Valdantieji siūlo Trišalį susitarimą didinti atlyginimus ir kolektyvinių bei šakinių sutarčių sudarymą

kris tomil
 

2017 gegužės 10d. Seime įvyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino surengta diskusija, kurios tikslas - paskatinti realų trišalį dialogą konkrečiose verslo šakose ir valstybės sektoriuje. Šiame renginyje dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotoja Rimtautas Ramanauskas, valdybos narys Ričardas Garuolis ir kiti profesinės sąjungos atstovai.

Pagrindinį pranešimą skaitė didžiausios Norvegijos profesinės sąjungos „Fagforbundet“, turinčios 330 tūkst. narių atstovai: Anne K Grimsrud, kuri anksčiau yra dirbusi Pasaulio Banke bei buvusi Norvegijos Parlamento nare, ir Jan-Tore Strandaas, kuris yra tos pačios profesinės sąjungos darbo santykių ir derybinės galios plėtros ekspertas, 25 metus dirbantis šakinių ir kolektyvinių sutarčių srityje. 

Savo dalyvavimu renginį pagerbė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, buvęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, įvairioms partijoms priklausantys Seimo nariai. Susitikimą vedė Tomas Tomilinas ir Seimo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Kalbėjusieji atkreipė dėmesį, kad socialinė atskirtis ir skurdas Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje, nors pagal savo ekonominį išsivystimą Lietuva lenkia daugelį Europos šalių, kuriose mokami didesni nei Lietuvoje atlyginimai.  

Norvegijos profesinių sąjungų atstovai atskleidė, kad skandinaviškas modelis, užtikrinantis mažesnę socialinę atskirtį, ne tik pagerina gyvenimo kokybę ir jo trukmę, bet ir padidina šalies konkurencingumą, inovacijas, investicijas, skaidrumą, mažesnę korupciją ir „šešėlinę“ ekonomiką bei tuo pačiu naudingas verslui. Socialinė atskirtis destabilizuoja visuomenę. Tai aiškai matoma Lietuvoje, kurioje nepaisant ekonomikos augimo, auga skurdas, nesibaigia emigracija, mažų miestelių ir kaimų teritorijos tampa negyvenamos, o gyventojų trūkumas neleidžia tinkamai funkcionuoti jau sukurtai infrastruktūrai.

Anne K Grimsrud pasakė, kad nėra kitų būdų didinti atlyginimus kaip keliant visų gyventojų išsilavinimą, per mokesčius ir kolektyvines sutartis. Lietuvos darbuotojų išsilavinimo lygis, jos nuomone, yra aukštas todėl siūlė reformuoti mokesčių sistemą, mažinant mokesčius mažai uždirbantiems ir didinant juo daugiau uždirbatiems, bei skatinti šakinių sutarčių sudarymą, įprastą Skandinavijoje, bet neegzistuojantį Lietuvoje.

Diskusijos metu nustebino darbdavių organizacijų atstovų pasisakymai. 

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas viešai pareiškė, kad jam nesuprantamas profesinių sąjungų noras sugrąžinti emigrantus į Lietuvą, nes, jei sugrįš pusė milijono lietuvių, atlyginimai Lietuvoje nukris. 

Galima pagalvoti, kad atvežus tiek pat imigrantų iš ES nepriklausančių valstybių Lietuvoje atlyginimai kils, nes darbdavių organizacijos daro viską, kad jiems būtų palengvintas palengvintas įdarbinimas mūsų šalyje. Įdomu, kad darbdavių organizacijų vadovai dažnai skundžiasi, jog trūksta vartotojų, kurie pirktų jų prekes, skatintų investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą. Panašu, kad darbdaviai mano, jog atvykėliai iš skurdesnių už Lietuvą šalių vartos daugiau negu lietuviai, ypač tie, kurie grįžo iš emigracijos.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Kristinai Krupavičienei uždavus klausimą kodėl lietuvis nuvykęs į Angliją, dirbdamas tą patį kaip ir „Maximoje" sandėlio kroviko darbą, uždirba tris kartus daugiau, nors prekių kainos daugmaž tokios pačios kaip Lietuvoje, jį atsakyti pasisiūlė Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė yra Rūta Skyrienė. Ji pasakė, kad taip yra dėl darbo našumo skirtumų ir pateikė pavyzdį, kad vokietis duobkasys iškasa vieną duobę, o lietuvis – dvi, nes pirmą duobę iškasa ne toje vietoje. Po šių žodžių salėje kilusi pasipiktinimo banga nutraukė jos pasisakymą.

