Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymai Nacionaliniam susitarimui

autorius Solidarumas
1 geg
 
2017 m. liepos 3 d. Ministrui Pirmininkui S.Skverneliui pakvietus įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė ir kitų profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų atstovai. Ministras Pirmininkas paragino sudaryti Nacionalinį susitarimą, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus naująjam Darbo kodeksui būtų sumažinta kilsianti įtampa visuomenėje, ir kuris padėsiantis Lietuvai žengti į priekį. Buvos sutarta iki liepos 24 d. siųsti savo pasiūlymus, kad rugsėjo 1 d. šis susitarimas būtų pasirašytas. Pateikiame Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pasiūlymus.

 
Ministrui Pirmininkui                                                        2017-07-24 Nr.10-145
Gerb. Sauliui Skverneliui
 
 
LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ PASIŪLYMAI NACIONALINIAM SUSITARIMUI 
 
Dėl profesinių sąjungų veiklos stiprinimo:
 
Kviečiame sudaryti taikos sutartį, vykdant Vyriausybės nutarimą 2007-07-11 Nr.752 „Dėl nekilnojamojo turto Druskininkuose perdavimo“, ir nutraukti bylinėjimąsi su profesine sąjunga  „Solidarumas“ byloje Nr.2-1813-603/2017
 
1. Užtikrinti darbuotojams galimybę ir garantijas laisvai kurti profesinės sąjungas. Vadovaujantis Darbo Kodekso 168 str. 6 dalimi: kitas garantijas gali nustatyti darbo teisės normos arba socialinės partnerystės šalių susitarimai. Todėl siūlome įtraukti į Nacionalinį susitarimą: darbuotojai neturėtų patirti jokio psichologinio spaudimo, jei jie pareikštų norą steigti profesinę sąjungą. Darbdavys netrukdys darbuotojams steigti profesinių sąjungų. 
2. Darbdavys pripažins visų profesinių sąjungų lygias teisės sudaryti kolektyvinę sutartį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis). 
3. Kolektyvinė sutartis turi būti privaloma visose valstybės valdomose įmonėse ir įstaigose. Valstybė, kaip darbdavys, turi rodyti iniciatyvą ir skleisti gerą patirtį. 
4. Įmonės, norinčios dalyvauti valstybės viešuosiuose pirkimuose, turi turėti kolektyvines sutartis.
5. Skatinti darbuotojų įsitraukimą į profesines sąjungas – nuo 2018 m. sausio 1 d. grąžinant profesinių sąjungų sumokėtą nario mokestį deklaruojant pajamas arba sukuriant specialų fondą.
 
 Dėl socialinio dialogo stiprinimo:
 
1. Įsteigti prie ministerijų valstybes apmokamų patarėjų etatus socialinio dialogo klausimais, kuriuos deleguos profesinės sąjungos. Norime pastebėti, kad iš valstybės biudžeto yra finansuojamos kai kurios darbdavius atstovaujančios institucijos, tačiau profesinės sąjungos iki šiol nesulaukė jokios paramos iš valstybės. Visos valstybės įstaigos yra finansuojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl labai svarbu atsižvelgti į socialinių partnerių pageidavimus.  
2. Atnaujinti  „Valstybės, profesinių sąjungų, darbdavių socialinio dialogo plėtojimo programą“. Tokia programa buvo sudaryta 2007-2011 metais, ją koordinavo Trišalės tarybos sekretoriatas, ji buvo pratęsta net krizės metu, tačiau dabar, kai krizė pasibaigė, o Lietuva priėmė naująjį Darbo kodeksą, apie programos atkūrimą  net nekalbama.
Norime pastebėti, kad šiuo metu socialinio dialogo programa, finansuojama iš ESFA Socialinio fondo, labai apriboja darbuotojų galimybes dalyvauti joje dėl vadinamo DE minimis, o renginių, mokymų, konferencijų, organizavimas tampa didele biurokratine našta profesinėms sąjungoms.  
3. Siekiant stiprinti socialinį dialogą nuo 2018 m. sausio 1 d. įsteigti savarankišką Trišalės tarybos sekretoriatą, skiriant lėšų iš valstybės biudžeto Trišalės tarybos veiklos, pasiektų susitarimų, naujojo socialinio modelio dokumentų (Darbo kodekso, socialinio draudimo ir pensijų klausimais) viešinimui, specialios savaitinės laidos žiniasklaidoje finansavimui.
 
 Dėl atlyginimų politikos 
 
1. Tam, kad socialinis dialogas bei socialinių partnerių derybinės galios stiprėtų – Trišalėje taryboje būtinas nepriklausomų ekspertų dalyvavimas. Daugelyje ES šalių, yra samdomi nepriklausomi ekspertai, kurie padeda socialinių partnerių derybose, pirmiausia kasmetinėse derybose dėl atlyginimų indeksavimo (pvz. Belgija).
2. Vyriausybė įsipareigoja iki 2018 m. liepos 1 d. paruošti ir pateikti Seimui „Darbo užmokesčio ir išmokų indeksavimo“ įstatymo projektą. 
3. Įmonėse, kuriose valstybė ar savivaldybės valdo akcijas, iki 2018 m. sausio 1 d. įtraukti darbuotojų atstovus į įmonių valdymo organus. 
4. Socialiniai partneriai turi sudaryti vidutinio darbo užmokesčio didinimo planą: 1200 Eurų (į rankas) iki 2020 metų. 
5. Minimalus mėnesinis atlyginimas turi būti neapmokestinamas Gyventojų pajamų mokesčiu.
 
