Profesinės sąjungos Briuselyje pristatė socialinio dialogo padėtį Lietuvoje

emco 1

2017 m. lapkričio 20-21 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" valdybos narys Ričardas Garuolis  Briuselyje dalyvavo Darbo komiteto (EMCO), kuris yra svarbiausias patriamasis organas Europos komisijos Darbo ir socialinių reikalų tarybai prie Europos Sąjungos komisijos.
 
Metų bėgyje reguliariai vyksta šio Darbo komiteto posedžiai, kurių metų profesinių sąjungų, darbdavių, šalių vyriausybių ir Europos komisijos atstovai svarsto klausimus susijusius su darbo santykiais, po to pateikia kiekvienos šalies įvertinimus ir rekomendacijas. Šį kartą buvo svarstoma socialinio dialogo padėtis 12-oje ES valstybių.
 
Pirmą dieną profesinių sąjungų atstovai susitiko Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) patalpose ir aptarė savo pasisakymus, kurie bus išklausomi  Darbo komiteto (EMCO) posėdyje kitą dieną. Kitų šalių profesinių sąjungų atstovus domino kaip kiekvienoje šalyje vyksta socialinių partnerių bendradarbiavimas dėl būtinų šaliai reformų.
 
Ričardas Garuolis  papasakojo, kad Lietuvoje pasirašytas Nacionaliinis susitarimas dėl būtinų Lietuvai reformų, tačiau kol kas, išskyrus kelis punktus, tai tėra gairių rinkinys. Nors Vyriausybė į susitarimą įtraukė daugiausiai darbdavių pasiūlymus, bet šiuo metu profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai šias gaires tikslina.
 
Tačiau Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ jau pradėjo svarstyti ir pasitraukimo iš šio susitarimo galimybę, nes Vyriausybė nebevykdo savo pažadų, padarytų prieš pasirašant šį susitarimą. 2004 m. Vyriausybė po Konstitucinio teismo sprendimo atėmė iš Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Druskininkų sanatoriją „Nemunas“. Nors profesinė sąjunga du kartus raštu kreipėsi į „Litesko“ įmonę,  prašydama nutraukti šildymą, nes šios patalpos profesinei sąjungai nebepriklauso, „Litesko“ įmonė šildyti nenustojo, nes jai Turto fondas įsipareigojo už šildymą sumokėti. Nepaisant to, kad vėliau G.Kirkilo Vyriausybė išleido įsakymą padengti šias šildymo išlaidas, Finansų ministerija tam nerado lėšų ir už jas nesumokėjo.
 
Prieš du metus po ilgai trūkusio bylinėimosi Lietuvos aukščiausias teismas priėmė galutinį sprendimą, kad už šildymą 60 000 eurų privalo sumokėti Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, kuri tuo metu šių patalpų jau nebevaldė! Iš neoficialių šaltinių profesinės sąjungos atstovai sužinojo, kad šį sprendimą Aukščiausiasis teismas priėmė po skambučio iš A.Butkevičiaus Vyriausybės.
 
Dabar Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra pateikusi ieškinį Lietuvos valstybei dėl neteisėto praturtėjimo. Prieš pasirašant Nacionalinį susitarimą su Vyriausybės atstovu buvo sutarta, kad bus pasirašyta ir taikos sutartis, pagal kurią Vyriausybė padengs dar profesinės sąjungos nesumokėtą apie 40 000 eurų sumą, o Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ atsisakys reikalavimo grąžinti jau sumokėtus 20 000 eurų. 
 
Tačiau neseniai vykusiame teismo posėdyje buvo pranešta, kad teismas negavo jokio Vyriausybės pasiūlymo dėl taikos sutarties.
 
Apie kokį bendradarbiavimą dėl Nacionalinių susitarimo, kuriame Vyriausybė įsipareigoja stiprinti profesines sąjungas, galima kalbėti, kai tuo metu Vyriausybė ir profesinė sąjunga bylinėjasi?  Kitų Europos profesinių sąjungų atstovai, pasibaisėję teisine tokia padėtimi ES priklausančioje Lietuvoje, palinkėjo Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ stiprybės. 
 