Seime įvyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir valdančios Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkų pavaduotojas Tomas Tomilinas pasiūlė Skandinavijos šalių pavyzdžiu sudaryti Trišalį susitarimą tarp profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dėl atlyginimų ir sklandaus darbo santykių reformos įgyvendinimo, kuris skatintų kolektyvinių ir šakinių sutarčių sudarymą bei atlyginimų kėlimą. 

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas išreiškė abejones ar tokį susitarimą realu įgyvendinti. 

Profesinių sąjungų atstovai taip pat abejojo ar šis susitarimas veiks, nes kai kurių net Vakarų kapitalo įmonių vadovai jau dabar atsisako kalbėti apie kolektyvinių sutarčių sudarymą, atvirai sakydami, kad įsigaliojus naująjam Darbo kodeksui, jie visus klausimus spręs su Darbo tarybomis, o ne su profesinėmis sąjungomis.

Tai išgirdęs Tomas Tomilinas pagrasino, kad, jei taip bus, Seimo Valstiečių ir žaliųjų partija po pusmečio priims griežtesnius įstatymus darbdaviams.

Pateikiame pasiūlytą susitarimo projektą. 

 

TRIŠALIS SUSITARIMAS DĖL ATLYGINIMŲ KĖLIMO IR SKLANDAUS DARBO SANTYKIŲ REFORMOS ĮGYVENDINIMO

Atsižvelgdami į tai, kad:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis numato, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju;

Didėjanti pajamų nelygybė mažina Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir skatina emigraciją;

Pagal pajamų netolygumus Lietuva atsilieka beveik nuo visų ES narių, o darbo pajamų dalis BVP viena mažiausių ES. Europos Komisija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai tai patvirtina;

Remiantis tyrimais, per pastarąjį dešimtmetį 15 proc. turtingiausiųjų šalies gyventojų atiteko 35–40 proc. viso pajamų augimo, tuo metu 15 proc. neturtingiausiųjų atiteko vos 4–5 proc. Per pastaruosius 4 metus pajamų nelygybę matuojantis GINI koeficientas išaugo nuo 32-iejų iki 35 punktų;

Dirbančių žmonių skurdo įveikimas yra bendras Susitarimą pasirašiusių šalių tikslas ir remiasi europietiškomis solidarumo, teisingumo ir lygybės vertybėmis;

Su darbo santykių lankstumu susijusios reformos turi būti vykdomos kartu didinant šalių derybinę galią, skatinant kolektyvines derybas bei užtikrinant pasiektų susitarimų įgyvendinimą bei kontrolę.

Šį Susitarimą pasirašiusios šalys siekia, kad pagrindiniai darbdavių ir darbuotojų teises ir teisėtus interesus liečiantys klausimai būtų sprendžiami pasitelkiant socialinį dialogą bei gerbiant jame pasiektus susitarimus;

Šis susitarimas apima darbo pajamų formavimo politikos, derybinės ir socialinio dialogo sritis ir neprieštarauja kitiems galimiems ateities susitarimams dėl švietimo, sveikatos, valstybės tarnybos ar kitų sričių reformoms. 

Susitarimą pasirašiusios šalys susitaria:

1. Didinti kolektyvinių sutarčių skaičių ir skatinti šakinius ir (ar regioninius) tarifinius susitarimus. Kiekvieną ketvirtį teikti LR Vyriausybei ar jo įgaliotai institucijai Trišalės tarybos ataskaitas apie kolektyvinių derybų progresą atskirose verslo ir pramonės sektoriuose ir regionuose. Iki kiekvienų metų vasario 1 d. Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – SADM)  parengia Susitarimo vykdymo metinę ataskaitą, kuri svarstoma ir pasirašoma Trišalėje taryboje iki einamųjų metų kovo 1 d.

