Vyriausybėje svarstyta kaip geriau kovoti su „šešėliu”

autorius Ričardas

2025 m. balandžio 24 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis dalyvavo Vyriausybės šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos posėdyje, kurį vedė Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys. Posėdyje dalyvavę, darbdavių, kontroliuojančių įstaigų vadovai ir ministerijų viceministrai dalinasi savo patirtimi kovojant su „šešėliu“ ir ieškojo būdų kaip dar labiau jį sumažinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI)viršininkė Edita Janušienė savo pranešime atskleidė, kad per dešimt metų priėmus tinkamas įstatymų pataisas, apribojus atsiskaitymą grynaisiais pinigais, įdiegus skaitmeninės kontrolės priemones ir glaudžiau bendradarbiaujant valstybės institucijoms pavyko žymiai sumažinti „šešėlį“ ir surinkti tris kartus daugiau mokesčių, net sumažėjus VMI darbuotojų skaičiui.

Mokesčių surinkimas iš pavėžėjų per ketverius metus išaugo  kartus, iš prekiautojų automobiliais – 3 kartus, iš apmokėjimo natūra – 8 kartus.

Tačiau ir toliau didžiausias „šešėlis“ išlieka statybose, prekybos ir aptarnavimo sektoriuose bei augant prekybai internete – internetinėje erdvėje.

Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas atskleidė, kad uždarius keletą pasienio postų su Baltarusija ir Rusija, dėl sankcijų sumažėjus prekių srautams iš šių valstybių ir pradėjus rentgeno aparatais šviesti kiekvieną ES sieną kertantį vilkiką kontrabandinių cigarečių kiekis labai sumažėjo.

Tačiau dabar jos į Lietuvą vis dažniau patenka per Latviją, į kurią jos atgabenamos jūra arba gaminamos pogrindiniuose fabrikuose Latvijos rytuose. Taip pat pastebimas didelis neapmokestinto dyzelino srautas į Lietuvą iš šios šalies. Todėl būtina stiprinti krovinių patikras Latvijos pasienyje, nors pagal ES teisę tai daryti yra papildomų apribojimų. 

Jis pasidžiaugė, kad pradėjus tikrinti vilkikų bakus atvykstant ir išvykstant iš Lietuvos pavyko beveik visiškai užkirsti kelią nelegaliai prekybai degalais, kurią vykdė Rusijos ir Baltarusijos vairuotojai, kertantys Lietuvą tranzitu iš Karaliaučiaus srities ir Baltarusijos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis atskleidė, kad jo vadovaujama įstaiga taip pat pagerino savo darbą ir surado daugiau nuslėptų mokesčių, bet pažymėjo, kad FNTT tyrimai yra sudėtingi, todėl užtrunka ir vidutiniškai tęsiasi daugiau nei dvejus metus, todėl FNTT stengiasi pirmiausia tirti galimus stambaus masto nusikaltimus.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) viršininkas Jonas Gricius atkreipė dėmesį, kad pavyko žymiai sumažinti nelegalų darbą transporto sektoriuje, tačiau statybų sektoriuje „šešėlis“, nors ir sumažėjęs, bet vis dar yra didelis, ir auga aptarnavimo ir prekybos sektoriuose. Dažniausi pažeidimai yra ne nelegalus, o nedeklaruotas darbas.  Jis taip pat pažymėjo neproporcingai didelę pažeidimų dalį, susijusią su trečiųjų šalių darbuotojų darbu (40 proc. visų pažeidimų).

R. Garuolis padėkojo naujos Vyriausybės atstovams už ketinimus plėsti socialinį dialogą ir tartis ne tik su verslo, bet ir su profesinių sąjungų atstovais, pažymėdamas, kad iki šiol tik su VDI vyko dalykiškas bendradarbiavimas, kuris nuimdavo dalį darbo krūvio nuo VDI, nes jų darbą sėkmingai atlikdavo profesinės sąjungos.

Jis pateikė seną Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymą padaryti privalomą visiems statybininkams jau veikiančią „STATREG“ kortelę, kuri realiame laike leidžia kontroliuoti statybininko darbo laiką ir vietą bei daug lengviau ir su mažesniu darbo inspektorių kiekiu padeda užkirsti kelią nelegaliam darbui.

Kancleris L. Rudys pasiūlymui pritarė, pažymėdamas, kad reikia grįžti prie šio ankstesnių vyriausybių atmesto pasiūlymo svarstymo.

R. Garuolis pažymėjo, kad grynieji pinigai yra būtini šiais laikais, kai dėl kibernetinių atakų neretai sutrinka interneto paslaugos ir yra galimi elektros tiekimo sutrikimai, bet pasiūlė, kad pardavėjai privalėtų sudaryti sąlygas atsiskaityti ir mokėjimo kortelėmis, nes jei dabar pardavėjai leidžia atsiskaityti tik grynaisiais, tai rodo, kad greičiausiai jie slepia dalį mokesčių.

Jis paragino stiprinti įmonių, kuriose dirba užsieniečiai kontrolę, nes atvykę iš valstybių, kuriose „šešėlis“ yra įprastas, jie daug lengviau nei vietiniai sutinka dirbti, nemokant mokesčių.

R. Garuolis pareiškė tikintis, kad tokie susitikimai, kuriuose ieškoma būdų kaip spręsti problemas dalyvaujant ir profesinių sąjungų atstovams, ateityje taps įprasti visuose visose valstybinėse institucijose.

Vyriausybės kancleris pažadėjo, kad šis susitikimas tikrai yra ne paskutinis, o pateikti pasiūlymai bus įtraukti į Vyriausybės darbo dienotvarkę.

Palikti komentarą