Kitą dieną kiekvienos valstybės atstovai turėjo atsakyti į kiekvienai šaliai skirtingus klausimus. Europos komisijos atstovus domino ar naujasis Lietuvos Darbo kodeksas skatina sudaryti kolektyvines sutartis, prašė pateikti teigiamas ir neigiamas jo puses. Taip pat juos domino kaip vyksta ES finansuojamas projektas socialiniam dialogui vystyti, nes Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis, socialinių partnerių, ypač profesinių sąjungų, sugebėjimai deramai atstovauti savo interesus įvairiose derybų ir konsultacijų lygiuose yra nepakankami.
 
Darbo komiteto (EMCO) posėdyje be Ričardo Garuolio dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Danutė Šlionskienė, Socialinės apsaugos ir darbo atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Jelena Polijančuk. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Kęstutis Zaura dėl ligos negalėjo dalyvauti. Dėl nežinomų priežasčių Lietuvos darbdavių atstovų nebuvo. Pirmoje posėdžio dalyje buvo pristatyta socialinio dialogo padėtis ir pokyčiai  12 ES valstybių, o antroje dalyje visų dalyvių akivaizdoje buvo klausinėjama kiekviena šalis. Kiekvienai valstybiai buvo skirta po pusvalandį, o kiekvienas pranešėjas galėjo kalbėti ne ilgiau nei penkias minutes. Lietuvos delegaciją klausinėjo Švedijos atstovė.
 
Socialinio dialogo padėtį Lietuvoje pristatė Jelena Polijančuk. Po to kalbėjusi Danutė Šlionskienė pateikė profesinių sąjungų nuomonę ir atkreipė dėmesį, kad nepaisant profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų pageidavimų Vyriausybė atsisako atkurti Trišalės tarybos sekretoriatą, kuris labai pelengvindavo jos darbą, bet per krizę buvo panaikintas.
 
Ričardas Garuolis atskleidė, kad iki šiol socialinis dialogas Lietuvoje yra tik imituojamas, o Vyriausybė dažniausiai stoja darbdavių, o tiksliau kai kurių jų organizacijų pusėn, arba yra neutrali. Pavyzdžiui, per krizę nors dauguma darbdavių organizacijų ir visos profesinės sąjungos pasisakė už minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą, Vyriausybė palaikė vienos darbdavių organizacijos nuomonę ir kelerius metus nekėlė MMA.
 
Vyriausybės atstovas Nyderlandų Trišalėje taryboje paklausė kaip gali būti, kad Trišalėje taryboje Vyriausybė atsižvelgia tik į vienos organizacijos nuomonę. Lietuvos Vyriausybės atstovė Jelena Polijančuk atsakė, kad taip atsitiko, nes Vyriausybė atsižvelgė į smulkaus verslo organizacijos prašymą, kadangi MMA padidinimas gali sužlugdyti jų verslą. Ričardas Garuolis prisipažino, kad profesinėms sąjungoms taip pat yra paslaptis, kodėl Lietuvos Vyriausybės į vienus argumentus atsižvelgia, o kitų negirdi.
 
Šis Vyriausybės atstovės atsakymas, jo nuomone, puikiai atskleidžia socialinio dialogo padėtį Lietuvoje. Kaip pavyzdį jis nurodė šiemetinį MMA didinimo svarstymą Trišalėje taryboje. Nors Lietuvos ūkis auga daugiau nei 3% per metus ir numatomas panašus augimas ir ateinančiais metais, nors biudžetas yra perteklinis, nors infliacija Lietuvoje yra didžiausia Europoje ir viršija 4%, nors Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro 75% ES vidurkio, o vidutinis atlyginimas tik 45% ES vidurkio, nors nepaisant ūkio augimo, Lietuvoje auga ir skurdas, o didžiausia Europoje emigracija skaičiuojant tūkstančiui gyventojų Lietuvoje nesustoja, Vyriausybė siūlė padidinti MMA ne iki 500 eurų, kaip to reikalavo profesinės sąjungos, o tik 20 eurų, t.y. iki 400 eurų. Darbdavių organizacijos visą laiką tvirtinusios, kad MMA didinimas joms nėra svarbus, nes jų įmonėse beveik nėra darbuotojų, kurie tiek mažai uždirbtų, Trišalėje taryboje vieningai nubalsavo prieš BET KOKĮ (!) MMA padidinimą. 
 