2. Iki 2018 m. sausio pradžios parengti šakinius ir (ar) regioninius tarifinius susitarimus tose šakose ir (ar) regionuose, kurie yra atstovaujami darbdavių organizacijų ir jose veikia profesinės sąjungos. Tam tikslui rengti šakinių ir (ar) regioninių verslo ir profesinių sąjungų bendrus posėdžius ne rečiau kaip kas mėnesį, SADM suteikiant visą metodinę pagalbą tokių susitikimų organizavimui.  Ši nuostata taip pat galioja valstybei ir savivaldybėms kaip darbdaviams. 

a. SADM Iki 2017 liepos 1 d. kartu su socialiniais partneriais parengia detalų trišalio dialogo sektorių ir regionų lygmenyje vykdymo planą, numatanti konkrečius susitikimų ir derybų dalyvius, laiką. 

b. SADM kartu su Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, profesinėmis sąjungomis ir Lietuvos savivaldybių asociacija iki 2017 liepos 1 d. parengia detalų viešojo sektoriaus, valstybės ir savivaldybių įmonių atlyginimų politikos ir sektorinių susitarimų rengimo planą.

3. Užtikrinti galimybę darbuotojų atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti įmonių valdymo organų posėdžiuose bent kartą per ketvirtį ir išlaikant pagrįstus konfidencialumo reikalavimus, susipažinti su įmonių finansinėmis galimybėmis mokėti pagrįsto dydžio atlyginimus.

4. Galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatos suderėtos iki liepos 1d. nekeičiamos. Įsipareigojama išlaikyti tą patį garantijų ir išmokų lygį, kuris buvo iki 2017 m. Atliekami tik techniniai pakeitimai (pavyzdžiui, atostogų skaičiavimo tvarka).

5. Įgyvendinant Darbo kodekso 140 str. nuostatas iki 2018 sausio 1 d. visose šį susitarimą pasirašiusių darbdavių asociacijų atstovaujamų įmonių kolektyvinėse sutartyse ir (ar) įmonių vidaus tvarkose susitarti dėl įmonių darbo apmokėjimo sistemos, numatant darbuotojų kategorijas pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio konkrečius dydžius, papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindus ir tvarką, darbo užmokesčio indeksavimo tvarką.

6. Skatinant derybinę galią, kartu su 2018 m. biudžetų pradėti svarstyti įstatymo projektą, kuris numatytų fiziniams asmenims dalies nario mokesčio profesinėse sąjungose išlaidų padengimą iš valstybės biudžeto. Svarstyti kitus savarankiškai dirbančių asmenų ir smulkaus verslo derybinės galios stiprinimo mechanizmus. Svarstyti papildomų balsų suteikimą viešose konkursuose ir projektuose už verslo dalyvavimą asocijuotų struktūrų veikloje bei turėjimą galiojančių kolektyvinių sutarčių.

7. Peržiūrėti Viešųjų pirkimų reglamentavimą, numatant tikslą, kad valstybė ir savivaldybės pirktų iš tų įmonių, kurios yra socialiai atsakingos ir moka didesnius atlyginimus.

Šio susitarimo įgyvendinimas užtikrinamas 2018 metų pradžioje priimant politinį sprendimą, ar pasiteisino darbo rinkos liberalizavimo reforma, remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalyje numatyta Valstybinės darbo inspekcijos naujo Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažyma bei šio susitarimo vykdomo vertinimu Trišalėje taryboje.   

Solidariai,

Lietuvos  profesinių  sąjungų  konfederacijos

pirmininkas Artūras  Černiauskas

 

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas”

pirmininkė Kristina  Krupavičienė

 

Lietuvos darbdavių konfederacijos 

Generalinis direktorius Danukas Arlauskas

 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos

Prezidentas Robertas Dargis

 

Lietuvos verslo konfederacijos 

Prezidentas Valdas Sutkus

 

Asociacijos „Investors‘ Forum“
Vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė

 

LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

 

 Lietuvos savivaldybių asociacija

 butke

 

 pranck

 

 norv