų interesai, stiprinamas socialinis dialogas, ginamos
darbuotojų teisės ir užtikrinama socialinė pažanga. Taip LPS
„Solidarumas“ tiesiogiai prisideda prie Europos Sąjungos politikos formavimo ir
Lietuvos darbuotojų balso atstovavimo Europos lygmeniu.

Su Lietuvos delegacija EESRK
Tarptautiniai veiksniai

Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominės ir socialinės pasekmės.
Energijos tiekimo neapibrėžtumas.
Europos ekonomikos lėtėjimas.
Didėjantis dėmesys gynybos finansavimui, ieškant pusiausvyros su socialine
politika.
Nauji pokyčiai darbo rinkoje
Dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos plėtra.
Darbo organizavimo pokyčiai.
Nauji įgūdžių poreikiai.
Būtinybė nuolat kelti darbuotojų kvalifikaciją.

NE KARUI UKRAINOJE – PENSIJŲ SISTEMOS POKYČIAI IR LPS „SOLIDARUMAS“ POZICIJA

Vienu svarbiausių socialinės politikos pokyčių šiuo laikotarpiu tapo pensijų
sistemos pertvarka. LPS „Solidarumas“ palankiai įvertino Vyriausybės inicijuotus
II pensijų pakopos pakeitimus, kurie sustiprino gyventojų teisę laisvai apsispręsti
dėl dalyvavimo pensijų kaupime. Šie pokyčiai atitiko nuoseklią mūsų
organizacijos poziciją, kad kaupimas II pensijų pakopoje turi būti grindžiamas
savanoriškumo principu, o ne automatiniu įtraukimu ar ribotomis pasitraukimo
galimybėmis.
LPS „Solidarumas“ ne kartą pabrėžė, kad valstybė privalo gerbti kiekvieno
žmogaus teisę pačiam priimti sprendimus dėl savo ilgalaikio finansinio saugumo.
Manome, kad pensijų sistema turi būti skaidri, suprantama ir paremta gyventojų
pasitikėjimu, o ne privalomais ar sunkiai pakeičiamais sprendimais.
Kartu ir toliau keliame profesinių pensijų fondų steigimo klausimą. Lietuvos
teisės aktai sudaro galimybes tokiems fondams veikti, tačiau praktikoje ši sistema
iki šiol nėra išplėtota. LPS „Solidarumas“ įsitikinimu, profesiniai pensijų fondai
galėtų tapti papildoma socialine garantija darbuotojams, stiprinti kolektyvinių
derybų reikšmę ir suteikti darbuotojams daugiau galimybių kaupti senatvei
dalyvaujant profesinėms sąjungoms ir darbdaviams.
Deja, profesinių pensijų fondų plėtra iki šiol nevyksta. Tam įtakos turi ribotas
darbdavių suinteresuotumas aktyviai dalyvauti kuriant tokią sistemą, taip pat
papildomų administracinių sprendimų poreikis viešojo administravimo institucijose. LPS „Solidarumas“ mano, kad valstybė kartu su socialiniais
partneriais turėtų ieškoti būdų, kaip paskatinti profesinių pensijų fondų kūrimą ir
sudaryti sąlygas jiems tapti veiksminga Lietuvos pensijų sistemos dalimi.
LPS „Solidarumas“ įsitikinimu, profesiniai pensijų fondai galėtų tapti viena iš
svarbiausių kolektyvinių sutarčių socialinių naudų, plačiai taikomų daugelyje
Europos valstybių. Tai ne tik didintų darbuotojų pajamas senatvėje, bet ir stiprintų
socialinį dialogą, skatintų darbuotojų lojalumą bei didintų Lietuvos darbo rinkos
patrauklumą.

Tarptautiniai ryšiai,

Pagrindinis veiklos tikslas – stiprinti LPS „Solidarumas“ tarptautinį matomumą,
plėsti bendradarbiavimą su Europos ir pasaulio profesinių sąjungų
organizacijomis, sudaryti sąlygas organizacijos narių kompetencijų ugdymui bei
užtikrinti sėkmingą tarptautinių projektų įgyvendinimą.
Nuolat palaikome ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, kurių narė yra LPS
„Solidarumas“ ir partneriais – ETUC, ETUI, EZA,BASTUN, ITUC, Tarptautine
darbo organizacija (TDO), Europos darbo tarybų tinklais ir kitomis
organizacijomis. Dalyvaujame ETUC ir Europos komisijos sudarytuose
komisijose, darbo grupėse.
Pasirašytos bendradarbiavimo sutartis su Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos
profesinėmis sąjungomis.

Dėka Sergejaus Glovacko TDO atstovo, Lietuvoje vyko daugybė renginių skirtų
migracijos klausimais. konferencijos dalyviai: Ukrainos, Kazachstano, Armenijos,
Baltarusijos, Uzbekistano ir kitų šalių vadovai.

LPS „Solidarumas“ mokymai:
Iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo
projekto Nr. 07-022-P-0001 „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas
darbo vietas ir didinti konkurencingumą“
Buvo suorganizuoti 34 renginiai: