Lietuvos darbo biržoje vyko trišalės komisijos posėdis

2016 m. lapkričio 29 dieną, Lietuvos darbo biržoje vyko trišalės komisijos posėdis. Jo metu buvo aptariamos ES rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką įgyvendinimas, užsieniečių įdarbinimas Lietuvos Respublikoje, taip pat vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimas, įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Pranešimus skaitė Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vedėja Daiva Liugienė, skyriaus vyr. specialistė Honorata Masalskienė ir Priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja Inga Balnanosienė. Posėdžiui pirmininkavo Lietuvos darbo biržos trišalės komisijos pirmininkė LPS „Solidarumas” atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch.

Turbūt pats aktualiausias Lietuvos darbo biržos klausimas tai – kaip suteikus visapusišką pagalbą padėti žmogui pereiti iš ilgalaikio nedarbo į darbo rinką. Tam pasitelkiami keli būdai. Visų pirma nurodoma, kad reikia geriau informuoti žmones apie paramą, kurią jie gali gauti. Taip pat užtikrinti, kad kiekvienas į darbo biržą besikreipiantis asmuo gaus individualias konsultacijas, kurių metu atsižvelgiama į ilgalaikių bedarbių poreikius, kliūtis, kurios trukdo ieškant darbo, sveikatos problemas ir pan. Tokių konsultacijų metu aiškiai nurodama ir tikslai, terminai, pareigos, kurias registruotas asmuo turi vykdyti. 

Prie to prisideda ir visas „paketas“ paslaugų: profesinė reabilitacija, konsultavimo paslaugos, profesinis rengimas ir mokymas, darbo praktika, socialinė parama, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugos, konsultavimas skolų grąžinimo klausimais bei parama būstui ir transportui. Tam, kad ieškoti darbo būtų dar lengviau, Lietuvos darbo birža ketina palaikyti glaudesnius ryšius su darbdaviais. T.y. skatinti ir plėtoti darbdavių, socialinių partnerių, užimtumo tarnybų, valdžios institucijų, socialinių tarnybų ir švietimo bei mokymo paslaugų tiekėjų partnerystes, kad būtų teikiamos paslaugos, kurios geriau atitiktų bendrovių ir registruotų ilgalaikių bedarbių poreikius. Tikimasi, kad pasitelkus šias priemones bus sparčiai sumažintas ilgalaikių bedarbių skaičius.

Sekanti tema, kuri pastaruoju metu plačiai aptarinėjama yra – užsieniečių įdarbinimas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos darbo birža taipogi padeda atvykusiems žmonėms iš kitų pasaulio kraštų įsidarbinti Lietuvos įmonėse. Užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje, pirmiausia privalu įsigyti: leidimą dirbti, leidimą laikinai gyventi ir dirbti, leidimą laikinai gyventi, ketinant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Vidutiniškai sprendimas, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, priimamas per 2-3 savaites, sprendimas dėl aukštos profesinės kvalifikacijos – per 1 savaitę. Posėdyje aptarta kaip norint palengvint tvarką priimant užsieniečius, keisis tam tikri reikalavimai po 2017 m. sausio 1 d. : supaprastinta ES mėlynosios kortelės išdavimo tvarka, studentų iš trečiųjų šalių atvykimo ir įdarbinimo procedūros, užsieniečių, kurių profesija patenka į trūkstamų profesijų sąrašą, tvarka, taip pat keisis ir laisvos darbo vietos skelbimo galiojimo trukmė – nuo šiol galios 14 kalendorinių dienų. Lengviau bus ir tiems užsieniečiams, kurie ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų diegimu.

Jie turės leidimą laikinai gyventi, išduotą studijų laikotarpiui ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu; kai užsieniečio profesija papuola į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis, tai jie bus atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Teigiami pasikeitimai laukia ir užsieniečių, kurie turi aukštą profesinę kvalifikaciją. Jie bus atleisti nuo pareigos įsigyti sprendimą, jeigu atitiks šį kriterijų: Lietuvos darbo biržai bus pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.

Pranešimą, tema “Lygių moterų ir vyrų galimybių užtikrinimas įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones” skaitė Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Inga Balnanosienė. Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinė teisė, bendra ES vertybė ir būtina sąlyga ES ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams pasiekti.

Džiugu tai, kad Lietuva neatsilieka nuo ES vidurkio. Moterų užimtumo lygiu (58,7 proc.) Lietuva viršija ES vidurkį ( 58,2 proc.). Taip yra ne dėl aukšto moterų užimtumo lygio, o dėl žemo vyrų užimtumo lygio. Moterų verslas sudaro apie 30 proc. šalies verslo. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje moterų stambaus verslo kompanijų valdybose yra tik 13 proc., bet net ir tai viršija ES vidurkį (12 proc.). Moterų stambaus verslo kompanijų vadovių Lietuvoje tėra 3 proc., ir tai atitinka ES vidurkį. Buvo pateikti statistiniai duomenys ir diagramos, parodančios, kad vyrų ir moterų, dalyvaujančių profesinio mokymo ir remiamojo įdarbinimo priemonėse, skaičius buvo panašus. Taip pat panašus skaičius vyrų (27 tūkst.)  ir moterų (21 tūkst.) dalyvavo 2016 m. sausio-spalio mėnesiais Lietuvos darbo biržos organizuojamuose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Pranešėja nurodė, kad vyrų ir moterų pasiskirstymą aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse lemiantys veiksniai yra šie: Darbo rinkos specifika, moterų ir vyrų, registruotų darbo biržoje, santykis, darbo ieškančio portretas bei darbo ieškančiųjų mobilumas.

Visi posėdyje aptarti klausimai ir pristatytos naujovės yra aktualūs ir reikalaujantys daug dėmesio, ypač pastaruoju metu: tiek ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką, tiek užsieniečių įdarbinimas Lietuvos Respublikoje, užtikrinant visiems lygias galimybes.

Eglė Barauskaitė