Darbuotojai kaltina VMI slepiant rinkimų į Darbo tarybą rezultatus

vmi1
 
Nuo praėjusių metų liepos galiojantis naujas Darbo kodeksas numato, kad įmonėse, turinčiose 20 ir daugiau darbuotojų, turės būti įsteigtos Darbo tarybos. Ne išimtis – ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), bet šios institucijos darbuotojai suabejojo rinkimų skaidrumu.
 
Naujas Darbo kodeksas – nauja tvarka Darbo kodekse numatoma, kad Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai (išskyrus šio kodekso 170 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis).
 
Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Kandidatus į Darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į Darbo tarybą. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į Darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas.
 
Šių metų vasario 21–23 d. VMI vyko Darbo tarybos rinkimai. Į naujienų portalą lrytas.lt kreipęsi minėtos įstaigos darbuotojai teigė turintys įtarimų, kad rezultatai yra suklastoti. Anot jų, rinkimų komisija atsisako viešai paskelbti visų kandidatų gautų balsų skaičių, kaip to reikalauja DK 171 str. 9 d. nuostatos.
 
 
Teigiama, kad išrinktų į Darbo tarybą asmenų sąrašas sudarytas šiurkščiai pažeidžiant DK 171 str. 11 d. nuostatas, mat šis sąrašas neatitinka faktinių rinkimų rezultatų, t.y. nepagrįstai išeliminuoti kandidatai, surinkę daugiausia balsų.
 
Kalbėdamas apie situaciją VMI profsąjungos pirmininkas Julijonas Aniukštis teigė: „Įtarimų kilo todėl, kad nėra viešai paskelbti rinkimų rezultatai. Juk rezultatai apima ne tik išrinktųjų sąrašą, bet ir rezervo sąrašą. Turi būti parodyta, kiek asmenų dalyvavo rinkimuose ir kiek jie surinko balsų. Iš mūsų net atimta teisė objektyviai ginčyti rezultatus, mes tik iš šalutinių požymių galime teigti, kad rinkimai buvo suklastoti. Juk įstatymas numato, kad šie duomenys turi būti vieši.“
 
Pašnekovas pasakojo, kad darbuotojai, kurie nepriklauso profesinėms sąjungoms, o buvo deleguoti savo departamentų, nepateko į Tarybą. „Mes sužinojome, kad jie surinko kur kas daugiau balsų nei tie, kurie buvo įtraukti į Darbo tarybą. Bet negalime šio fakto nuginčyti“, – kalbėjo J.Aniukštis.
 
Anot pašnekovo, darbuotojai taip pat yra pateikę skundus rinkimų komisijai dėl neskaidrių rezultatų, bet net po prašymo viešai paskelbti balsavimo rezultatus tai nebuvo padaryta: „Gautas formalus atsakymas, bet jame nenurodyta, kiek balsų konkretus darbuotojas gavo rinkimų metų. Viename iš sprendimų nurodoma, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir rinkimų komisija padarė išvadą, jog rinkimuose dalyvavo daugiau negu vienas profesinės sąjungos narys, tad iš kiekvienos profsąjungos buvo pasirinkta po vieną žmogų ir jie įtraukti į Darbo tarybą. Jau tai reiškia, kad profesinės sąjungos diskriminuojamos“, – kalbėjo jis.
 
J.Aniukštis teigė, kad pagal įstatymą profesinė sąjunga turi teisę pateikti deleguojamų narių sąrašą, bet ji šia teise nepasinaudojo. „Mūsų profesinė sąjunga rinkimuose nedalyvavo, kiekvienas asmuo buvo deleguotas tą teisę turėjusių kolegų“, – sakė pašnekovas. Pašnekovo teigimu, trys rinkimuose į Darbo tarybą dalyvavę darbuotojai dėl galbūt neteisėto eliminavimo kreipėsi į teismą. „Komisija jau paskelbė pirmojo tarybos posėdžio datą. Nebuvo atsižvelgta į skundus, viskas vyksta buldozerio principu“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.
 
Su tokiais darbuotojų kaltinimais pati VMI nesutinka. Personalo vadovas Arvydas Ivaškevičius, paklaustas, ar iš tiesų minėtas sąrašas su balsavimo rezultatais nėra viešinamas, sakė: „Pažymėtina, jog Darbo tarybos rinkimų komisija, savo veikloje griežtai vadovaudamasi Lietuvos darbo kodekso nuostatomis, š. m. vasario 26 d. viešai paskelbė VMI Darbo tarybos rinkimų rezultatus – išrinktų į Darbo tarybą asmenų sąrašą. Tokį sąrašą paskelbti Komisiją įpareigoja teisės aktai. Darbo kodeksas numato ir tai, jog nepatekusių į Tarybą kandidatų sąrašą ir jų surinktų balsų skaičių Komisija turi teisę paskelbti tik gavusi raštišką jų sutikimą, tačiau ne visi kandidatai tokius duomenis apie save leido atskleisti ir apie tai Komisiją informavo raštu, oficialiai. Be darbuotojų sutikimo paviešindama minėtą sąrašą Komisija nusižengtų teisės aktams.“
 
Anot jo, vadovaudamasi Darbo kodeksu Komisija minėtą sąrašą perdavė Tarybai (LR DK 171 straipsnio 9 d). „Šiuo metu Darbo taryba, kaip nepriklausomas, darbuotojams atstovaujantis organas, turi teisę darsyk kreiptis į sąraše išvardintus kandidatus dėl galimybės minėtą sąrašą paskelbti viešai“, – akcentavo jis. Paklaustas, kaip vertina teiginius, kad galbūt buvo šiurkščiai pažeistos DK nuostatos, A.Ivaškevičius sakė: „Darbo tarybos rinkimų komisijos ir Personalo skyriaus nuomone, Darbo kodekso nuostatos nebuvo pažeistos. Siekdama tuo įsitikinti Komisija konsultavosi ir su Valstybine darbo inspekcija.“ Anot personalo vadovo, VMI nėra gavusi informacijos apie kreipimąsi į teismą dėl Darbo tarybos rinkimų.
 
Straipsnis iš portalo „Lietuvos rytas".