Kitais metais gerės komandiruojamų darbuotojų padėtis

gdnsk transpr

2017 m. spalio 19-20 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė ir valdybos narys Ričardas Garuolis dalyvavo Tarptautinėje konferencijoje „Link komandiruojamų darbuotojų apsaugos". Renginys vyko istorinėje Gdansko laivų statyklos salėje, kurioje komunistinės Lenkijos valdžia po streikų buvo priversta pasirašyti pirmąjį susitarimą su legendine profesine sąjunga „Solidarumas" (Solidarnosc).

Profesinių sąjungų, darbdavių, Baltijos šalių ir Lenkijos darbo inspekcijų atstovai bei mokslininkai aptarė komandiruojamų darbuotojų bėdas ir būdus joms spręsti. Pastaruoju metu komandiruojamų darbuotojų iš kitų šalių skaičius taip išaugo, kad tai sukėlė socialinį dempingą, kai darbdaviai pradėda keisti vietinius darbuotojus užsieniečiais, kurie, skirtingai nuo vietinių darbuotojų, gauna žymiai mažesnį atlyginimą bei moka mažesnius mokesčius arba išvis jų nemoka.

Tuo nebepatenkintos ne tik profesinės sąjungos, nes dėl to jų nariai nebegali tikėtis atlyginimo augimo ir darbo sąlygų gerinimo, bet ir vietiniai darbdaviai, kurie yra išstumiami iš rinkos užsienio kompanijų, samdančių darbuotojus iš „pigesnių" šalių. Vien oficialiais duomenis Lenkijoje dirba 1.2 milijonų darbuotojų iš ES nepriklausančių šalių, daugiausiai iš Ukrainos, o profesinių sąjungų duomenimis kartu su legaliai dirbančiais darbuotojais jų gali būti iki 2.5 milijono.

Panaši padėtis yra daugelyje senųjų Europos sąjungos valstybių, o pastaruoju metu ir Lietuvos darbuotojai pajuto, kad ir jų darbo vietoms ir atlyginimams grasina „pigūs" užsieniečiai. Tai ypač juntama statybose ir krovinių pervežimo automobiliais šakose. Lietuvos darbo inspekcijos duomenimis iš 70 000 tolimojo krovinių pervežimo vairuotojų 17 000 yra užsieniečiai, daugiausiai iš Ukrainos. 

„Pigius" vairuotojus samdančios transporto kompanijos ne tik išstuma iš rinkos vietinius vežėjus, bet ir keičia Europos infrastruktūrą, nes užsidaro užkandinės ir viešbutukai prie kelių, nes tokiems vairuotojams per brangu jose valgyti, o miega jie paprastai automobilių kabinose.

Lenkijos transporto įmonių darbdavių atstovas kritikavo planus uždrausti vairuotojams miegoti vilkikų kabinose, aiškindamas, kad miegoti šiuolaikinių sunkvežimių kabinose dažnai yra patogiau nei daugelyje viešbučių, automobilių stovėjimo aikštelių trūksta, vairuotojai dėl „kamščių" keliuose dažnai laiku nespėja į jas atvykti, o atvykę neranda laisvos vietos. Be to, pasak jo, Europoje trūksta nebrangių viešbutukų ir vilkikų stovėjimo aikštelių šalia magistralinių kelių.

Jam paprieštaravo Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarumas" (Solidarnosc) kelių transporto šakos pirmininkas Tadeušas Kucharskis (Tadeusz Kucharski), sakydamas, kad 97% šiuolaikinių vilkikų neturi oro kondicionierių, kurie veiktų išjungus variklį, todėl vairuotojai miegodami jose tinkamai nepailsi, nėra dušų kur nusiprausti, be to vairuotojai turi dirbti ir miegoti toje pačioje kabinoje ne vieną kitą dieną, bet ištisomis savaitėmis. Europos kelių infrastruktūra yra nepritaikyta tokiam transporto kompanijų iš naujųjų Europos sąjungos šalių antplūdžiui koks yra dabar, nes vietiniai vairuotojai dažniausiai dirba trumpais maršrutais ir tos pačios dienos vakare arba vėliausiai savaitgalį grįžta į namus, todėl nebuvo reikalo statyti tiek daug viešbučių ir stovėjimo aikštelių prie kelių. Pasak jo, būtent naujųjų ES šalių transporto kompanijos ne tik „užkišo" kelius, ir kelis kartus numušė krovinių pervežimo kainas Europoje, bet ir „muša" jas toliau žemyn, samdydamos jau net vairuotojus iš Kazachstano.

Diskusijos pabaigoje Lenkijos darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai sutarė veikti kartu, kad vilkikai turėtų tinkamus akumuliatorius, kurie palaikyti oro kondencionierių darbą išjungus variklį, būtų įrengta daugiau stovėjimo aikštelių ir viešbučių šalia magistralinių kelių.

Tačiau visos Lenkijos vairuotojų profesinės sąjungos pritaria Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) nuomonei, kad vairuotojas, dirbantis užsienyje, turi gauti ne mažesnį atlyginimą kokį gauna tos šalies vairuotojai ir nepritaria šiuo klausimu Lenkijos darbdaviams ir dabartinei šalies valdžiai, kuri kartu su Ispanijos, Portugalijos, Airijos ir naujųjų ES valstybių vyriausybėmis siekia išsaugoti esamą tvarką, teigdamos, kad taip senųjų ES valstybių, ypač tų, kurios yra Europos viduryje (Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Belgija) verslininkai nori susidoroti su savo konkurentais.

Lenkijos profesinių sąjungų atstovai tik apgailestauja, kad dabartinė Lenkijos valdžia, puikiai sutarianti su profesinėmis sąjungomis visais klausimais, šiuo atveju palaiko darbdavius. Vieningo apmokėjimo nebuvimas Europos sąjungoje iškraipo sąžiningą konkurenciją ir naudingas pačioms blogiausioms transporto įmonėms, kurios moka mažiausius atlyginimus ir mokesčius bei labiausiai išnaudoja savo vairuotojus. Maža to, taip jos skatina elgtis ir kitus.

Šiuo metu komandiruojamų darbuotojų klausimas vėl svarstomas pačiuose aukščiausiuose ES institucijų lygiuose ir tikimasi, kad kitų metų pirmoje pusėje sprendimai, vienaip ar kitaip gerinantys komandiruojamų darbuotojų ir vaiuotojų padėtį, bus priimti.

Po konferencijos Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė pakvietė Lenkijos vairuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininką Tadeušą Kucharskį atvykti į Lietuvą pasidalinti patirtimi, kaip ginti vairuotojų teises. Nors Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje dienpinigiai sudaro apie 60% mėnesinių vairuotojų pajamų, tačiau Lenkijos vairuotojai per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 6500 zlotų (1550 eurų) „į rankas". 

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: R.Garuolis, T.Kucharskis, K.Krupavičienė.