Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė raštą Seimo TS-LKD frakcijos nariui Viliui Semeškai, Seimo nariams, kurie palaikė V. Semeškos siūlomas pataisas LR Profesinių sąjungų įstatymui, Seimo socialinių reikalų komitetui ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijai.
K. Krupavičienė savo rašte atkreipia dėmesį, kad šios Profesinių sąjungų įstatymo pataisos ne sustiprins, kaip teigia V. Semaška, o atvirkščiai – silpnins profesines sąjungas ir jų galimybes atstovauti savo narius, nes apkraus jas papildoma administracine ir finansine našta, verčiant jas visas samdyti buhalterius ir auditorius, viešinti savo narius ir pajamas, net jei jos negauna paramos iš valstybės ar darbdavių, bei šiukščiai pažeis Lietuvos Konstituciją ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus t. y. 1994 m. Lietuvos ratifikuotą Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“, kurios Lietuvoje užtikrina visame demokratiniame pasaulyje įtvirtintą išskirtinį profesinių statusą, jų autonomiškumą ir apsaugą nuo valstybės ar darbdavių kišimosi į jos vidinį valdymą.
K. Krupavičienė siūlo stiprinti profesines sąjungas, neleidžiant be profesinės sąjungos sutikimo atleisti iš darbo ar pabloginti darbo sąlygas profesinių sąjungų valdymo organų renkamiems nariams, skiriant valstybės finansavimą profesinių sąjungų renkamų atstovų kompetencijų stiprinimui, ekspertų samdymui, profesinių sąjungų atstovų įvairių komisijų darbe kaip Lietuvos, taip ir užsienio institucijose dalyvavimui ir profesinių sąjungų veiklai, atstovaujant darbuotojus.
Visą raštą skaityti žemiau.
DĖL LR PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSTATYMO NR.I-2018 PAPILDYMO 26 ir 27
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ susipažinusi su Jūsų siūlymu papildyti LR Profesinių sąjungų įstatymo 26 ir 27 straipsnius, teikia savo pasiūlymus ir pastabas bei prašo skirti laiką susitikimui, kurio metu norėtume aptarti Jūsų pateiktas pastabas bei pasiūlymus, kuriais, kaip rašoma aiškinamajame rašte, siekiama stiprinti profesinių sąjungų veiklos efektyvumą.
Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, iš pirmo žvilgsnio kilnus Įstatymo projekto tikslas – sustiprinti profesinių sąjungų veiklos atskaitomybę, skaidrumą ir viešumą, taip didinant įstaigos pasitikėjimą tarp narių ir visuomenės, kelia tam tikrą nerimą ir abejones.
Pritariame tam, kad reikia didinti visuomenės pasitikėjimą profesinėmis sąjungoms ir paskatinti darbuotojus jungtis į profesines sąjungas bei apsaugoti profesinių sąjungų narius nuo psichologinio spaudimo, nepagrįsto atlyginimų mažinimo,
darbo sąlygų keitimo ir atleidimo iš darbo, tačiau pateiktas projektas gali turėti ir neigiamų pasekmių ir net gi susilpninti profesines sąjungas.
Nesutinkame su Jūsų aiškinamajame rašte išdėstyta pozicija, kuri klaidina ir kitus Seimo narius, kad: „Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus“, nes Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadose, nurodoma visiškai priešingos išvados: tai kas išdėstyta Profsąjungų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, svarstytina, ar projekto nuostatomis užtikrinamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsnio ir
Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymasis, ar projekte numatytu teisiniu reguliavimu nebūtų varžoma profesinių sąjungų teisė veikti laisvai, savarankiškai savo įstatuose apsibrėžti ir vykdyti profesinės sąjungos veiklą, t. y. patiems nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojami profesinės sąjungos veiklos vidaus procesai, spręsti, ar reikalinga nusistatyti profesinės sąjungos valdymo organų atsakomybę ir kokia apimtimi, nusistatyti dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarką, viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarką ir kt.
Norime priminti, kad Lietuva 1994 metų rugsėjo 26 diena ratifikavo TDO konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo.