Naujoji Lietuvos Vyriausybė skelbia, kad remia kolektyvinių šakos sutarčių pasirašymą, tačiau, panašu, kad nenori jų vykdyti. Pasirašius kolektyvinę medicinos darbuotojų šakos sutartį, ministerija atsisakė kelti darbuotojų algas tiek kiek numatyta šioje sutartyje. Kai profesinės sąjungos pagrasino streikais, kurie pasirašytoje sutartyje yra leidžiami, jei antra pusė nevykdo savo įsipareigojimų, ministerija nusiuntė profesinėms sąjungoms paaiškinantį raštą, kuriame rašoma, kad jei atlyginimas keliamas nors ir mažiau nei sutarta, streikuoti draudžiama. 
 
Į klausimą kodėl Lietuvos profesinės sąjungos yra silpnos, Ričardas Garuolis atsakė, jog skirtingai nuo Vakarų šalių Lietuvoje streikai teoriškai leidžiami, bet praktiškai beveik neįmanomi, nes darbdaviai gali kreiptis dėl streiko į teismą, kuris turi teisę sustabdyti streiką kol bus svarstomas jo teisėtumas. Lietuvoje buvo atvejis, kai teismas leido streikuoti po dvejų metų bylinėjimosi. Naujasis Darbo kodeksas šioje srityje iš esmės nieko nepakeitė
 
Kalbėdamas apie naująjį Darbo kodeksą Ričardas Garuolis paaiškino, kad, profesinių sąjungų teisininkų nuomone, apie trečdalis naujų Darbo kodekso straipsnių reikalauja teismų išaiškinimo, todėl kalbėti teigiamas ar neigiamas jo puses bus galima kalbėti po dvejų metų, kai teismai juos patikslins.
 
Švedijos atstovė paklausė kodėl Lietuvos Darbo kodekse atsirado Europoje labai retos Darbo tarybos, kurios pagal naują Darbo kodeksą Lietuvoje tampa privalomomis visoms įmonėms, turinčioms daugiau nei 20 darbuotojų ir koks yra jų santykis su profesinėmis sąjungomis. 
 
Ričardas Garuolis atsakė, jog Darbo tarybų idėją ypač „stūmė“ švediškų bankų lobistai tam, kad šių bankų savininkai galėtų savo profesinėmis sąjungoms Švedijoje paaiškinti, kad profesinių sąjungų jų Lietuvos padaliniuose nėra, nes darbuotojams labiau patinka Darbo tarybos. 
 
Pagal naująjį Darbo kodeksą darbdaviai gali lengvai užkirsti kelią įsikurti profesinei sąjungai, atleisdami iš darbo būsimą jos lyderį, nes dabar darbdaviai turi teisę be jokių paaiškinimų per tris dienas atleisti bet kurį darbuotoją, sumokėdami pusės metų jo vidutinį atlyginimą. Tačiau viskas priklauso nuo atskirų darbavių požiūrio. Protingesni iš jų netrukdo steigtis profesinėmis sąjungoms, nes jos, pasirūpindamos geresnėmis darbo sąlygomis, apsaugo įmones nuo darbuotojų emigravimo į turtingesnes ES valstybes. Kai kurie darbdaviai nenori apsikrauti papildomais rūpesčiais, kuriant Darbo tarybas, ir Lietuvoje nesipriešina profesinėms sąjungos, kai jos siekia padidinti savo narių skaičių iki 30% visų darbuotojų, nes tuomet Darbo tarybos nesteigimos.  
 
Per kavos pertraukėlę Nyderlandų vyriausybės atstovas atskleidęs, jog jo darbo tikslas Trišalėje taryboje yra užtikrinti, kad būtų išklausyti visi įmanomi argumentai ir pasiekti visai šaliai naudingiausi susitarimai, prisipažino nustebęs, kad Lietuvos Vyriausybė iki šiol nesupranta, kad MMA didinimas padidins vartojimą, vartojimas padidins gamybą ir prekybą, o tai savo ruožtu padidins investicijas, pelnus, mokesčių surinkimą ir darbo vietų kūrimą.
 
Per 27-erius Lietuvos Nepriklausomybės metus socialinis dialogas Lietuvoje buvo tik imituojamas. Kol kas naujoji Lietuvos Vyriausybė žengė tik pirmą žingsnį socialinio dialogo link. Jei nebus žengiama toliau, socialinis dialogas taip ir liks imituojamas kaip ir buvo iki šiol.
 
 

.