Profesinės sąjungos „Solidarumas" atstovai Madride svarstė CETA ir TTIP sutarčių poveikį darbuotojams

ceta verik

2017 m. liepos 5 – 7 d. Madride vyko seminaras „CETA ir TTIP. Kas toliau?“.  Iš įvairių ES šalių atvykę profsąjungų atstovai diskutavo ir ieškojo bendrų sprendimų  ES derybų dėl laisvosios prekybos sutarčių su Kanada ir JAV. Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ atstovavo  Alvyda Verikienė ir Vidutė Ališauskaitė.

Seminarą pradėjo ir sveikinimo žodį tarė Sebastijanas Pačeko (Sebastian Pacheco), vienos iš didžiausių Ispanijoje profesinės sąjungos susivienijimų UGT sekretorius mokymui. Jis pabrėžė, kad mokymų tikslas yra išsiaiškinti ir suprasti ES profesinėms sąjungoms kylančius įššūkius ir rasti tinkamus sprendimus, nes mokymai skatina dalytis nuomonėmis ir bendradarbiauti tarpusavyje.Kad geriau susipažintų su kolegomis, dalyviai, prisistatydami  turėjo išsakyti savo nuomonę: ar profesinės sąjungos sprendžia ir susiduria su laisvosios prekybos reikalais nacionaliniu lygiu, ar dalyvavo protestuose prieš CETA ir TTIP, ar laisvoji prekyba apskritai yra naudinga ekonomikos augimui ir t.t. Dauguma dalyvių manė, kad laisvosios prekybos susitarimuose trūksta demokratijos, kad laisvosios prekybos susitarimai naudingi tik didžiosioms korporacijoms. Kai kurie dalyviai nežinojo apie susitarimus, dėl kurių deramasi, nes niekur plačiai apie tai nebuvo kalbama.

Mokymų vedėjas Diego Ernandesas (Diego Hernandez) kalbėdamas apie laisvosios prekybos subtilybes suabejojo ar tai apsaugos mažųjų šalių interesus? Šis klausimas rūpėjo daugumai seminaro dalyvių. Iš tikrųjų verta pagalvoti. Kaip ir pas mus taip ir kitose ES šalyse viskas priklauso nuo politikų. Tarptautinė prekyba nėra laisva prekyba. Kalbėtojas pabrėžė, kad sutartis sudaroma amžinai.  

Dalyviai, suskirstyti į darbo grupes, ieškojo atsakymų į klausimus ir dalijosi savo mintimis su kolegomis iš kitų ES šalių. Pagrindinė užduotis buvo  ES laisvosios prekybos susitarimų procesas. Nuo taikymo srities apimties nustatymo iki įgyvendinimo. 

Elena Kačon (Elena Cachon), UGT CEC ekonomistė trumpai supažindino su laisvosios prekybos susitarimų rūšimis ir turiniu. ES pagrindas - laisvi prekybos susitarimai, bendra ES politika, nes visi prekybos klausimai turi būti sprendžiami centralizuotai. Išnagrinėtos neigiamos ir teigiamos laisvosios prekybos susitarimų pusės -  BVP vaidmuo, darbo vietų priklausomybė nuo eksporto, našumo augimas  ir daugelis kitų aspektų. Mes turėjome pareikšti profesinių sąjungų pozicija dėl laisvosios prekybos dabartinių pasikeitimų nacionaliniu lygiu.

Profesinių sąjungų nuostatos dėl laisvosios prekybos ir dabartinių jos pasikeitimų nacionaliniu lygmeniu labai mažai išsiskyrė. Tačiau, beveik visų nuomonė sutapo, kad ES profesinės sąjungos yra per silpnos kaip nors įtakoti politikus, dideles korporacijas, prekybos magnatus. Per mažai jose yra gerų ekspertų, patarėjų, nes jos nėra turtingos ir galbūt nepakankamai vieningos ES mastu.

Pablo Sančesas Sentėjas (Pablo Sanchez Centellas), Europos viešųjų paslaugų sąjungos (EPSU) pranešėjas daug kalbėjo apie viešąsias paslaugas, viešąjį sektorių, prekybą ir darnų vystymąsi reguliuojančias nuostatas, jų reguliavimą ir investicinius teismus.

Dauguma dalyvių manė, kad ES prekybos susitarimuose  įtvirtintas reglamentas yra žemiausiame lygyje, nes nėra įtraukti stipriai įpareigojantys darbo standartai. Be to manome, kad visais būdais reikia prieštarauti laisvosios prekybos susitarimams ir sukurti alternatyvas, kad prekybos susitarimų centre būtų darbuotojai ir visi žmonės. Profesinės sąjungos sutiktų su dauguma susitarimų, jei iš jų būtų pašalintos viešosios paslaugos, o privatizavimo atsisakymas būtų įmanomas. Taip pat nėra tinkamo apsaugos lygio užtikrinimo, visuomenės informavimo lygio, glaudesnio bendradarbiavimo, ginčų sprendimo mechanizmo.

Massimo Di Pietro, socialisto ir nuolatinės Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) tarptautinių reikalų prekybos ir tarptautinės plėtros komiteto nario nuomone, tokios sutartys kenkia demokratijai. Laisvosios prekybos susitarimai reikalingi tik tam, kad būtų skleidžiama ideologija, jog ekonomika  auga ten kur demokratija silpnesnė. Sutartyje išbraukta  eilutė, kur kalbama apie žmogaus ir darbuotojų teisę. Laisvoji prekyba bet kokiu atveju ir toliau veikia žmonių gyvenimus. Negalima sakyti, kad bus tik teigiama  ar neigiama įtaka, bet darbo vietos keisis. Bendrai nusprendus sustiprinti laisvąją prekybą, kiekviena šalis turi individualiai apgalvoti, kas bus daroma, kai dalis žmonių neteks darbo dėl padidėjusios konkurencijos.

Dalyvių nuomonė dėl CETA ir TTIP sutarčių išsiskyrė. Abejojančių ir nusiteikusių prieš buvo daugiau, nei už tokių sutarčių pasirašymą. Deja, CETA sutartis jau daug kur pasirašyta ir niekas profesinių sąjungų neklausė ar jos joms pritaria ar ne.  

Išvada: Šis seminaras davė nemažai naudos. Susipažinome su kitų profesinių sąjungų veikla. Įsitikinome, kad mes esame dar labai maža šalis, kuri gali reikšti savo nuomonę. Deja, įtakos mes niekada neturėsime, nors ir kaip to norėtume. Viskas priklauso nuo politikų. Tą pripažino visos ten dalyvavusios profesinės sąjungos. Tačiau tokie seminarai visgi naudingi, nes praplečia akiratį, padeda susigaudyti kas pasaulyje vyksta, išlipti iš savo siaurų rėmų, kuriuose mes įsirėminame, ir nustoti virti savame katile.

 

Alvyda Verikienė

Vidutė Ališauskaitė

 

 ceta verik1