Mažinti turtinę nelygybę
 
1. Mažinti skirtumą tarp daug uždirbančių ir minimalias pajamas gaunančių asmenų iki 8 kartų. 
2. Pelno mokestį didinti iki 20 proc. Norime priminti, kad pelno mokestis buvo sumažintas 2008 metais, tam, kad paskatintume darbo vietų kūrimą. 
3. Įmonėms, kurios pasirašę kolektyvines sutartis ir dalį pelno naudoja darbuotojų socialinėms garantijoms, pelno mokestį taikyti – 15 proc.  
4.  Atsisakyti taikyti SODROS „lubas“ .
5.  Stiprinti SODRĄ, panaikinti II pakopos pensijų fondus.
Būtinas atskiras punktas – socialinių partnerių susitarimas dėl valstybinio socialinio draudimo ateities. Tai, kas vyksta pastaruosius metus ir toks pensijų dydis,  yra akivaizdus SODROS žlugdymas. Nes kuo toliau, tuo labiau žmonės nemato ateities pensijų perspektyvos Sodros sistemoje. 
 
 Sauga darbe
 
1. Darbuotojams, dirbantiems pavojingose (neatitinkančioms normalioms) darbo sąlygoms, turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis. 
2. Darbdavys turi papildomai apdrausti darbuotojus, dirbančius pavojingose darbo sąlygose, nuo nelaimingų atsitikimų darbuotojo naudai.
 
 Kova su „šešėliu”
 
1. Mažinti vartojimą per įmones, kuris tampa vienu iš sukčiavimo būdų išvengiant mokesčių mokėjimo.
2. Stiprinti Darbo inspekciją, kad būtų mažinamas nelegalus darbas, neleidžiantis kilti atlyginimams. Taip pat efektyviau atliekami patikrinimai darbo saugos prevenciniais klausimais. 
3. Išplėsti „ofšorinių šalių” sąrašą, sudaromą Finansų ministerijos, įtraukiant į jį visas Europos Sąjungai nepriklausančias lengvatinių mokesčių valstybes, kuriose registruotoms įmonėms būtų taikomas padidintas apmokestinimas. Kartu su kitomis Europos šalimis siekti, kad būtų „harmonizuoti” mokesčiai Europos Sąjungoje, panaikinant „ofšorines” zonas Europos Sąjungos teritorijoje. 
4. Riboti darbuotojų, iš ES nepriklausančių šalių, įdarbinimą Lietuvoje.
5. Mokėti dienpinigius, ar komandiruotpinigius, kokie yra nustatyti įstatymais. Panaikinti ministerijų nutarimus, leidžiantį darbdaviams juos savo nuožiūra dvigubai mažinti. 
6. Atlyginimus mokėti tik pervedimu per bankus, leidžiant darbuotojui sumokėti grynais ne daugiau kaip 100 eurų per mėnesį. 
 
Švietimas
 
1. Iki 2020 metų sukurti efektyvų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų tinklą, užtikrinant visų lygių kokybę ir jos priežiūrą, investuoti į darbuotojų kvalifikaciją. 
2. Gerinti švietimo ir studijų kokybę, atsižvelgiant į rinkos poreikius atitinkančių žmogiškųjų išteklių plėtrą ir stiprinti sąsajų su verslo ir visuomenės poreikį, 
sukuriant teisines prielaidas verslui įsitraukti į švietimo valdymą ir poreikio prognozavimą. 
3. Iki 2018 metų sukurti kvalifikacijų priežiūros sistemą, aktyviai įsitraukiant visoms šalims į visų lygių procesus. 
 
Rengiant dokumentą būtina atsižvelgti į europinį kontekstą, Europos Komisijos iniciatyvas ir planuojamą darbotvarkę: socialinių partnerių ir pilietinės bei akademinės visuomenės diskusijas dėl Europos Sąjungos ateities; EK dokumentų rinkinį dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Lietuvai labai svarbu kartu su kitomis ES šalimis siekti gerovės, užtikrinti savo šalyje stabilumą ir saugumą, bendromis jėgomis atremti šiandienos iššūkius. Lietuvai reikia  stiprinti šalies energetinį ūkį, kad galėtų įsilieti į Europos energetikos rinką. Taip pat reikalinga bendra energetikos strategija, Europos pramonės politika, apimanti ne tik pramonę, bet ir paslaugas, kuri padėtų pasinaudoti 4.0 pramonės revoliucijos teikiamomis galimybėmis.  
2020 m. baigsis ES struktūrinė parama, todėl jau šiandien reikėtų ruoštis šiai permainai. Reikėtų dialogo ne tik su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis, bet ir su organizuota pilietine visuomene. Ypač kalbant apie tvarią plėtrą, žiedinę ekonomiką, naujas užimtumo formas, skurdo įveikimą.
Būtina skatinti darbuotojų finansinį dalyvavimą (tiek dalijantis pelnu, tiek turtu, akcijomis ir pan.), kaip priemonę, kuri skatintų darbuotojų lojalumą įmonei, galėtų padėti mažinti migraciją bei skatintų grįžti į Lietuvą.
Susitarime taip pat turėtų atsirasti nuoroda, kalbanti apie neįgaliųjų užimtumą bei socialinę integraciją.
Palaikome mokesčių reformą, kurią siūlo profesorius Raimondas Kuodis. 
 
Pirmininkė                                                                              Kristina Krupavičienė
 
Teisininkas: Vitalius Jarmonotovičius; tel.:+370 67637018 el.paštas: vjarmontovicius@gmail.com

Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".
KAIP SKIRTI?