Gynybos mokestis neturi didinti socialinės nelygybės

autorius Ričardas

2024 m. kovo 13 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” nutarimą dėl Gynybos mokesčio, kuris buvo priimtas 2024 m. kovo 8 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” koordinacinės tarybos posėdyje.

Visą nutarimą skaityti žemiau.

LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

DĖL GYNYBOS MOKESČIO

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ supranta dėl Rusijos agresijos Ukrainoje augančias grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui ir pritaria, kad Lietuvos krašto apsauga būtų tinkamai finansuojama.

Apgailestaujame, kad nepavyko įgyvendinti mokesčių reformos, kuri būtų padidinusi valstybės pajamas ir jos galimybes tinkamai finansuoti Lietuvos gynybą.

Lietuvoje mokesčių surinkimas nuo Bendro vidaus produkto (BVP) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), o socialinė nelygybė yra viena didžiausių tarp ES šalių.

Europos komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) bei kitų tarptautinės nuolatos rekomenduoja Lietuvai didinti mokesčių surinkimą iš didesnes pajamas gaunančių gyventojų ir mažinti socialinę atskirtį.

Didelė socialinė nelygybė silpnina visuomenės, ypač tos jos dalies, kuri gauna mažesnes pajamas, atsparumą priešiškai propagandai, pasiryžimą ginti savo valstybę ir skirti papildomas lėšas Krašto apsaugai. 

Šiuo metu įprastas pelno mokestis Lietuvoje yra vienas mažiausių pasaulyje, o Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vienas didžiausių pasaulyje. 

Lietuvoje įprastas pelno mokesčio tarifas siekia 15  proc., o mažoms  įmonėms ir reinvestuojamam pelnui – 5 proc., Latvijoje ir Estijoje – po 20 proc., Lenkijoje – 19 proc., vidutiniškai Europos Sąjungoje – 21,5 procento, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje EBPO – 23.6 proc. 

Lietuvoje beveik visoms be išimčių prekėms ir paslaugoms taikomas vienodas 21 proc. PVM tarifas, tuo tarpu daugelis valstybių taiko skirtingus PVM tarifus, kurie yra mažesni socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių perkamoms prekėms bei paslaugoms ir yra didesni prabangos prekėms ir paslaugoms.

Todėl kategoriškai nepritariame PVM tarifo didinimui, nes tai būtų socialiai neteisinga, nukentėtų mažesnes pajamas gaunantys asmenys, atsirastų galimybė nesąžiningiems prekybininkams piktnaudžiauti neproporcingai keliant kainas ir dėl kaltinant PVM tarifo padidinimą.

Taip pat nepritariame Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimui, nes šiuo metu, kai pelno mokestis yra ketvirtadaliu mažesnis nei GMP, tai yra socialiai neteisinga.

Tokie sprendimai padidintų įtampą visuomenėje, kuri esant geopolitinei įtampai dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir vykstant hibridinėms atakoms prieš Lietuvą kenktų valstybės nacionaliniam saugumui.

Siekiant padidinti Krašto apsaugos finansavimą siūlome atšaukti A. Kubiliaus vyriausybės dėl ekonominės krizės įvestą laikiną pelno mokesčio dydį, kuris buvo sumažintas iki 15 proc. ir grąžinti pelno tarifą visoms pajamų rūšims į ankstesnį 20 proc. proc. lygį, skiriant papildomas dėl šio padidėjimo atsiradusias lėšas tik Krašto apsaugai. 

Pritariame pasiūlymui išleisti taupymo lakštus, kurių lėšos būtų naudojamos tik Lietuvos gynybai. Tai padėtų visiems gyventojams savanoriškai, pagal savo gaunamas pajamas prisidėti prie savo šalies gynybos stiprinimo.

Raginame Vyriausybę ieškoti galimybių pratęsti Bankų solidarumo mokesčio galiojimą bei paieškoti būdų, kad komerciniai bankai galėtų daugiau prisidėti stiprinant Lietuvos krašto apsaugą.

Svarbu užtikrinti Lietuvos saugumui ir gynybai skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą. 

Visuomenė nesupranta papildomo finansavimo Krašto apsaugai būtinybės, kai esant nesaugiai geopolitinei Lietuvos padėčiai, kai nėra pakankamai civilinės saugos priemonių – slėptuvių, būtinos karo atveju regioninės ligoninės yra uždaromos, o keliai ir aplinkkeliai apie Vilnių nėra pastatyti, Vyriausybė planuoja skirti milžiniškas lėšas ne pirmo būtinumo poreikiams pvz:. prieštaringai vertinamo prabangaus stadiono statybai Vilniuje ir Vyriausybės miestelio statybai.

Dėl Rusijos agresyvios politikos išaugus poreikiui skirti daugiau lėšų Krašto apsaugai būtina imtis veiksmingesnių priemonių „išraukiant“ lėšas iš „šešėlio“, ribojant nelegalų darbą. 

Raginame kuo skubiau visose statybose padaryti privalomą, dabar vis dar savanorišką Statybininko tapatybės kortelę STATREG, kurios įdiegimas Lietuvos mastu, Lietuvos statybininkų asociacijos apskaičiavimais, leistų į valstybės biudžetą iš „šešėlinio“ verslo per metus surinkti mažiausiai 200 mln. eurų pajamų.

Raginame Vyriausybę imtis aktyvesnių veiksmų, kad Lietuvos saugumo ir gynybos pajėgumų stiprinimas taptų visos ES bendru tikslu, siekti bendro ES gynybos mokesčio, kurio lėšos galėtų būti panaudojamos labai brangiai kainuojančių, todėl vienai Lietuvai neįperkamų priešraketinių priemonių įsigijimui, kurios galėtų būti dislokuojamos tose ES vietose, kuriose grėstų pavojus ES valstybėms.

Pagarbiai

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė