Profesinės sąjungos susitiko su Tarptautiniu valiutos fondu

valiutod fond

2017 gegužės 9 d. Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė ir valdybos narys Ričardas Garuolis kartu su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovais susitiko su Tarptautinio valiutos fondo atstovais aptarti naujojo Darbo kodekso ir socialinės ekonominės Lietuvos padėties.

Šie susitikimai vyksta kiekvienais metais, nes Tarptautiniam valiutos fondui svarbu įvertinti kiekvienos šalies, tame tarpe ir Lietuvos padėtį. Nors šis fondas dažniausiai atstovauja darbdavių, o ypač tarptautinių korporacijų interesus, bet jo atstovai, siekdami įvertinti padėtį, susitinka su visomis interesų grupėmis. Dar pernai šio fondo atstovai paskelbė, kad atlyginimai Lietuvoje neturi didėti, nes jie augo greičiau, nei darbo našumas, pamiršdami, kad keletą metų iki to darbo našumas augo žymai sparčiau nei beveik neaugę atlyginimai, o Lietuvos įmonių pelningumas lenkia Europos sąjungos vidurkį.

Ir šį kartą Tarptautinio valiutos fondo Europos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Kristofas Klingenas (Christoph Klingen) bandė aiškinti tą patį. Lietuvos profesinės sąjungos atstovai jam paaiškino, kad darbo užmokesčio augimą šiuo metu sudaro daugiausia įmonių vadovų atlyginimų padidėjimas. Nenorinčiam tuo patikėti Kristofui Klingenui profesinės sąjungos atstovai pasiūlė pasidomėti nuo šių metų viešai skelbiamais įmonių darbuotojų atlyginimais.

Klausimą kodėl Lenkijoje ir Estijoje atlyginimai yra didesni nei Lietuvoje, nors darbo našumas, gamyba, BVP vienam žmogui yra mažesni, jis atsisakė atsakyti, sakydamas, kad nesigilino į šalių skirtumas.

Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė klausė kodėl lietuvis nuvykęs į Angliją, dirbdamas tą patį kaip ir Maximoje" sandėlio kroviko darbą, uždirba tris kartus daugiau, nors prekių kainos daugmaž tokios pačios kaip Lietuvoje, o mokesčiai verslui yra daug didesni negu Lietuvoje. Kristofas Klingenas bandė tai nevykusiai aiškinti tuo, kad, neva, darbo našumas Anglijoje yra aukštesnis, nes ten geriau organizuojamas darbas.

Profesinės sąjungos atstovai paaiškino, kad visų bėdų Lietuvoje esmė yra tai, kad bet kuri iki šiol buvusi Vyriausybė gindavo darbdavių interesus ir Trišalėje taryboje visada palaikydavo darbdavius. Atėjus naująjai Vyriausybei Darbo kodekso peržiūra vyko jau, galima sakyti, ne Trišalėje, o Dvišalėje taryboje, nes Vyriausybės atstovai nusišalino nuo sprendimų priėmimo, o darbdavių organizacijos be vargo blokavo visus profesinių sąjungų pasiūlymus ir net dalį  Prezidentės veto Darbo kodeksui, nors prieš rinkimus valdanti Valstiečių ir žaliųjų partija žadėjo juos visus priimti.

Naująjame Darbo kodekse bus dar labiau apribotos profesinių sąjungų galimybės ginti darbuotojų teises ir jiems, o ne jų viršininkams kelti atlyginimus. Dabar ne tik teismai gali uždrausti streiką, paaiškindami tai Vakarų šalyse nesuprantamu argumentu, jog jis pažeidžia darbdavio interesus, ir po teismų maratono juos po kelerių metų pagaliau leisti, kaip jau vyko Lietuvoje. Naująjame Darbo kodekse atsiranda lokautas, leidžiantis atleisti darbuotojus po 7 dienų streiko ir priimti naujus, nors tai pažeidžia tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.

Tačiau šios darbdavių pergalės" iš tiesų yra nenaudingos patiems darbdaviams, kurie pamiršo, kad gyvena globaliame pasaulyje ir jie turi dėl darbuotojų konkuruoti su darbdaviais iš turtingesnių ES šalių, galinčių pasiūlyti ne tik geresnius atlyginimus, socialinę apsaugą, bet geresnes darbo sąlygas, kurias užtikrina stipresnės profesinė sąjungos.

Didžiausia kliūtis investicijoms Lietuvoje, pagal tyrimą, padarytą Asociacijos Investors' forum", yra žemas vartojimo lygis, atsiradęs dėl mažų atlyginimų.

Profesinių sąjungų atstovai pasakė Tarptautinio valiutos fondo atstovams, kad didžiausia Lietuvos darbdavių, klaida yra tai, kad jie tiki, kad atvykę lietuvių pakeisti darbuotojai iš Trečiųjų šalių dirbs taip pat gerai kaip ir lietuviai.