Jeigu norima pasiekti Įstatymo projekto tikslą – sustiprinti profesinių sąjungų veiklos atskaitomybę, skaidrumą ir viešumą, taip didinant pasitikėjimą tarp profsąjungų narių ir visuomenės, siūlome kartu svarstyti: Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. „Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ ir Darbo kodekso 168 str. „Darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos“, papildyti tokiomis nuostatomis, kad kiekvienas esantis profsąjungos narys būtų apsaugotas darbo vietoje:
Profesinių sąjungų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia, jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be išankstinio įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo, privalo pateikti profesinei sąjungai visą su sutikimo suteikimu susijusią aktualią ir reikalingą informaciją.
Be to:
- Siūlome 0,6 % sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti socialinio dialogo stiprinimui, LR Trišalės tarybos sekretoriatui atkurti, socialinių partnerių susitarimų viešinimui, profesinių sąjungų renkamų atstovų kompetencijų stiprinimui, ekspertų samdymui, profesinių sąjungų atstovų įvairių komisijų darbe kaip Lietuvos, taip ir užsienio institucijose dalyvavimui.
- Siūlome numatyti ir papildomus finansinius mechanizmus, kurie stiprintų profesines sąjungas, socialinį dialogą, socialinių partnerių derybinius gebėjimus, prisidėtų prie atlyginimų augimo ir skurdo mažinimo, didintų kolektyvinių sutarčių aprėptį. Išanalizuoti kitų šalių patirtį, kaip pvz. Lenkija, Prancūzija, Norvegija ir kitos šalys, kai profesinėms sąjungoms efektyvios veiklos vykdymui skiriamas valstybės finansavimas.
- Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ prieš metus teikė LR Seimo Žmogaus teisių komitetui analizę ir pasiūlymus dėl Profesinių sąjungų teisių pažeidimų, tačiau iš LR Seimo nesulaukėme jokio atsakymo ir reakcijos. Todėl pridedame Jums šį raštą susipažinimui, .
- Finansinės informacijos atskleidimas gali padaryti profesinės sąjungas labai pažeidžiamomis, nes darbdaviui žinant profsąjungos finansinę padėtį, derybose leis užimti stipresnę poziciją, vilkinti derybas ir nesitarti dėl kolektyvinės sutarties. Finansinės padėties atskleidimas leis darbdaviui suprasti, ar profesinė sąjunga yra pajėgi organizuoti streiką, kaip kraštutinę priemonę ginant darbuotojų teisės. Kadangi Lietuvoje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, įstaigos, dauguma darbdavio lygio profesinių sąjungų nėra skaitlingos. Tokios profesinės sąjungos neturi samdomų darbuotojų, nes tam neturi galimybių. Renkamas nario mokestis sudaro nuo 1 proc. gaunamo atlyginimo iki fiksuoto 2-5 eurų
mėnesiui, sprendimą dėl nario mokesčio priima pačios profesinės sąjungos jų įstatuose nustatyta tvarka.
Todėl, mūsų manymu, veiklos ir finansinių ataskaitų teikimas kasmet, labai apsunkins nedidelių profesinių sąjungų veiklą, kurie negali turėti specialistų ir buhalterių. Finansinių ataskaitų gali reikalauti tik tos organizacijos arba asmenys už tas sumas, kurias patys įneša į profesinių sąjungų biudžetą, tame tarpe mokesčių inspekcija už suteiktą paramą arba teisėsaugos organai, esant pagrįstiems įtarimams dėl nusikaltimų. Primename, kad profsąjungos nėra verslas. Todėl manome, kad jūsų teikiamame įstatymo pakeitime reikalauti teikti ataskaitas apie pelną, perviršis, patirtus nuostolius, akivaizdžiai painiojamos profesines sąjungos su verslo įmonėmis. Profesinės sąjungos neturi pelno, jų pajamas sudaro narių nario mokesčiai už kurias valdymo organai atsiskaito savo nariams, profsąjungų įstatuose nustatyta tvarka.
Primename, kad auditą atlieka licencijuotos firmos, kurių paslaugos labai brangios ir tai sudarys papildomas išlaidas profsąjungoms.
Pagarbiai,
Pirmininkė Kristina Krupavičienė