Įspūdžiai iš BASTUN konferencijos Rygoje

bastun2

2017 m. lapkričio 21-22 dienomis Rygoje vyko BASTUN konferencija, kurioje Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“  atstovavo valdybos nariai Jolanta Keburienė ir Vitalijus Varnas. BASTUN yra Baltijos šalių profesines sąjungas vienijanti skėtinė organizacija, rengianti nuolatinius susitikimus, kuriuose aptariama regiono socialinė - ekonominė padėtis, dalinamasi patirtimi ir derinami bendri veiksmai.
Konferencijos atidarymo metu Švedijos atstovė Eva Nordmark ( TCO ir BASTUN  prezidentė) kalbėjo, jog  Švedijos  darbo rinkoje vyksta globalizacija ir todėl kilo labai daug iššūkių. Patebimi tokie neigiami reiškiniai, kai vietoj socialinio dialogo vyksta  minimalaus atlyginimo mažinimas. Sparčiai didėja nelygybė. 70 proc. šeimų teigia, kad pajamos mažėja, ir tik šiais metais stebime ūkio augimą. Todėl stovime prie didelių pokyčių  bei iššūkių profsąjungoms slenksčio. Reikalingas tiek vyriausybės, tiek profsąjungų bendradarbiavimas ieškant teigiamų sprendimų.
 
Jos kalbą pratęsdamas  Latvijos profesinių sąjungų susivienijimo LBAS prezidentas Egils  Baldzens teigė, kad profesinės sąjungos nori rasti tokių pasiūlymų, kurie tenkintų visas puses. Suprantama, kad  kitų šalių pavyzdžių negalime taikyti neatsižvelgiant į esamą padėtį šalyje. Latvijoje dirbama ieškant būdų, kaip spręti atlyginimo kėlimo problemas keičiant mokesčių sistemą, kuri tenkintų ir darbuotojus, ir Vyriausybę. Tokiu būdu buvo padidinti atlyginimai medikams ir mokytojams. Kitais metais minimali mėnesinė alga didinama iki 430 eurų. Siekiama ateityje ją didinti iki 600 eurų.
 
Vokietijos delegatė Rikarda Šolc (Ricarda Scholz) padėtį Vokietijoje apibūdino  panašiai kaip situaciją Lenkijoje. Vokiečiai mano, kad jų padėtis priklauso nuo jų pačių. Visuomenė nebetiki nei partijomis, nei profsąjungomis, nei politikais. To pasekoje atsiranda įvairios naujos populistinės partijos. 
 
Apie taip vadinamų populistinių ir nacionalistinių partijų įsigalėjimą ir jų įnešamas problemas kalbėjo Narmada Thiranagma  (Didžiosios  Britanijos profesinė sąjunga UNISON). Ji labai aiškiai įvardijo emigrantų problemas. Tai, kad demokratinės normos silpnėja, padeda įsigalėti nacionalizmui. Nacionalistai dažniausiai kreipiasi į darbo liaudį teigdami, kad jie turi balsuoti už savo darbo vietas ir gerbūvį. Daugeliui atrodo, jog teigti, kad esi rasistas, yra blogai, bet balsuoti už partiją, kuri išsako rasistinę politiką, -  visai gerai. Ji pasidžiaugė, kad partijos pralaimi profsąjungoms, nes šių nariai nuolat bendrauja, dirba  ir gyvena su žmonėmis. Būnant nuolat kartu galima kalbėtis ir aptarti politikų rinkimus bei balsavimą. Kova su stereotipais nėra populiari ir demokratija ne visada patogi, bet tai vienintelė alternatyva.
 
Diskusijose buvo išsakytos mintys, kad taip vadinamų populistinių partijų populiarumui didelę įtaką daro dirbančių žmonių neužtikrintumas, o tuo naudojasi „geltonoji spauda“. Labai skirtingos nuomonės bei nuotaikos yra tarp periferijos ir didmiesčių gyventojų. Susiduriama su apolitiškumo problema: žmonės nebenori dalyvauti politikoje, nors visi nori turėti daugiau ir gyventi geriau. Darbdavių tikslas, deja, ne socialinis dialogas...
 
Bastun3